| |

ES ruošiasi uždrausti plazminius televizorius

Europos Sąjungos kovoje su pasauliniu atšilimu netrukus kris antroji auka: po jau uždraustų kaitrinių 100 W lempučių iš rinkos išnyks ir daug energijos vartojantys plazminiai televizoriai. Juos uždrausti ES ruošiasi šį pavasarį. ES šalių vyriausybės baigia derinti privalomą Europos Sąjungos direktyvą, kuri nustatys minimalius efektyvaus energijos vartojimo reikalavimus televizoriams, praneša britų dienraštis „The Independent“. Tikimasi, kad dokumentas bus priimtas šį pavasarį ir leis išstumti iš rinkos labiausiai energijos vartojimo požiūriu neefektyvius televizorius. ES taip pat įsigalios privaloma televizorių „energetinio našumo“ žymėjimo sistema, padėsianti pirkėjams atskirti šiuo požiūriu geriausius ir blogiausius jų modelius. Pasak dienraščio, naujieji ES reikalavimai televizoriams sustiprins kovą su pasauliniu atšilimu stabdydami namų ūkiuose suvartojamos energijos kiekio augimo tempus. Po praėjusią savaitę D. Britanijoje paskelbto vyriausybės sprendimo dėl 100 W galios kaitrinių elektros lempučių uždraudimo, kurias visoje ES siekiama pakeisti energiją taupančiomis fluorescencinėmis, ateina didelių plazminių televizorių eilė. Dėl savo „rajumo“ jie praminti „svetainių visureigiais“: kai kurie plazminių televizorių modeliai vartoja 4 kartus daugiau energijos nei įprasti kineskopiniai televizoriai.

| |

Plazminiai televizoriai nebus uždrausti

„Neseniai spaudoje pasirodė teiginių, kad artimiausiu metu plazminių televizorių technologija rinkoje gali būti uždrausta dėl jų suvartojamos energijos. Tokie teiginiai yra neteisingi”, – skelbia Europos elektronikos pramonės asociacija EICTA. Remiantis atitinkama ES direktyva (ES direktyva 2005/32/EB, §15.5), negalima rinkoje uždrausti technologijos, pavyzdžiui, plazminės, kai televizoriai (sukurti naudojant šią technologiją) atitinka energijos suvartojimo reikalavimus. ES ir jos valstybės narės šiuo metu rengia naujus reglamentus, kurie turėtų užtikrinti ekonomiškesnį televizorių energijos suvartojimą visose technologijose įskaitant plazminius televizorius, LCD televizorius, CRT televizorius ir t. t. Norėdami tęsti televizorių gamybą, importavimą ir pardavimą Europos rinkoje, visi gamintojai privalės laikytis šių naujų minimalių energijos suvartojimo reikalavimų. Tikimasi, kad šis reglamentas bus išleistas antrame 2009 metų pusmetyje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tikimasi, kad antrajame 2010 metų pusmetyje produktai atitiks šiuos reikalavimus. EICTA nuomone, svarbu suprasti, kad atitinkamos technologijos, pvz., plazminiai, LCD ir CRT televizoriai, skirtingai vartoja energiją. Tačiau kriterijai pramonėje yra suvienodinti tam, kad visose technologijose būtų naudojami vienodi matavimai ir vartotojas galėtų juos palyginti.

| |

Plazminiai televizoriai dings iš parduotuvių lentynų

Europos Komisija baigia pasiekti susitarimą, kad iš prekybos laipsniškai išnyktų daugiausiai energijos sunaudojantys plazminiai televizoriai. To Komisija griebiasi kovodama su didėjančiu energijos suvartojimu, kuris skatina pasaulinį atšilimą. Plazminiai televizoriai, kaip rodo Europos Komisijos ataskaita, – vieni daugiausiai energijos naudojančių prietaisų. Per metus jie suryja dvigubai daugiau energijos nei šaldytuvai, o kai kurie jų – ir keturiskart daugiau nei jų pirmtakai kineskopiniai televizoriai. „Plazminiai televizoriai yra didžiuliai ir dėl savo didelių ekranų sunaudoja daugybę energijos“, – sakė Europos Sąjungos (ES) Energijos ir klimato derybininkas Hansas Paulas Siderius. Kovodamos su augančiais suvartojamos energijos kiekiais ir jų sukeliamu pasauliniu atšilimu, ES vyriausybės baigia derinti šalims privalomą direktyvą, kurioje bus nustatyti energijos limitai televizoriams. Patvirtinti direktyvą tikimasi dar šį pavasarį. Tada iš rinkos bus pradedami stumti daugiausiai energijos naudojantys televizoriai. Kai kurių specialistų teigimu, griežti energetinio efektyvumo standartai plazminius televizorius iš lentynų gali iš viso išstumti. Gamintojai apie geriausius ir blogiausius modelius pirkėjus privalės informuoti žymomis ant televizorių. Kuo skubiau priimti šiuos sprendimus Europos Komisiją ragina ir Briuselyje protestuojantys nevyriausybinių organizacijų atstovai.

