Liguistas potraukis darbui – mada ar?..
| |

Liguistas potraukis darbui – mada ar?..

Darboholizmo mada Lietuvoje atsirado ne taip seniai. Bet, kaip pas mus priimta, viskas daroma „iš dūšios“. Darboholikai degte dega darbe – užsibūva biuruose iki nakties, giminaičius atpažįsta tiktai iš balso telefono ragelyje, vaikus visada regi jau miegančius, žmonas „pradžiugina“ išimtinai pasakojimais apie savo verslo plėtros perspektyvas… Jie įsitikinę – ne asmeninis gyvenimas šiandien svarbiausia, o darbo dienos suvestinės! Todėl aktyviai išstumia iš savo gyvenimo viskа, kas trukdo darbui: draugus, muzikа, kinа, knygas, mėgstamа žvejybа, buities rūpesčius… Dar 1971 metais amerikiečių mokslininkas Vainas Outsas pastebėjo bendra tarp alkoholizmo ir liguisto darbštumo, tam bendrumui apibūdinti pavartojo „darboholizmo“ terminа. Vokietijos medikai pratęsė Outso tyrinėjimus ir įrodė, jog tarp dviejų priklausomybių nuo alkoholio ir nuo darbo esama panašumų, ypač jų svarbiausi etapai. Spręskite patys: pradinėje stadijoje alkoholikas (darboholikas) vis dažniau susimаsto apie degtinę (darbа), nors iš išorės lieka visiškai normalus. Liga kol kas tūno viduje. Pramogos, hobis, šeimyniniai santykiai laipsniškai jau praranda prasmę. Kritinėje fazėje toks žmogus tampa agresyvus, ypač jeigu kas nors pareiškia jam pastabа dėl pernelyg didelio potraukio degtinei (darbui). Esama ir chroniškos fazės, kai kiekviena nauja diena tampa absoliučiai panaši į vakarykštę. O prasidėjus galutinei tokio griaunančio, destruktyvaus elgesio fazei, neišvengiamai įvyksta fizinis ir dvasinis lūžis.

Darboholizmas – liga, kurią reikia gydyti
| |

Darboholizmas – liga, kurią reikia gydyti

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie darboholikus. Tai liga, kuri gydoma palyginti lengvai. Tokius žmones kreiptis į gydytojus dažniausiai paskatina šeimos nariai. Darboholizmo terminą (workaholisme) sugalvojo amerikietis Veinas Otsas, kuris sujungė žodžius „darbas“ (work) ir „alkoholikas“ (alkoholic), norėdamas pabrėžti šių dviejų priklausomybių panašumą. Daniela Dani, Ženevos „La Meteri“ klinikos psichologė, savo kabinete dažnai priima žmones, priklausomus nuo darbo. „Negaliu pasakyti, ar tokių asmenų padaugėjo, ar žmonės ėmė suprasti, kad jų gyvenimas nukrypo nuo normos, ir jiems reikia gydytis“, – sako ji. Psichikos ypatumai. Kaip tampama darboholiku? Iš visa ko sprendžiant, asnenų, kuriems būdinga ši ypatinga priklausomybės forma, psichika turi tam tikrų ypatumų. Daugumos terapeutų nomone, tai žmonės, kurie nuolat jaučia nerimą. Nesugebėdami kitam asmeniui pavesti kokio nors darbo, jie puoselėja viltis, kad galima kontroliuoti viską, netgi laiką. Kaip ir dėl kitų priklausomybės rūšių, šiuo atveju taip pat aliarmą kelia šeimos nariai, nes pačiam žmogui visada sunku „pagauti“ momentą, kada darbštumas tampa liga. „Kai kurie asmenys ateina patys, bet, deja, tada, kai liga jau įsisenėjusi, o šeimai padaryta nepataisoma žala“, – tvirtina Prancūzijos gydytojai. Juk nelabai malonu nuo ryto iki vakaro šalia matyti žmogų, susirūpinusiu vien darbu… Patys pacientai neretai teisinasi tuo, kad tai jų „lemiamasis mūšis“. Atseit kada nors jie praturtės ir nebedirbs.

