Kalbėsime, žinoma, ne apie rimtą depresiją, su kuria susidoroti gali tik profesionalūs psichologai. Kalbėsime apie tai, su kuo susiduriame vos ne kasdien – apatiją, liūdesį. Ir iš anksto susitarkime, kad nekalbėsime apie tokius revoliucingus kovos su depresija būdus, kaip buto remontas ar gyvenimo partnerio bei darbo pakeitimas. Verčiau aptarkime saugesnius, kaip sakoma, terapinius būdus. Pirmas būdas – brangus: atostogos. Šio būdo, kaip paties brangiausio, verta griebtis tik labai jau užsitęsus depresijai, kai kitos priemonės nepadeda. Iš principo tai, kur jūs praleisite atostogas, didelės reikšmės neturi. Svarbiausia – išvažiuoti kur nors toliau nuo visko, kas sukelia nuobodulį. Čia jau viskas priklauso nuo jūsų pomėgių. Kai kam geriausia priemonė depresijai įveikti – gulėti paplūdimyje spiginant saulei. Kai kam labiau prie širdies ekstremalus turizmas – nuo alpinizmo iki nardymo (tikrai nuo visko atsijungsite!). O kai kas galbūt gali atsipalaiduoti tik vaikštinėdamas Paryžiaus ar Londono gatvėmis. Vienu žodžiu – kiekvienam savo. Bet kuriuo atveju, pakeitus aplinką galima puikiai išsigydyti nuo liūdesio. Netinka: turinčioms finansinių problemų ir patologiškoms namisėdoms. Antras būdas – rizikingas: audringas romanas. Jeigu išvyka į užsienį kainuoja brangiai ir efektas ne šimtaprocentinis, tai audringas romanas – kaip aspirinas nuo peršalimo: visada prieinamas, veikia iškart ir užtikrintai, tiesa, pasekmės gali būti nenusakomos.

„Nėra gyvūno, niūresnio už žmogų”, – prieš du tūkstančius metų pastebėjo Seneka. Kas galėtų paneigti, kad „daugiau liūdesio” nereiškia ir „daugiau žmogaus”? Jausti liūdesį yra natūralu – tai viena pagrindinių žmogaus emocijų. Tačiau šiuo metu liūdesio pasaulyje yra pernelyg daug – JAV jau skelbiama depresijos epidemija… Galima sakyti, kad pasaulis išgyvena gedulą, ir telieka spėlioti, ką tokio brangaus jis prarado ar manosi praradęs. Jeigu laikytumės teorijos, kad liūdesys yra tamsioji džiaugsmo pusė, galėtume daryti prielaidą, jog liūdesio kiekis ir būdas priklauso nuo mūsų džiaugsmo kiekio ir būdo. Ar negali būti, kad džiaugsmo kiekio didinimas sukuria vis daugiau džiaugsmo antrapusystės – liūdesio? Akivaizdu, buitinis komfortas ir socialinės garantijos liūdesio ne tik nesunaikina, bet galbūt net pagausina. Galima net įtarti, kad vis didėjant komfortui, lengvėjant buičiai, plintant malonumų kultūrai, dėl kažin kokios priežasties, pagal tam tikrą dėsnį vis stiprėja slogi nuotaika ir depresija, kuria sunkiai, fiziniu darbu už būvį kovojantys žmonijos atstovai dažniausiai apskritai neserga. Amerikoje, kur puoselėjama linksmybių ideologija ir niekad nesustoja malonumų šalies įvaizdžio kūrimo mašina, kaip tik šioje šalyje žmones dažniausiai ištinka psichozės, čia daugiausia ligonių, kuriems diagnozuojama depresija. Oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pastaruoju metu psichiatro pagalbos reikia net 26 procentams JAV gyventojų, o Kinijoje – tik 4 procentams.