| |

Lazeriniai televizoriai pasirengę konkuruoti su plazminiais ir LCD

Tuo metu kai daugelis mūsų svajojame apie skystų kristalų ar plazminį televizorių nedidukė bendrovių grupė pranešė, jog jau baigia kurti naujo tipo televizorius, greta kurių dabartiniai LCD ir plazminiai atrodys nykiai. Australai “Arasor” ir amerikiečiai “Novalux” pademonstravo pirmą pasaulyje lazerinį televizorių. Na, lazerių naudojimas bet kokiame technologiniame produkte yra savaime kietas reikalas, bet bendrovės žada ir šį tą apčiuopiamesnį – teigiama, kad lazerinius televizorius pagaminti kainuoja dvigubai pigiau, jie rodo dvigubai daugiau subtilių atspalvių bei naudoja trimis ketvirčiais mažiau energijos. “Novalux” vadovo teigimu, kuo jau kuo, o spalvomis dabartiniai LCD ir plazminiai televizoriai nestebina – jie geba rodyti tik 30-35% atspalvių, kuriuos moka matyti žmogaus akis. Tuo tarpu lazeriniai televizoriai, kaip skelbiama, atkuria maždaug 90% akiai matomų atspalvių. Lazerinio televizoriaus, kurį surinko “Mitsubishi”, pristatyme dalyvavę specialistai pastebi, kad vaizdas 50 colių įstrižainės ekrane tikrai atrodė kokybiškiau ir aiškiau nei greta stovinčiame plazminiame televizoriuje. Demonstruotas lazerinio televizoriaus prototipas palaiko tik 1080i, tačiau iki šio tipo įrenginių pasirodymo prekyboje 2007 metais turėtų atsirasti ir 1080p palaikymas. Vaizdas lazerinių televizorių ekrane projektuojamas naudojant kiek pasenusį projektorinį principą, t.y. lazeris projektuoja vaizdą ekrano plote.

| |

Lazerinių TV era

Mitsubishi pažabojo tyriausią šviesos šaltinį — lazerio spindulį — ir nukreipė į karštą elektronikos segmentą — aukštos raiškos (HD) televiziją. Sakoma, kad LaserVue televizoriaus vaizdo kokybę lyginti su bet kuria nūdienos TV technologija apskritai yra nemandagu ir netgi neetiška, girdi, Mitsubishi kūrinys yra visai kito kokybinio lygmens. Taigi, vietoj įprastų lempų, kurios tarnauja 2-2,5 tūkst. valandų (įprastuose projekciniuose TV), dabar vaizdą formuos trijų ilgių (raudonas, žalias, mėlynas) lazerio spinduliai, kurie laikui bėgant nei nusilps, nei susidėvės ir turėtų tarnauti iki pat skambučio į „EMP Recycling“. Remiantis kompanijos informacija, televizorius atkuria lygiai dvigubai platesnį spalvų spektrą nei rinkos lyderiai LCD ar plazminiai TV ir naudoja kur kas mažiau elektros energijos, atitinkamai 1/2 ir 1/3 lyginant su minėtaisiais. Dar prieš kelis mėnesius, kai tik pasigirdo kalbos apie šią technologiją, daugelis bijojo, kad TV bus „stori“ ir vėl teks prisiminti kineskopinių „senelių“ gabaritus… Šios prognozės neišsipildė ir 65 colių (165 cm) įstrižainės LaserVue storis yra ne didesnis nei skystųjų kristalų ar plazminių — apie 10 colių (apie 25 cm). Spalio mėnesį JAV ir Kanados rinkose startuos pirmasis 65“ Mitsubishi LaserVue, kainuosiantis 6999 dolerius — ne daugiau nei atitinkami dabartiniai plokščiaekraniai TV.

