Kaip jau buvo minėta, IP-adresai gali būti nurodomi tinklo administratoriaus rankiniu būdu. Tai yra labai varginanti procedūra. Situacija yra sukomplikuojama dar ir tuo, kad daugelis vartotojų neturi pakankamai žinių tam, kad galėtų konfiguruoti savo kompiuterius darbe vidiniame tinkle, ir todėl turi pasikliauti administratoriaus. Dinaminis stočių konfigūravimo protokolas (Dynamic Host Configuration Protocol – DHCP) protokolas buvo sukurtas tam, kad atlaisvinti administratorių nuo šių problemų. Pagrindinė DHCP protokolo paskirtis yra dinamiškas IP-adresų nurodymas (nustatymas). Be dinaminio, DHCP protokolas gali palaikyti ir paprastesnius rankinio ir automatinio statinio adresų nurodymo būdus.

Dinaminių duomenų perdavimas trūkinėjančiu ryšiu patenkinant programinės įrangos poreikius ir užtikrinant puikų tinklo resursų išnaudojimą; daugelis dabartinių taikomųjų LAN orientuotų programų yra ar gali būti matomos kaip neatpažįstamai suskaidytos, tas pats būna ir perduodant balsą ar vaizdą (kai tenka kalbėtis ar matyti realiame laike iškraipoma vaizdo rezoliucija, o balsas dažnai iš viso nepasiekia adresato). Tarnybų klasė multimedijos palaikymui leidžia skirtingo pralaidumo ir latentiškumo reikalaujančiom programom būti įdiegiamom viename tinkle.

Maršrutizatorius yra tinklo sluoksnio tarpinė grandis, skirta sujungti tinklus tarpusavyje. Ji pagrįsta paprastu tinklo sluoksnio protokolu. Maršrutizatoriai būna aparatūriniai ir programiniai. Aparatūriniai turi „įsiūtą“ maršrutizavimo funkciją, kuri yra sukurta ir optimizuota maršrutizavimui. Programiniai maršrutizatoriai – tai aparatūra neskirta maršrutizavimui (pavyzdžiui, paprasta tinklo plokštė kompiuteryje), tačiau atlieka maršrutizavimą, kaip vieną iš daugelio procesų, vykstančių maršrutizatoriaus kompiuteryje. Yra taip pat ir hibridinių maršrutizatorių, kurie tam tikrą maršrutizavimo darbo dalį atlieka aparatūriškai, o kitą (pavyzdžiui, sistemos konfigūravimas ar maršrutizavimo lentelių valdymas) vykdo programiškai.

FidoNet sistemos yra sugrupuotos į skirtingus lygius, o administravimas yra decentralizuotas. Mažiausias FidoNet vienetas yra individuali sistema – vartotojas arba taškas. Taškai arba vartotojai jungiasi į mazgą. Mazgą administruoja Sistemos operatorius (sysop). Jis formuluoja lokalią naudojimosi tinklu politiką. Sysop turi būti susijungiąs su likusiu FidoNet tinklu, kad galėtų siūsti ir priimti paštą. Vietinės taisyklės turi atitikti taisykles kitų fidonet lygių. 1998 metų rugsėjo mėnesio pradžioje FidoNet pasaulyje turėjo apie 20 tūkstančių mazgų, su savo adresais oficialiame mazgų sąraše. Paprastai prie kiekvieno tokio mazgo yra prisijungę 10-1000 taškų arba vartotojų, turinčių technines galimybes siųsti ir gauti elektroninį paštą. Iš šių skaičių galima susidaryti įspūdį apie FidoNet apimtį, kurio “tylumas” paaiškinamas tuo, jog jis yra nekomercinis tinklas.

Programa nslookup (paprastai talpinama /usr/sbin/nslookup UNIX sistemose) leidžia atlikti DNS-užklausas tiesioginiu (“rankiniu”) būdu. Pavyzdžiui: %nslookup www.centras.lt
Server: vytautas.vdu.lt Address: 193.219.38.33 Name: www.centras.lt Address: 213.197.128.101 Programos listingas reiškia, kad buvo apklaustas serveris vytautas.vdu.lt (jo IP-adresas 193.219.38.33) ir gautas atsakymas: simbolinį vardą www.centras.lt atitinkantis IP-adresas yra 213.197.128.101.

