Taigi, imant jautį už ragų – ar politinė propaganda įmanoma socialiniuose tinkluose? Trumpas atsakymas yra „Taip, įmanoma“. Tačiau kartu su esmine pastaba, jog kokybiškai vykdyti propagandinę kampaniją socialiniuose tinkluose žymiai sudėtingiau, nei tradicinėse vienakryptėse žiniasklaidos priemonėse. Įsitraukimo į socialinius tinklus kaštai dažniausiai yra nykstamai maži. Su sąlyga, jog politinės organizacijos turi gana daug personalo, kuriam galima skirti turinio kūrybos užduotis, tai tampa itin efektyvi komunikacijos priemonė. Todėl visos organizacijos, veikiančios politinėje erdvėje, tiesiog privalo dalyvauti socialinių tinklų veiklose. Klausimai, kuriuos verta svarstyti – kiek ir kokius tinklus pasirinkti, kuriuose iš jų ir kokį turinį kurti ir platinti. Vertinant tikslinių auditorijų požiūriu internetas bendrai ir socialiniai tinklai konkrečiai turi gana aiškią didesnių pajamų ir protaujančią auditoriją. Tai reiškia – gana tiksliai pataikančią į politinių sprendimų priėmimo erdvę, nes būtent aktyvūs ir sparčiau mąstantys piliečiai dažnai yra politinių sprendimų priėmėjai. Klasika tapusi tiesa, jog neformalus bendravimas visada yra efektyvesnis, galioja ir socialiniuose tinkluose. Dar svarbiau – socialiniame tinkle galima leisti sau būti be kaklaraiščio ir rodyti daugiau emocijų. Nuosekliai siejant tai su organizacijos tikslais ir užduotimis galima tikėtis žymiai pozityvesnės reakcijos į bet kokią žinią.

Socialiniai tinklai labai vilioja. Į jų traukinį vis bando įšokti Google, o vakar savo rengtoje uždaroje konferencijoje socialinį tinklą pristatė ir Apple. Tinklas vadinasi “Ping” ir yra integruotas į naujausią “iTunes” versiją. Oficiali tinklo misija – apjungti muzika besidominčius žmones. Reali – įkalti paskutinę vinį į MySpace karstą, pateikiant alternatyvą šiam labiau į muziką orientuotam soc. tinklui. “Ping” kažkiek panašus į Facebook, kažkiek į Twitter. Gali sekti (angl. follow) atlikėjus, gali – tiesiog savo draugus, kad pamatytum ko jie šiu metu klausosi ar ką žiūri. Vartotojų patogumui pateikiami muzikos topai, daug koncertų įrašų. Ar Ping virs kažkuo didesniu už tiesiog Apple iniciatyvą, pamatysim vėliau. Patogumo naudotis atžvilgiu jame Apple dar tikrai turi ką tobulinti. Visgi iTunes vartotojų yra apie ~160 mln., tad tikimybė Apple atsiriekti bent kažkokią savo dalį soc. tinklų pyrage visai didelė.

Socialiniuose tinkluose laiką leidžiantys darbuotojai vien Didžiojoje Britanijoje vėjais paleidžia kone 1,5 mlrd. svarų kasmet, o bendras biuro darbo produktyvumas dėl to sumažėja keliais procentais, rodo įvairūs tyrimai. Tačiau kai kurie specialistai ragina darbdavius žiūrėti atlaidžiau – esą kelios minutės, praleistos naršant internete savo malonumui, skatina kūrybiškumą. „Laiko švaistymas – tas pats buvo sakoma ir apie telefonus bei elektroninį paštą. Iš tiesų kompanijos, nors to nepripažįsta, bijo grėsmės vertikaliai hierarchijai – socialiniai tinklai padeda darbuotojams daugiau bendrauti tarpusavyje, o ne su vadovais“, – interviu DELFI teigė verslo mokyklos „Insead“ dėstytojas Matthew Fraseris. Jis sunkiai įsivaizduoja, kad XXI a. nebeliktų nė vieno socialinio tinklo, tačiau siūlo neleisti internete ištisų dienų, o rasti balansą – kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje. Socialiniai tinklai virsta nauja terpe reklamai, tačiau rinkodarininkams tenka galvoti ne tik apie produkto populiarinimą, bet ir apie reputacijos išsaugojimą – vienas neigiamas įrašas asmeniniame puslapyje gali niekais paversti ilgų metų darbą. M. Fraseris, vienas iš knygos „Mano virtualieji aš“ (Throwing Sheep in the Boardroom) autorių atvyksta į Lietuvą dalyvauti didžiausioje Baltijos šalyse interneto konferencijoje „Login 2010“. Šioje knygoje jis kartu su Soumitrra Dutta analizuoja socialinių tinklų fenomeno reikšmę iš sociologinės, istorinės ir organizacijų elgsenos perspektyvų.