| |

HDTV raiškioji televizija

Prieš antrąjį pasaulinį karą, pradedant eksperimentines televizijos transliacijas radijo bangomis į elektronų vamzdelių principu veikiančius televizijos imtuvus, siunčiamas vaizdas buvo sudarytas iš 240, 343, 375, 405, 441, 445 ar net 605 eilučių. Pirmoji standartizuota televizijos sistema buvo Didžiojoje Britanijoje sukurta 405 eilučių sistema. JAV pirmosioms komercinėms transliacijoms sukūrė 525 eilučių sistemą, kiek vėliau Europoje komercinėms transliacijoms buvo sukurta 625 eilučių televizijos sistema. Tokie vaizdo formatai naudojami iki šiol ir vadinami yprastinės raiškos televizija (jie vadinami 480i ir 576i pagal matomų vaizdo eilučių skaičių ir skleistinės būdą). Reikia pažymėti, kad Prancūzijoje dar 1948 metais buvo sukurta monochrominės televizijos sistema, kurioje vaizdą sudarė 819 eilučių ! Ši sistema buvo naudojama iki 1986 metų, kai Paryžiuje buvo išjungta paskutinė stotis, dirbusi šia sistema. Šią sistemą galima laikyti pirmąja raiškiosios televizijos sistema (pagal šiandieninius principus ji būtų žymima 755i). Vystantis technologijoms ne kartą buvo bandoma sukurti didesnės raiškos televizijos sistemas. Žymiausia iš šių sistemų – Europos Komisijos remta sistema HD-MAC, kurioje buvo naudojami tiek analoginiai, tiek skaitmeniniai signalai. Vaizdą šioje sistemoje sudarė 1250 eilučių (iš jų 1152 matomos, todėl ją galima būtų vadinti 1152i).

| |

Pirkėjo atmintinė. Ką turite žinoti apie HDTV?

Raiškioji televizija (HDTV) – tai skaitmeninė televizija (DTV), užtikrinanti žymiai didesnę skyrą nei tradicinė analoginė televizija. Naujojoje skaitmeninėje eroje transliuotojai pasiūlys HD transliaciją radijo bangomis, įskaitant HD kokybės vaizdus ir kino kokybės garsą, žymiai pranokstantį dabartinės sistemos kokybės vaizdą ir garsą. Tinklais dar kurį laiką bus toliau transliuojama keliais skirtingos skyros formatais, ir kadangi bus prieinama vis daugiau HD programų, jums su savuoju HDTV niekada nepristigs kvapą gniaužiančių skaitmeninių pramogų. LG plazminiai televizoriai suteikia išskirtinio žiūrėjimo galimybę ir pateikiami įvairaus dydžio (nuo 42 iki 60 colių įstrižainės). Raiškumas tiesiogiai susijęs su skyra – horizontalių linijų, rodomų ekrane, skaičiumi, – o ne su televizoriaus technologija. Virtualiai visos televizijos stotys šiuo metu transliuoja skaitmeninę televiziją, ir tikimasi, kad analoginė televizija bus baigta transliuoti nuo dabar iki 2012 m. (priklausomai nuo regiono). Kad padėtų greičiau pereiti prie skaitmeninės televizijos, gamintojai ir paslaugų teikėjai gamina nebrangius keitiklius, kad analoginiai televizoriai toliau priimtų signalus oru, net jei analoginės televizijos transliavimas bus nutrauktas. Nepaisant to, perėjimas prie skaitmeninės televizijos yra vienintelis būdas išnaudoti skaitmeninio transliavimo privalumus (pvz.: kino teatro kokybės garsą ir HD kokybės vaizdą). HDTV nebūtinas skaitmeninis kabelis.

