| |

HIPERLAN: lokaliniai radijo tinklai

Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.

| |

Naujas interferometras matuos mažiausius judesius

Jurijus Ovčinikovas ir Timanas Pfau iš Štutgarto universiteto sukūrė naujovišką interferometrą, kuris senuosius metodus lenkia net 500 kartų ir leidžia matuoti pačius mažiausius judesius. Interferometrai ir šiaip jau yra labai jautrūs matavimo prietaisai, leidžiantys nustatyti koordinatės pasikeitimą šimtų nanometrų tikslumu – tai atitinka apie pusę naudojamos šviesos bangos ilgio. Paprastai tam reikia dviejų koherentiškų lazerio pluoštelių, sudedamų ekrane arba fotodetektoriaus paviršiuje. Vienas pluoštelis visada nueina tą patį kelią, o kito, matuojamojo pluoštelio kelias kinta. Ekrane dėl to atsiranda interferencinis vaizdas, kuris leidžia išmatuoti atstumą arba judesį.

| |

Žvaigždinis tinklas

Tai viena labiausiai paplitusių kompiuterio tinklo konfiguracijų. Visi įrenginiai, jungiami prie centrinio kompiuterio, yra vadinami mazgais (nodes). Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais. Žvaigždinio tinklo kompiuteris valdo duomenų srautus tarp atskirų tinklo mazgų. Kai dauguma tinklo mazgų yra terminalai, centrinis greitaeigis didysis kompiuteris (mainframe), vadinamas valdančiuoju kompiuteriu (host computer). Kai tinklo mazgai yra asmeniniai kompiuteriai, centrinis kompiuteris paprastai esti mikrokompiuteris, turintis didelės talpos diskus, kurie naudojami mazgų informacijai saugoti. Tokio tipo centrinį kompiuterį galima vadinti bylų baze (file server).

| |

Magistralinis tinklas

Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale – susuktų laidų pora, koaksialiniu arba optiniu kabeliu. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magidtralės būdai: centralizuotas ir laisvas. Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (boss computer), kuris pagal nustatytą algoritmą sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės.

| |

TCP/IP nustatymai

TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma “Dial-Up Networking”, pasirinkite “properties”, susiraskite aplanką “server types”, žemiau turi būti mygtukas “TCP/IP settings…”, spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.

| |

NAS – alternatyvi duomenų saugojimo schema

Dideliais greičiais auga duomenų kiekis, kuris saugomas vietiniame tinkle. Staigus Interneto vystymasis dar labiau spartina šį procesą. Pranešimų siuntimas administratoriams, apie būtinybę ištrinti senus failus, problemos neišsprendžia. Ką daryti tokiu atveju? Egzistuoja keletas klasikinių būdų, kurie leidžia padidinti posistemėje saugomų duomenų kiekį: papildomų kietų diskų įdėjimas, naujo serverio pirkimas arba juostinių ir magnetooptinių įrenginių naudojimas informacijai archyvuoti. Tačiau yra ir kitas, santykinai naujas duomenų saugojimo sistemos organizavimo principas – perėjimas prie NAS serverio (Netark-Attached Storage).

| |

Nauji modemų standartai: vizijos ir realybė

Gavęs eilinį spaudos kiekį, matau – išleisti nauji modemų standartai V.92 ir V.44. Ir iš karto, tikriausiai, iškyla klausimai. Ar pateisins jie, kaip buvo žadėta, plačiajuostį ryšį už komutuojamo ryšio kainą mums, tikriesiems vartotojams? Ar bus pasiruošę IPT serveriai juos priimti, jei taip, tai kada tai įvyks? Po konsultacijų su eile specialistų iš tinklo standartų ir naujų technologijų srities, vaizdas daugiau ar mažiau pasidarė prašviesėjo – pasidarė aišku, ko iš tikro galima tikėtis iš šitų standartų, o kas yra tiesiog reklama. V.44 standartas. Šis standartas pasižymi efektyvesniu duomenų suspaudimu. Jis pakeis V.42 protokolą, orientuotą daugiausiai į ASCII tekstą. Specialistų nuomone, naudojant standartinius saitus, tokius kaip amazon.com, protokolas V.44 pralaidumą maždaug du kartus. Web puslapiuose galima išlošti dar daugiau greičio. Čia, kaip pažymi Cisco Systems, efektyvus greitis naršant, viršija 100 kbitų/s kliento kryptimi.