Asmenybė

Nuolatinis žmonių atsinaujinimas sukelia poreikį tiesioginei religinei patirčiai. Religinės transcendencijos (arba naujų religinių objektų, arba esančių atnaujinimu) bei socialinės traukos šaltiniu tampa charizmatiškai, religiškai pakylėti individai: pranašai, mokytojai, atsiskyrėliai, šventikai… Mat jų dvasia gali įkvėpti kitus, perteikti daugelio religinius jausmus. Yra tiesioginės religinės patirties poreikis – taigi ir tokie žmonės atsiranda. Anksčiau jų tebuvo dešimtys, tačiau planetoje gausėjant žmonių, proporcingai gausėja ir “avatarų”. Religinis charizmatikas ir jo garbintojai yra subkultūra bet kurios visuomenėje: nuo šamano iki šiuolaikinės kompiuterininkų sektos su savuoju lyderiu, laukiančiu “atskrendančios kometos”. Pirmosios religinės formos buvo persmelkę archaiškas bendruomenes ir sutapo su morale bei pasaulėžiūra. Kartu jos padėjo sutaikyti prieštaravimus su naujais socialiniais dariniais bei žmones supančiomis “galiomis”. Religinių lyderių vaidmenį atlikdavo senoliai, giminių vadai, šventikų luomo vadovai, magai. Bet vis tik jie tebuvo “valdininkai”, kulto, ikigentinės tradicijos funkcionieriai. Tačiau žinoma, kad jau tais priešistoriniais laikais atsirasdavo išskirtinių asmenybių, pasireiškusių kaip “burtininkai”. Tai savotiški “laisvieji religijos menininkai”, kurių autoritetas, galia ir ryšis su antgamtiškais dalykais priklausė tik nuo jo įgimtų sugebėjimų.

Stevenas Paulas Jobsas – vienas iš tų žmonių, kurių veikla neišvengimai yra palietusi beveik kiekvieną iš mūsų. Stevenas yra įtakingas žmogus dviejose iš pažiūros nutolusiose verslo industrijose – informacinių technologijų ir pramogų. Jis – „Apple” vadovas ir vienas iš įkūrėjų, be to – buvęs kompiuterinės animacijos studijos „Pixar” vadovas ir savininkas, o dabar – didžiausias „Disney” akcininkas bei valdybos narys. Stevenas gimė 1955-aisiais, saulėtame San Francisco mieste. Be galo jauni ir nevedę jo tėvai – amerikietė motina ir sirų kilmės tėvas – atidavė kūdikį įvaikinimui. Vėliau tikrieji jo tėvai susituokė, nors neilgam, ir kartu augino jaunesnę Steveno Mona Simpson seserį, tapusią garsia rašytoja. Apie ją pats Stevenas Jobsas sužinojo tik užaugęs. Pats Steve’as savo tikraisiais tėvais vadina įvaikintojus – Jobsų šeimą. Dar būdamas moksleiviu jis po pamokų lankydavosi „Hewlett-Packard” kompanijoje, kur, gavęs vasaros darbą, susipažino su Steve’u Wozniaku. Vėliau, įstojęs į universitetą, jį metė po pirmojo semestro, tik pasiliko lankyti kaligrafijos paskaitų. „Jei nebūčiau jų lankęs, Mac’as neturėtų tiek šriftų galimybių” – dabar sako jis. Iš tikrųjų Stevenas buvo sunkaus būdo studentas, nesutardavęs nei su profesoriais, nei su studijų draugais.

Atpažįstame juos iš spindinčių akių, pasitikėjimą spinduliuojančios šypsenos ir dar kažko, ką be galo sunku įvardinti ir parodyti pirštu. Tačiau tas kažkas mus prie tokių žmonių traukia. Ir tas „kažkas” yra charizma. Tik ji atskiria puikų kalbėtoją nuo vidutinio, gerą prekeivį nuo eilinio ir netgi mėgstamą prezidentą nuo pralaiminčio kandidato, rašo Sixwise.com. Pats žodis „charizma” kilęs iš graikų kalbos žodžio „charis”, reiškiančio „žavesį”. Begalė tyrimų, o galų gale ir kasdienio gyvenimo patirtis rodo, kad žmones tiesiog traukia prie charizmatiškų asmenybių. Pasak britų profesoriaus ir psichologo Richardo Wisemano, charizma yra tokia galinga, kad žmonėms kyla natūralus noras mėgdžioti ją spinduliuojančių žmonių kūno kalbą ir veido išraiškas, net jei kartais jie patys to ir nesuvokia. Wisemanas išskiria tris charizmatiškų asmenybių bruožus: pirma, juos valdo stiprios emocijos; antra, jie sukelia jausmus kitiems; ir trečia, jų neįtakoja kitos charizmatiškos asmenybės. Todėl nederėtų nusiminti, kad nesate Johnny Deppas, Davidas Bowie ar Marilyna Monroe, kuriems charizma įgimta, o tiesiog imtis reikiamų priemonių, idant pakeistumėte savo elgesį.