| |

Skaitmeninių priedėlių pirkimo gidas

Didžioji dalis televizorių (TV imtuvų) yra analoginiai. Naujos kartos TV signalas – skaitmeninis. TV žiūrovui, norinčiam mėgautis skaitmenine televizija būtinas priedėlis (angl. set-top box), kuris jungiamas prie (dažniausiai) analoginio televizoriaus. Priedėlis konvertuoja skaitmeninį signalą į analoginį ir siunčia į televizorių. Taip pat priedėlyje dažnai būna galimybė įstatyti dekodavimo kortelę (angl. smart card) ir matyti papildomus koduotus kanalus. Skirtingai skaitmeninės TV rūšiai naudojami skirtingi priedėliai. Egzistuoja ir kombinuoti priedėliai. Tokiu atveju priedėlį galima naudoti dviejų rūšių skaitmeninei televizijai žiūrėti. Skaitmeninei kabelinei TV transliuoti naudojamas standartas DVB-C., paslaugos teikėjai Lietuvoje naudoja MPEG-2 (standartinės raiškos TV programoms) bei MPEG-4 (raiškiosios TV programoms) vaizdo glaudinimo metodą. Šio tipo skaitmeninė TV yra mokama, TV žiūrovas turi mokėti abonentinį mokestį. Vienkartinis įrangos mokestis – iki 300 lt. Raiškiajai TV per kabelinę TV žiūrėti siūlomas atskiras priedėlis KAON KCC-S660HD. Šiuo metu rekomenduojama įsigyti priedėlius (angl. set-top box) iš skaitmeninės kabelinės TV paslaugos teikėjų. Pagrindinė to priežastis – skirtingos naudojamos raidės negu Vakarų Europoje. Importuotas aparatas gali nuvilti, nes yra tikimybė, kad skaitmeninio TV signalo nepamatysite arba paslaugomis negalėsite pilnai naudotis.

| |

Daugiau apie skaitmeninės televizjos priedelius

Žiūrovui, nusprendusiam išbandyti skaitmeninės TV pranašumus, dažnai kyla klausimas, ar įprastinis TV imtuvas priims skaitmeninės antžeminės TV signalus? Žiūrovas skaitmenines TV programas matys prie įprasto televizijos imtuvo prijungus DVB-T priedėlį su MPEG-4 AVC dekoderiu. Taip pat priedėlyje turi būti speciali vieta dekodavimo kortelei įstatyti, kurios dėka žiūrovas matys papildomus koduotus kanalus. Skirtingais priedėliais atkuriama vaizdo kokybė gali skirtis, todėl rekomenduojama prieš perkant įrenginį pasidomėti ir patikrinti skirtinga kaina įvertintais priedėliais ir juos palyginti. Taip pat galima įsigyti naujus, su skaitmeniniais priedėliais sumontuotus TV imtuvus. Kadangi ne visi Lietuvoje parduodami televizoriai gali dekoduoti MPEG-4VC formatu suglaudintą vaizdą, prieš įsigyjant įrenginį būtina pasidomėti ar jis atlieka šią funkciją. Analoginės TV žiūrovas ekrane gali išvysti įvairius trukdžius: krentantį „sniegą“, bėgančius per ekraną ruožus, įvairius ratilus. Tuo tarpu skaitmeninės TV žiūrovas, priklausomai nuo priėmimo sąlygų, matys vaizdą arba ne. Ši žinia ypač turėtų sudominti gyventojus, blogai matančius analoginės TV transliacijas. Priklausomai nuo signalo kokybės visi skaitmeninės TV žiūrovai matys vienodai kokybišką vaizdą. Dar nėra patvirtintas analoginės TV išjungimo planas, tačiau pagal ES direktyvas analoginės televizijos išjungimas Europoje yra numatytas 2012 metais.

| |

Skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdai

Jau šiuo metu didžiųjų miestų gyventojai gali rinktis iš keleto alternatyvių (antžeminė, palydovinė, mikrobanginė, kabelinė, internetinė) skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdų. TV žiūrovai atokesnėse Lietuvos vietovėse gali matyti skaitmenines palydovines transliacijas. Greitu metu visą Lietuvos teritoriją padengs skaitmeninės antžeminės televizijos signalai Šiame, antrajame, ciklo straipsnyje bus trumpai pristatyti visi skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdai. Norėtųsi akcentuoti, kad įprastai TV žiūrovui užtenka turėti vienos rūšies skaitmeninę televiziją. Pasirinkimą dažniausiai įtakoja matomų TV programų skaičius, kaina, galimybės tapti abonentu, turima įranga. Vienas iš paprasčiausių skaitmeninės televizijos žiūrėjimo būdų – skaitmeninė antžeminė televizija (TV žiūrėjimas lauko arba kambarine antena). Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, transliavimą apibrėžia DVB-T standartas (angl. Digital Video Broadcast Terrestial), naudojamas MPEG-4 AVC (H.264) vaizdo glaudinimo metodas. Šios rūšies skaitmeninę TV galima žiūrėti ir judančiuose objektuose (pvz. važiuojančiame automobilyje). Įsigiję reikiamą įrangą ir gyvenantys būste, kuris patenka į patikimo priėmimo zoną, TV žiūrovai gali nemokamai matyti nekoduotas TV programas.