Jau 2006 m., Time “Metų žmogumi” paskelbus TAVE (t.y. kiekvieną iš mūsų), tapo aišku, kad visa visuomenės struktūra virsta aukštyn kojom ir pasaulis keičiasi. Ir visa tai – dėka socialinių tinklų. Time tuo metu rašė: “Šie metai – tai istorija apie begalinį žinių šaltinį Wikipedia, milijonais kanalų sujungtų žmonių tinklą YouTube ir internetinį metropolį MySpace. Už valdžios paveržimą iš pasaulinės žiniasklaidos, už naujos skaitmeninės demokratijos pamatų paklojimą, už darbą be išskaičiavimo – žurnalo Time Metų žmogus esi TU.” O kaip viskas atrodo šiandien? Kaip atrodys rytoj? Apie socialinių tinklų įtaką rašo Lietuvoje neseniai lankęsis Matthew Fraser ir Soumitra Dutta knygoje “MANO VIRTUALIEJI AŠ: kaip socialiniai tinklai keičia gyvenimą, darbą ir pasaulį”. Apie įrankius, kurie kuria… ir griauna. Priklausomai nuo to, kaip, kur ir kam juos naudojame. “Negaliu net paaiškinti – tai toks keistas jausmas, kai manimi pasidomima Google.” (The New Yorker, 2002) Šiandien nuo Google nepaslėpsi nieko. Nori nenori, mūsų gyvenimai tampa atversta Facebook knyga. Vis daugiau biografijų, pikantiškų privataus gyvenimo detalių tampa viešai prieinama visiems. Tiriant jaunimo požiūrį į privatumą internete 70 proc. apklaustų jaunuolių teigė, kad jiems nerūpi, kad jų internetiniai profiliai gali būti apžiūrimi nepažįstamųjų. Tad ir elgiasi jie internete kaip nori. Tačiau… vėliau dažnai paaiškėja, kad visa tai gali pažeisti ne tik jų privatumą, bet ir reputaciją.

Microsoft ir Facebook paskelbia, kad Microsoft investuos į Facebook 240 milijonų dolerių, taip gaudami 1,6% Facebook akcijų. Visi pradeda svarstyti, ar tik čia nebus pradžia Google eros pabaigos. Juk kaip taip galėjo nutikti?! Microsoft aplenkė Google! Neįmanoma! (ir panašiai). Google CEO pareiškia, kad Google nemano, kad jai reikia pirkti bet kokį sėkmingą verslą, kuris kertasi su jų. (kas ilgokai buvo panašu į jų strategiją – kokie 50% paslaugų buvo nupirkti, o vėliau išvystyti pačios Google. Tiek Google Docs, tiek GTalk, tiek Analytics, tiek dar savo eilės laukiantys Grand Central ar jaiku). Pagaliau kažkas tiksliai nustato Facebook vertę – tai turbūt viena iš pašnekesių temų Silicio Slėnyje per pietus. Vertė – 15 milijardų dolerių. Nemažai, sakyčiau. Padaugėja įdomių nuomonių, apie tai, ar Facebook – tikrai ateitis. Net The Economist pasirodo rašinys, kuris teigia, kad visas šitas bumas perdėtas. Kodėl? Todėl, kad socialiniai tinklai praranda vertę, kai viršijama tam tikra vartotojų skaičiaus riba. Kodėl? Todėl, kad pasimeti tarp draugų, tarp grupių, tarp pakvietimų, ir tavo pagrindinis noras – sužinoti, ką veikia tavo draugai, ir kartu pranešti jiems, ką veiki tu – pasidaro nebeišpildomas. Sakyčiau, one.lt efektas. Kiti pastebi, kad Facebook graži ateitis bus tik tada, jei tai taps tarsi mini internetas, su savo programėlėmis (widget’ais), ir vartotojai kaip bazę naudos ne naršyklę, o naršyklėje atidarytą Facebook langą (o gal tiesiog turėsime Facebook naršyklę?).