Dėmesio koncentracija – teorinės gairės
| |

Dėmesio koncentracija – teorinės gairės

Dėmesio koncentracija (sutelkimas) reiškia, jog mintys yra nukreipiamos į esminę informaciją ir atitraukiamos nuo likusios informacijos, tačiau tas dėmesys turi būti tinkamas. Pagalvokite apie golfo žaidėją, kuris ką tik nepataikė lengvo metimo ir vis dar apie tai galvoja, svajoja ar klausosi ir žiūri į praskrendantį lėktuvą. Galbūt jis yra susikoncentravęs, tačiau šis susitelkimas nėra tinkamas. Pasirinkimą, į ką sutelkti dėmesį, psichologai vadina dėmesio kontrole ir būtent jis dažnai atskiria labiau sėkmingus sportininkus nuo mažiau sėkmingų. Kaip žaidėjai ar sportininkai mes turime pilnai suvokti kintančią situaciją, vykstančią aplink mus, dėmesio centre laikydami pačią svarbiausią ir reikšmingiausią informaciją. Nuo viso kito reikia atsiriboti. Tai leidžia staigiai reaguoti pasirenkant tinkamus sprendimus ir veiksmus ar judesius. Jeigu treniruojamės susikaupę, sužinome, į ką reikia kreipti dėmesį, o ką galima praleisti. Be to, išmokstame atpažinti tuos savo pasirodymo aspektus, kuriuos galime kontroliuoti, ir tuos, kurių kontroliuoti negalime. Savaime suprantama, tuomet, kai žaidžiame ar varžomės, tačiau daugumos žaidimų ir sporto šakų prigimtis tokia, kad juose aktyvaus žaidimo periodai keičiasi su neveiklumo periodais. Tie neveiklumo periodai gali tęstis nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, tokiuose žaidimuose kaip tenisas ar golfas, todėl būtina rasti savo būdus, kaip išlaikyti dėmesio koncentraciją tokių pertraukų metu.

Rūstumo dienomis užgęsta žmogus
| |

Rūstumo dienomis užgęsta žmogus

Tarsi smarkus vėjas pakyla pyktis (orghé) – netikėtas karštis, ateinantis iš mūsų vidaus ir įsiliepsnojantis kaip ryjanti ugnis. Jis yra pati matomiausia yda, subjaurojanti savo auką: atima jai kvapą, sukelia dusulį, nudažo raudoniu veidą, pakeičia žvilgsnį… Tai instinktyvi reakcija, kuri neatsitiktinai būdinga ir gyvūnams, kylanti dažniausiai tada, kai juos kas nors užpuola. Jeigu nesugebėsime valdyti šio impulso, jis gali virsti nuolatiniu apmaudu, agresyvumu, smurtu, niekad neatleisto įžeidimo prisiminimu. Visa tai mūsų santykiams su kitais žmonėmis gali būti pražūtinga. Vis dėlto nėra lengva greitai nustatyti pykčio kokybę. Yra žmonių, kurie niekad neparodo savo pykčio, nes stokoja to teisingojo pathos, turinčio nubrėžti skiriamąją liniją tarp santykio su kitais ir santykio su tikrove, arba nešioja savo širdyse kurčią įniršį, paslėptą po netikro romumo šydu. Tas įniršis anksčiau ar vėliau sukels sprogimą, atnešiantį nesuskaičiuojamų nuostolių. Tačiau egzistuoja ir „teigiamas” rūstumas ar pyktis, kuris yra būtinas žmogaus gyvenimui ir asmenybės vystymuisi. Jis yra tarsi uolumas, teigiamas griežtumas, kurį būtina parodyti blogio, neteisybės ir kenčiančiųjų akivaizdoje… Prisiminkime pranašų plūdimąsi, Jėzaus pasipiktinimą neteisybių, širdies kietumo, žmogų subjaurojančių ligų akivaizdoje.

Studentų išradingumas – be ribų
| |

Studentų išradingumas – be ribų

Jauniesiems Lietuvos mokslininkams nestinga idėjų, kurios ir dabar galėtų būti pritaikomos įvairiose srityse. Kauno technologijos universitete (KTU) neseniai vykusioje jaunųjų mokslininkų parodoje “Technorama” buvo galima įsitikinti, kad Lietuvos studentų galvose knibždėte knibžda įvairių idėjų: pristatyti 68 išradimai ir moksliniai darbai – nuo aukštųjų technologijų iki praktiško bei madingo dizaino sprendimų. “Kauno diena” pasidomėjo, ar jaunųjų mokslininkų darbai gali sudominti verslininkus ir būti pritaikyti praktiškai. “Išradingo jaunimo Lietuvoje – apstu. Svarbiausia jam sudaryti tinkamas sąlygas idėjoms plėtoti. Vyresnieji turėtų laiku pastebėti ir tinkamai jas išnaudoti. Kartais studentiški darbai nepagrįstai nuvertinami”, – įsitikinusi KTU Inovacijų skyriaus vedėja Violeta Kaunelienė. Specialistai pastebi, kad dalis studentų telekomunikacijų, mechatronikos, valdymo inžinerijos, informacinių technologijų projektų jau yra įgyvendinami verslo įmonėse. KTU įvairių fakultetų studentai ne tik plėtoja įvairias idėjas, bet ir stengiasi mokslinius sprendimus pateikti akiai patraukliomis formomis. Chemijos fakulteto studentai sukūrė tamsoje šviečiančią medžiagą, kuri saulės energiją transformuoja į elektros energiją. KTU dėstytojai įsitikinę, kad kai kurie studentų sukurti prietaisai jau artimiausiu laiku galėtų būti pritaikyti praktiškai. Vienas tokių išradimų – upių vandens lygio matavimo sistema skirta baidarininkams.

