Top500 List: geriausi planetos superkompiuteriai
Kompiuterinių sistemų reitingai egzistavo, turbūt, nuo pat jų atsiradimo, tačiau šiuo metu pačiu žinomiausiu laikomas 500 Pačių Greičiausių kompiuterių Žemėje sąrašas. Šis reitingas egzistuoja nuo 1993 metų ir skelbiamas dukart per metus. Viso šio sąrašo šiame straipsnyje mes, žinoma, nevardinsime (tu pats gali jį rasti http://www.top500.org), tačiau 5 didžiausias sistemas išvardinti tikrai verta.
- Pirmoji vieta tenka nuo 2002 metų veikiančiam Earth Simulator kompiuteriui; jo buvimo vieta – vienvardis japonų skaičiavimo centras. Šis superkompiuteris buvo sukurtas “globaliniam visos žemiškosios sistemos simuliavimui”, “tiksliam ir teisingam ateities nusakymui esamos padėties modeliavimu, atsižvelgiant į duomenis iš praeities” – t.y., superkompiuteris [kiek jis tai gali] stengiasi nuspėti tokį nepastovų dalyką, kaip orai. Earth Simulator turi 5120 procesorių [500 MHz, kiekvienam išskirta po 2 GB atminties, o duomenimis jie keičiasi 12.3 GB/s greičiu], šio technologinio stebuklo našumas – apie 36 teraflopus [1 teraflopas = 1trilijonai operacijų su slankiojančiu kableliu per sekundę].
- Antroje vietoje puikuojasi JAV Nacionalinei Livermoro laboratorijai priklausantis Thunder kompiuteris – jis dirba JAV Energetikos departamentui. Našumas – apie 20 teraflopų, kompiuterių technologinis pagrindas – 2.4 GHz Intel Itanium procesoriai, kurių šiame kompiuteryje yra net 4096.
- Trečiojoje vietoje įsikūrė dar vienas amerikonas [apibendrinus, iškart galima pasakyti, kad likę dešimtuko superkompiuteriai priklauso amerikiečiams] ASCI Q kompiuteris, išspaudžiantis 13,88 teraflopo galią. Jį galima rasti garsiojoje Nacionalinėje Los-Alamoso laboratorijoje. Kuo gi užsiima šis amerikietiškasis stebuklas? Ogi, ne kuo kitu, kaip tik atominių bombikių bandymų modeliavimu ir kitų karinio tipo koncepcijų nagrinėjimu. Klasteris sudarytas iš 8192 procesorių [gali būti, kad jau artimiausioje ateityje jo procesorių kiekis padidės perpus], kiekvienas iš jų veikia 1.25 GHz dažniu, bendras apimties kiekis – 32 Terabaitai, diskų masyvo apimtis – 664 Terabaitai.
- Ketvirtojoje vietoje – BlueGene/L DD1 Prototype, kurio greitaveika – apie 11,68 teraflopo. BlueGene priklauso IBM kompanijai, todėl visai suprantama, kad jame naudojami būtent 500 MHz dažnio PowerPC procesoriai, kurių čia – 8192 [maksimaliai jų skaičius gali būti padidintas iki 65.536, bendra atmintinės apimtis išaugti iki 16 TB, o diskinis masyvas – iki 400 TB]. Kaip jau tapo aišku iš pavadinimo, šis IBM kūrinys – tai prototipas, o pilna galia jis pradės veikti, greičiausiai, jau metų gale, todėl turi visus šansus tapti pretendentu į pirmąją skaitmeninių galiūnų sąrašo vietą. Šiuo metu sistema naudojama įvairiems biologiniams ir inžineriniams skaičiavimams atlikti.
- Na, o pirmąjį penketuką užbaigia Dell kompanijos kūrinys – Tungsten klasteris, turintis maždaug 10 teraflopų galią. Jame – daugiau, kaip 1.400 vienetų 3.06 GHz Intel Xeon procesorių. Šis Dell pasidžiavimas veikia JAV Nacionaliniame superkompiuterinių skaičiavimų centre, naudodamas Red Hat Linux operacinę sistemą. Kaip ir ankstesnysis, 4 vietą užėmęs jo kaimynas, Tungsten ne iki galo “prifarširuotas”, todėl jo laukiama greitaveika – daugiau, kaip 17 teraflopų.
Pabaigai – keletas įdomių faktų: 287 sistemų naudoja Intel procesorius, PowerPC – 75, AMD – 34; didžioji superkompiuterių dauguma – klasteriai [291]; dauguma sistemų priklauso IBM – 44.8%, antroji vieta tenka HP kompanijai – jai priklauso 28% sistemų.