Paslaptinga savybė.. Įgimta ar įvaldoma? Graikiškai „charisma” – malonė, dovana. Mes tai tapatiname su asmens trauka, patrauklumu. Tai vidinė savybė, nes išorinės savybės mažai vertos, jei žmogus neturi vidinio žavesio. Charizma dar vadinama asmeniniu magnetizmu. Žmonės seniai domėjosi šia savybe ir nustatė, kad kiekvienas ją turi ir gali atskleisti. Kaip gi atrodo charizmatiškas žmogus? Visų pirma, kai šalia mūsų toks žmogus, mes jaučiame gilų nusiraminimą. Iš jo sklinda ypatinga vidinė jėga, kurios nepastebime šio žmogaus elgesyje ir lyg neaišku, kame ta jėga slypi. Ir visgi ji stipriai jaučiama.. Toks žmogus niekada nebūna nervingas, jis ramus ir gerai žino, ko nori, niekada neskuba. Šio žmogaus žvilgsnis labai atviras, jis lengvai įgyja palankumą, užmezga ryšį. Šalia jo gera tiesiog būti. Ir, atvirkščiai, žmogaus, neturinčio tokių magnetinių savybių, draugija gali imti erzinti. Jis pagilina ir kito žmogaus nepasitenkinimą, liūdesį, gali apnuodyti džiaugsmą.. žodžiu, lengvai gali sugadinti nuotaiką. Toks žmogus skaito save nepripažintu genijumi, keikia likimą, aplinkinius, orą ir apskritai viską. Jis nuolat nepatenkintas, įsitempęs, nelaimingas. Lengvai pasiduoda įspūdžiams, dažnai yra jų valdomas. Tai žmogus be pusiausvyros. Geriausias būdas apsisaugoti nuo tokio žmogaus įtakos – kuo mažiau bendrauti su juo. Kas gi yra tas vidinis magnetizmas, kodėl vieni žmonės jį spinduliuoja, o kitiems jo aiškiai trūksta?

Kas yra sėkmingas MA? Tas, kurio atėjimo klientai laukia, kuris daug parduoda ir džiaugiasi dirbdamas savo darbą. MA sėkmė priklauso nuo: -MA charakterio savybių ir įvaizdžio charizmos; -žinių; -patirties; -motyvacijos. Tiesa, dar nuo produktų, rinkos, konkurentų, oro, vėjo krypties……. Tačiau mes kalbėsime apie tuos veiksnius, kuriuos tiesiogiai įtakoja pats MA. Kartais klaidingai galvojama, kad sėkmingam pardavėjui yra būtina kalbos dovana, todėl darbinantis, į klausimą, kodėl norite dirbti MA, kandidatai dažnai atsako: todėl, kad mėgstu kalbėtis, bendrauti su žmonėmis. Dar vienas stereotipas : geru pardavėju gimstama – jei dievas nedavė, tai neverta ir stengtis dirbti pardavėju. Tokie požiūriai yra kategoriški ir būtent dėl savo kategoriškumo yra ir neteisingi. Dabar apie pardavėjų ekstravertiškumą ir intravertiškumą… Tradiciškai ekstravertai laikomi geresniais pardavėjais, kadangi jie neturi sunkumų bendraujant su klientais, laisvai jaučiasi prieš auditoriją. Deja, pasitaiko, kad ekstravertai, kurie yra kalbūs ir draugiški, labai stipriai pergyvena neigiamas klientų emocijas (atsisakymus, prieštaravimus, įžeidimus ir kt.) ir dėl to negali dirbti produktyviai. Yra ir toks reiškinys – kas daug kalba, negirdi kito. Taip pat sukūrus draugiškus santykius su klientu, atstovas sukuria problemą – paprašyti,kad draugas iš jūsų pirktų, yra sunku.

Norite patikti aplinkiniams? Traukti priešingos lyties atstovų dėmesį? Būti populiariu žmogumi visuomenėje? Be vargo palenkti aplinkinius į savo pusę? Trokštate tapti kompanijos siela? Tuomet jums būtina sustiprinti savo charizmą. Kas gi ta „charizma“? Charizma – tai emocinės ir psichologinės žmogaus savybės. Anot žymaus vokiečių sociologo Makso Vėberio, charizma yra žmogaus gebėjimas patraukti dėmesį, įtikinti, žavėti kitus (arba sukelti atstūmimą, neapykantą – esant neigiamai charizmai). Kuomet mes sakome „charizmatiškas žmogus“, dažniausiai turime omenyje, kad tas žmogus daro didelį įspūdį aplinkiniams ir jam viskas puikiai sekasi. Charizma – paslaptinga ir traukianti jėga. Charizmą gali turėti kiekvienas, kuris pasitiki savo jėgomis, įgūdžiais, įsitikinimais. Šią magnetizuojančią savybę galime išlavinti ir sustiprinti. Juk ji paremta vidinėmis žmogaus savybėmis. Kokios gi tos savybės? Visų pirma, pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, entuziazmas, tikslo siekimas. Išbraukite iš savo leksikono žodį „neįmanoma“. T.y. jei kartosime „Taip, aš galiu tai padaryti, aš darau“, vietoj pasakymo „Ne, deja, tai ne mano jėgoms“, tuomet tuo ir įtikėsime. Charizmatiški žmonės tvirtai pasitiki savo jėgomis bei galimybėmis ir tiki tuo, ką daro. Ir viskas? Yra gi žmonių, kurie neabejoja savimi, ryžtingai ir nieko nepasisydami siekia savo tikslo, tačiau nepasižymi populiarumu aplinkinių tarpe. Ko gi dar reikia, norint tapti žavinga ir mėgiama asmenybe?