Kuklumas ir grožis – neįvertintas derinys
| |

Kuklumas ir grožis – neįvertintas derinys

Moters širdis, intelektas, ir temperamentas yra daug daugiau persipynę, taip sudarydami jos asmenybės vienybę. Dėka šios savybės dailiosios lyties atstovės turi ypatingą sugebėjimą suderinti savo išorinę išvaizdą su vidiniu gyvenimu, kad įgyvendintų savo įsitikinimus bei mintis. Liūdna, kad daugelis merginų nebežino, kaip pasiekti minėtą vienybę ir atrasti moteriškumo esmę. Daug katalikių tvirtai tiki tyrumo ir skaistumo svarbumu, tuo tarpu jų apranga šią nuostatą ne visuomet atspindi. Norint ištaisyti tokią padėtį, mums reikia iš naujo atrasti išmintingus atsakymus į klausimus: “Kodėl praeityje moterys rengdavosi kukliai? Kaip padori apranga padėdavo moteriai išsaugoti orumą ir pajausti savo pašaukimą? Mūsų suirusioje visuomenėje, “simboliškas” apsirengimas kažkodėl yra siejamas su moters socialiniu išsilaisvinimu, tarsi “teisė” mažiau rengtis išreikštų jos svarbą pasaulyje. Bet atlikusi trumpą istorijos raidos apžvalgą, gavau visiškai priešingą išvadą. Daugumoje kultūrų galiodavo nerašyta taisyklė: kuo asmuo siekdavo būti svarbesniu visuomenėje, tuo jo apranga būdavo oresnė ir elegantiškesnė. Istorijos tėkmėje vergai dažnai būdavo verčiami vaikščioti apsinuoginę, tuo tarpu karaliaus šeimos nariai ar kiti svarbūs asmenys rengdavosi mantijomis – ilgais ir plačiais drabužiais.Tik vergės ar sugulovės dažnai dėvėdavo trumpus rūbus (mini-sijonėlius), neretai tokia “nepakankama” apranga būdavo suprantama kaip bežodis ženklas, išreiškiantis jų seksualinį “prieinamumą”.

Kuklumas – slaptas moters ginklas
| |

Kuklumas – slaptas moters ginklas

Moters kuklumas turi svarbią reikšmę santykiuose su priešinga lytimi, teigia Floridos universiteto mokslininkai. Kiekviena dailiosios lyties atstovė nesąmoningai yra linkusi būti kukli, nes tai skatina vyrus demonstruoti savo geriausias savybes, reikšti gražiausius jausmus ir įrodinėti savo pranašumą prieš konkurentus. Tyrimo, kuriame dalyvavo keleto tautų moterys, metu paaiškėjo, kad kuklumas ir drovumas padeda damai išsiaiškinti, kiek rūpestingas yra vyriškis, ar jis sugebės suteikti jai saugumą. Minėtos savybės pasireiškia nesąmoningame lygmenyje. Psichologai aiškina, kad tai galima pastebėti ne tik žmonių, bet ir gyvūnų pasaulyje.

Laukimas ir entuziazmas
| |

Laukimas ir entuziazmas

1971 metais vienos amerikiečių šeimos septyniolikmetė dukra laukėsi kūdikio. Jos tėvai, sužinoję, kad kūdikio tėvas juodaodis, patarė jai: „Sunaikink kūdikį ir tęsk savo gyvenimą. Pašalink šią klaidą, nes tavęs laukia puiki profesinė karjera. Negriauk savo ateities.“ Tačiau būsimoji motina, daug keliaujanti ir koncertuojanti talentinga pianistė, atkirto: „Aš gimdysiu ir auginsiu šį kūdikį.“ Tėvai ją išvarė iš namų ir daugelį metų su ja nebendravo. Kūdikio tėvas taip pat pasitraukė. Ji glaudėsi pas draugus. Sunkaus gyvenimo slegiama, ji pradėjo vartoti narkotikus. Vieną dieną ji sutiko gatvėje nepažįstamą moterį, kuri jai papasakojo apie Jėzaus meilę ir padovanojo jai Šventąjį Raštą. Skaitydama jį, nusprendė pavadinti savo vaiką Izraeliu. Ji prašė: „Dieve, globok mano vaikelį. Tegul Izraelis bus tavo palaimintas ir talentingas žmogus.“ Kūdikis turėjo ypatingą muzikinį talentą. Vaikas galėjo groti daugeliu instrumentų ir kurti dainas. Vėliau jis subūrė savo muzikos grupę, pradėjo rašyti krikščioniškas giesmes. Jis groja įspūdingą muziką, kurią teko ir man girdėti. Izraelis Houghtonas jau yra laimėjęs porą pačių aukščiausių muzikos apdovanojimų savo krašte. Jis galėjo tapti toks pat nelaimingas ir neturtingas vaikas, kaip ir daugelis kitų, kurie gyveno tame rajone. Tačiau nuoširdi motinos malda ir entuziazmas visa tai pakreipė kita linkme.

