Standartas Hiperlan pasprendžia funkcionavimą sutinkamai su dviems atviru sistemų tarpusavio modelio veikimo lygiais (Open System Interconnection OSI ). Pirmas lygis – fizinis (Physical Layer), antras kanalinis (Data Link Layer). Pirmo lygio standarto Hiperlan funkcijos yra apribuoti lygio srities pasiekimo (MAC-adresavimas). Tai reiškia kad bazinius Hiperlan reikalavimus sudaro loginio jungimo valdymo (Logical Link Control) kanalinio lygio OSI polygio, dirbantisaukščiau Hiperlan MAC. Fiziniame lygyje standartas Hiperlan turi galimybe funkcionuoti dviejose diapazonuose. Pirmas diapazonas yra apribojamas dažniais nuo 5.15 GHz iki 5.25 GHz, su galimybe praplėsti iki 5.30 GHz. Radijo aparatūra, dirbanti šiame dažnių diapozone, turi turėti galingumą 1 Vt. Antra dažnių atkarpa plečiasi nuo 17.1 GHz iki 17.3 GHz.

Tai viena labiausiai paplitusių kompiuterio tinklo konfiguracijų. Visi įrenginiai, jungiami prie centrinio kompiuterio, yra vadinami mazgais (nodes). Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais. Žvaigždinio tinklo kompiuteris valdo duomenų srautus tarp atskirų tinklo mazgų. Kai dauguma tinklo mazgų yra terminalai, centrinis greitaeigis didysis kompiuteris (mainframe), vadinamas valdančiuoju kompiuteriu (host computer). Kai tinklo mazgai yra asmeniniai kompiuteriai, centrinis kompiuteris paprastai esti mikrokompiuteris, turintis didelės talpos diskus, kurie naudojami mazgų informacijai saugoti. Tokio tipo centrinį kompiuterį galima vadinti bylų baze (file server).

Visu pirma, turėkite naujausias modemo tvarkykles, jas daugeliu atveju rasite savo modemo gamintojo svetainėje, arba užsukę į tvarkyklių puslapius: www.hardware.lt/drivers, http://www.windrivers.com/, http://www.drivershq.com/ ir kitus. Turėkite omenyje, kad modemas su naujausiomis tvarkyklėmis dirbs pastebimai sparčiau.

Dauguma vietinių tinklų yra magistraliniai arba žiediniai. Visi magistralinio tinklo kompiuteriai sujungiami viena magistrale – susuktų laidų pora, koaksialiniu arba optiniu kabeliu. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija. Galimi du kompiuterio prijungimo prie magidtralės būdai: centralizuotas ir laisvas. Pirmuoju būdu, kuris yra tipiškas vietiniams tinklams, vienas tinklo kompiuteris išskiriamas kaip vedantysis (boss computer), kuris pagal nustatytą algoritmą sprendžia ir duoda nurodymus, kada ir kas gali jungtis prie magistralės.

TCP/IP parametrus nusistatyti turbūt svarbiausias darbas po tvarkyklių instaliacijos. Reikėtų IPT pasiklausti kokie pas juos prisijungimo TCP/IP nustatymai, jei tai nebuvo nurodyta. Pasiekti šiuos parametrus galima taip: Spragtelėkite dešiniuoju pelės klavišu piktograma “Dial-Up Networking”, pasirinkite “properties”, susiraskite aplanką “server types”, žemiau turi būti mygtukas “TCP/IP settings…”, spragtelkite jį, atsiradusiame lange įrašykite parametrus, ties Primary DNS ir Secondary DNS. Kur Specify IP address eilutė nieko rašyti nereikia, nes kas kart prisijungus per dial-up (tel. linija) suteikiamas vis kitoks IP adresas.

Tokio tinklo magistralėje kiekvienas kompiuteris yra įjungtas taip, kad galėtų ne tik siųsti ir priimti jam skirtą informaciją, bet ir retransliuoti toliau tą jos dalį, kuri adresuota ne jam. Tam, kad, dugedus kuriam nors kompiuteriui, žiedinis ryšys nenutrūktų, retranslaivimo stiprintuvai paprastai atskiriami nuo paties kompiuterio. Paprasčiausiu atveju žiediniame tinkle būtų galima dirbti “tuščio lango” būdu. Tačiau tik tol, kol kuris nors siuntėjas apsirikęs nurodys tinkle nesančio gavėjo adresą. Tuomet informacija keliaus ratu – kiekvienas kompiuteris ją vis perdavinės sekančiam. Šis atvejis rodo, kad tokiame tinkle reikalingas tam tikras centralizuotas valdymas – kažkas turi sekti ir pašalinti “niekieno” informaciją ir pranešti apie tai siuntėjui.

Šalia “Port Settings” mygtuko yra “Advanced…” mygtukas, nuspauskite jį. Atsiradusiame lange “Advanced Connetions Settings” uždekite varneles an tų parametrų, kuriuos išvardinsiu: “Use error control”, “Compress data”, “Use flow control” ( tašką nustatykite ant “Hardware (RTS/CTS)”). Kitus laukelius palikite tuščius, o jeigu juose jau uždėtos varnelės, tada jas nuimkite. Nusistatykite prievadų parametrus. Spragtelėkite dešiniuoju klavišu “My computer” piktogramą, pasirinkite “Properties”, susiraskite aplanką “Device manager”, po to skyrių “Ports”. Išskleidę šį skyriu, pasirinkite tą prievadą, kuriuo naudojasi jūsų modemas. Pasirinkę prievadą, paspauskite lange žemiau esantį mygtuką “Properties”. Atsiradusiame lange pasirinkite skyrių “Port settings” ir nustatykite “Bits per second” didžiausią parametrą. “Flow control:” laukelyje turetu būti nustatyta “Hardware” reikšmė.

Apie šimtas laimingų namų šeimininkų, gyvenančių Kardifo (Velsas) apylinkėse, galės nemokamai pažvelgti į ateitį. Jie pirmieji pasaulyje bus prijungti prie naujo tipo bevielio tinklo, vadinamo radijo tinklu. Šis tinklas leis žiūrėti užsisakytas vaizdajuostes, kalbėtis su kaimynais naudojant plačiajuostį vaizdo konferencijų ryšį, o iš Interneto siųstis informaciją fantastišku 4 Mb/s greičiu. Dar geriau, anot tinklo kūrėjų, bus tai, kad jis nei kiek nesulėtės ir tuomet, kai tinklu vienu metu sumanys naudotis daug žmonių. Paprastai ADSL paslauga leidžia pasiekti 500 kb/s spartą, tačiau ji gerokai sulėtėja, kai keli toje pačioje gatvėje gyvenantys žmonės jungiasi prie Interneto tuo pat metu. Panašiai yra ir su kabeliniais modemais.

Šį tinklą sudaro mažesnių (vietinių) tinklų visuma. Vietiniai tinklai (toliau jie vadinami globaliojo tinlko sistemomis) tarpusavyje gali skirtis technine bei programine įranga. Todėl labai svarbu užtikrinti vienodą informacijos supratimą visose tinklo sistemose. Du nutolę vartotojai gali bendrauti dviem būdais: persiųsti informaciją tiesiogiai sujungtomis fizinio ryšio grandinėmis arba perduodami ją atskiromis porcijomis per tarpines tinklo sistemas. Pagal tai globalieji tinklai skirstomi į komutuojamųjų grandinių tinklus (Circuit Switched Networks) ir komutuojamųjų paketų tinklus (Packet Switched Networks).