Pasikeitimai telekomunikacijų industrijoje ir rinkos sąlygos atnešė naujas galimybes ir iššūkius tinklų operatoriams ir viešųjų interneto paslaugų tiekėjams. Tinklai kurie pirmiausia buvo orientuoti į geresnį balso perdavimo kokybę, dabar yra priversti vystytis tam, kad atitiktų naujus multimedijinių komunikacijų iššūkius ir konkurentų spaudimą. Paslaugos orientuotos į asinchroninį duomenų perdavimą (ATM) ir sinchroninę skaitmeninę hierarchiją (synchronous digital hierarchy – SDH)/sinchroninių optinių tinklų (synchronous optical network – SONET) architektūrą, užtikrina lankstesnę infrastruktūrą kuri yra būtina besivystančioje rinkoje. ATM, kuris kažkada buvo vizija ateities viešųjų tinklų (public networks), dabar tapo realybe dėka interneto paslaugų tiekėjų, kurie visame pasaulyje, kurie pristato ir vysto ATM ir ATM paremtas paslaugas. Gebėjimas sėkmingai išnaudoti ATM technologijos naudą viešuosiuose tinkluose, užtikrins strateginį – konkurencinį pranašumą „duomenų nešėjams“ ir įmonėms.

Gaminamą aparatūrą galima suskirstyti į dvi grupes: tinklinę ir multimedijos įrangą. Pirmajai grupei priklauso modeminė, maršrutizavimo, tinklų valdymo įranga. Ši aparatūra skirta telekomunikacijų ir duomenų perdavimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Aparatūros kainos gana didelės, dėl to įrangos galimybės turi būti pilnai išnaudojamos. Antrajai grupei priklauso įvairi video ir audijo aparatūra, telefono aparatai, faksai. Šią techniką naudoja telekomunikacijų paslaugų vartotojai savo reikmėms tenkinti. Frame Relay tinklas UAB “Lietuvos Telekome” yra realizuotas DXX tinklo bazėje.

Yra keletas galimybių vietinio tinklo (VT) įjungimui į Internetą. Galima paminėti sekančius: komutuojama linija (dinaminis IP) arba skirtine linija su vienu IP adresu. Yra variantas naudoti vidinius IPT adresus. Bet kokiu atveju, kompiuteris su Linux turi turėti dvi tinklo jungtis: vieną – ryšiui su vietiniu tinklu, kitą – ryšiui su Internetu. Kaip žinoma, komutuojamo ryšio savybė – ryšio nepastovumas. Jo savybes galima inicializuoti arba rankiniu būdu su specialia komanda arba automatiniu. Panagrinėsime automatinį būdą. Automatinis prijungimas realizuojamas, pavyzdžiui, komanda diald: ji automatiškai nustato komutuojamą ryšį tada, kai atsiranda IP paketai, kuriuos reikia persiųsti iš vietinio tinklo į Internetą.

DNS protokolas yra taikomųjų programų lygio tarnybinis protokolas. Šis protokolas nėra simetriškas: jame apibrėžti DNS-serveriai ir DNS-klientai. DNS-serveriai saugoja dalį paskirstytos duomenų bazės apie simbolinių vardų ir IP-adresų atitikimą. Šita duomenų bazė yra paskirstyta administraciniuose Internet tinklo domenuose. DNS serverio klientai žino savo administracinio domeno DNS serverio IP-adresą, ir naudojant IP protokolą perduoda užklausą, kurioje pateikia žinomą simbolinį vardą, ir prašo grąžinti atitinkamą IP-adresą. Jeigu užklausoje nurodyto atitikimo duomenys yra saugomi duoto DNS-serverio duomenų bazėje, tai jis iškarto siunčia klientui atsakymą; jeigu duomenų nerasta – tai jis siunčia užklausą kito domeno DNS-serveriui, kuris gali arba pats apdoroti užklausą, arba ją perduoti kitam DNS-serveriui.

Radijo tinklai perduoda duomenis tais atvejais, kai organizuoti optinio kabelio ar kokio kito kabelio fiziškai neįmanoma, ar turimi ryšio kabeliai nepatenkina vartotojų dėl informacijos greičio perdavimo, arba, jų manymu, yra neekonomiški. Kokiame lygyje radijo ryšio naudojimas yra ekonomiškai pateisinamas? Jų naudojimas yra pateisinamas kuriant LAN tinklą. Duomenų perdavimo įrenginius galima kvalifikuoti pagal radijo dažnių parametrus, pagrindinis iš kurių yra radijo dažnis, kuriame šie įrenginiai dirba. Priklausomai nuo to, kokiame dažnyje dirba įrenginiai, priklauso tokie rodikliai, kaip ryšio nuotolis, informacijos perdavimo greitis ir reikalavimai atlikti “tiesioginį matomumą”, ryšio kokybės priklausomybė nuo oro sąlygų.