Malonumai – dideli ir maži
| |

Malonumai – dideli ir maži

Antrojo pasaulinio karo pradžioje analitinės psichologijos kūrėjas Karlas Gustavas Jungas rašė, kad nacizmo įsigalėjimas Vokietijoje jam nebuvo staigmena. Jis tiesiog žinojo vokiečių sapnus. Būtų sunku atspėti, ką dabar sapnuoja lietuviai, tačiau K. G. Jungo atrastąją kolektyvinę pasąmonę galima patyrinėti per malonumus. Nekyla abejonių, jog malonumai būna dideli ir maži. Pradėkime nuo didžiųjų. Išsilavinę (o gal dvasingi?) kanadiečiai niekina ledo ritulį, anglai – futbolą, japonai – sumo, italai – mafiją, lietuviai – krepšinį. Tačiau visi be išimties nepriklausomai nuo baigtų mokslų dievina gerą maistą, seksą ir pramogas. Ši „valiuta” universali, nors ne visada pripažįstama. Išsilavinimas arba efemerinis dvasingumas kiša koją ir, prakalbus apie malonumus, dvasingieji pradeda mekenti apie jiems patiems sunkiai suvokiamas dvasines patirtis. Bet tuščios jų kalbos. Giliau pakapstęs vis vien rasi kažką, kas nė iš tolo neprimins dangiškosios manos. Atskiriems žmogaus gyvenimo laikotarpiams būdingi savi malonumai ir sava „valiuta”. Paaugliams – draugystė, jaunimui – meilė, suaugėliams – šlovė ir pripažinimas, o seniams rūpi pinigai ir gyvenimas anapus. Tačiau dingojas man, kad visi išvardyti dalykai yra niekis, palyginti su tikraisiais, ne kiekvieno nosiai pasiekiamais malonumais…. Paklausite kokiais? Didžioji bėda yra ta, kad jie veik nepasiduoda apsakomi.

Kantrybė – dvasios tvirtovė
| |

Kantrybė – dvasios tvirtovė

Ar ne per dažnai pastebime, jog žmonės, ypač esantys valdžios postuose, ima ir susierzina užkliudžius jų veikloje pasitaikančius trūkumus, neištesėtus pažadus ar nusišnekėjimus. Galbūt jie prisimena tuos „palaimingus“ laikus, kada sėdėjo valdžios krėsluose, buvo neliečiami, nekritikuojami, nes juos tvirtai saugojo ir gynė raudonas partijos nario bilietas. Suprantama, kiekvienam praryti karčią kritikos piliulę nėra malonu. Tačiau būtina, kad dažniau atsigręžtum į save, kad neprarastum savistabos ir savikontrolės. Čia reikia ypatingos kantrybės bei savitvardos. Kantrybė – tai gebėjimas valdyti save, įstanga iškęsti nemalonumus, fizinius bei dvasinius skausmus. Į žmogų, ypač esantį valdžioje, pasižymintį didele ir patvaria kantrybe bei ištverme, mes žiūrime pagarbiai, jį vertiname, juo pasitikime. Kantrybė yra vienas vidujinių nusiteikimų, paremtas atkaklumu, užsispyrimu, sugebėjimu save valdyti. Kantrumo priešingybės – nepastovumas, nepatvara, silpnavališkumas, žodžiu, moralinis ištižimas. Ten, kur stokojama savitvardos ir kantrybės, greičiau suveši visokios blogybės: neapykanta, kerštas, abejingumas, tinginystė… Kantrybė yra aiškiausia tvirtos valios išraiška. Patvari kantrybė visada remiasi valingumu ir atkaklumu. Silpnavaliui, neištvermingam žmogui kaip tik ir trūksta kantrybės. Toksai žmogus niekada nepasižymės darbo, kūrybos laimėjimais, nepajėgs iškovoti ko nors gero ir gražaus, nes jo valios ir kantrybės ribotumas virs rimtu kliuviniu visa tai pasiekti.