Priklausomybė nuo kompiuterio
Psichologai ir medikai pabrėžia priklausomybės nuo interneto ir kompiuterio panašumą į priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio. Vaikai ir paaugliai patys negali išsivaduoti iš šios priklausomybės.
Narkomanai negali išbūti be narkotikų, alkoholikai – be alkoholio, jie netiki, kad serga priklausomybės liga. Priklausomybė nuo kompiuterio atsiranda pamažu. Iš pradžių žmogus tiesiog aktyviai domisi ir gauna pasitenkinimo iš glaudaus bendravimo su kompiuteriniu pasauliu.
Paskui, jei neatsiranda kitų domėjimosi objektų, pasitenkinimas virsta poreikiu, ir tas virsmas toks nežymus, kad žmogus tos metamorfozės nė nepastebi. Vėliau ji jau darosi pastebima tiems, kurie yra šalia, šeimos nariams, patiems artimiausiems. Priklausomybė nuo kompiuterio, nuo interneto gali atsirasti stebėtinai greitai.
Susidomėjimas Ø labai stiprus susidomėjimas Ø pomėgis Ø priklausomybė.
Priklausomybė nuo kompiuterio gali būti kelių formų. Skiriamos penkios priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto formos:
Kibernetinių tarpusavio santykių priklausomybė – draugystės, užsimezgančios pokalbių svetainėse, pamažu visiškai pakeičiančios tikrus santykius, realius draugus ir šeimą. Šiai grupei priskiriami ir meilės ryšiai, jų užmezgimas, įsimylėjimas.
Kompulsyvus elgesys tinkle – pripratimas lošti azartinius žaidimus internetinėse svetainėse ar virtualiuose kazino, aktyvus pirkimas internetiniuose aukcionuose.
Informacinė perkrova – kompulsyvus informacijos, duomenų šaltinių, tinklalapių ieškojimas, naršymas po duomenų bazes, kai duomenų paieška nėra susijusi su atliekamu darbu, kai internete ieškoma bet kokios, net ir nereikalingos informacijos.
Priklausomybė nuo kompiuterio – nuolat žaidžia kompiuterinius žaidimus. Tai dažniausiai vyrų, vaikų ir paauglių problema.
Kiberseksuali priklausomybė – tai priklausomybė nuo pornografinių puslapių, pornografijos svetainių. Žmogus jaučia pasitenkinimą naršydamas po šiuos puslapius, pripranta lankytis pornografinėse interneto svetainėse, dalyvauti suaugusiųjų pokalbiuose sekso tematika.
Manija virtusio pomėgio priežastis glūdi ne išorinėse aplinkybėse. Aplinkybės gali tik prisidėti, sukurti palankią terpę, bet tikrosios priežastys – vidinės problemos, tos, kurių vaikas negali išspręsti pats. Iš pradžių negali, po to nenori, paskui pripranta prie vidinio diskomforto ir kompensuoja nerealizuotus poreikius šiaip taip – stačia galva pasinerdamas į nerealų pasaulį.
Kaip atsiranda tos vidinės problemos? Viskas prasideda nuo poreikių, teisingiau, nepatenkintų kūdikystėje, vaikystėje ar paauglystėje pačių svarbiausių poreikių. Reikia atminti, kad poreikis – tai ne įgeidis, ne kaprizas, ne priekabiavimas, tai tikra būtinybė.
Žmogaus poreikiai sudaro tam tikrą hierarchiją: apačioje – vitaliniai, tai yra gyvybiškai svarbūs, aukščiau – socialiniai, nes kiekvienas žmogus nori jausti aplinkui esančių žmonių (auklėtojų, tėvų, draugų) palaikymą bei pripažinimą. Pačioje poreikių hierarchijos viršūnėje – poreikis realizuoti save. Taigi kokių pagrindinių poreikių netenkinimas sukuria nuolatinę įtampą, kurią kompensuoti bandoma ,, užsimirštant“ virtualioj aplinkoj? Išskiriami šie svarbiausi poreikiai:
savęs realizavimo poreikis,
pagarbos poreikis,
meilės ir artumo poreikis,
saugumo poreikis,
fiziologiniai poreikiai.
Poreikiai nėra pastovūs ir dinamiški: patenkini vieną – tuoj pat atsiranda kitas. Kompiuterio manija dažnai kompensuoja kažką ko žmogui trūksta, ji pakeičia kokį nors nepatenkintą poreikį.
Kaip gi elgtis, kad nesuprasti ir nepatenkinti poreikiai nesitransformuotų į vienokią ar kitokią priklausomybę?
Visi tėveliai pakankamai gerai žino, kaip elgiasi nepatenkinti vaikai: mažesnieji – nervinsis, aikštysis, verkšlens, maištaus, vyresnieji – užsisklęs, šalinsis mūsų, prisigalvos kaprizų, atžagariai atsikirs dėl menkiausio nieko, agresyviai elgsis.
Tik niekada neklauskite kodėl? arba ko tau dar trūksta? Vaikams labai sunku atsakyti į tokį klausimą. Gal būt jie sukonkretins atsakymą – gal pinigų, gal ledų, gal leidimo ilgiau pasivaikščioti, tačiau tiksliai suvokti savo būseną ir išreikšti žodžiais yra labai sunku. Suaugusiems, beje, taip pat.
Supratimas Ø palaikymas Ø pagalba
Tai yra vaikas turi jausti tėvų meilę. Pasistenkite su vaiku nuo pat mažens elgtis taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Nežeminkite, neįžeidinėkite, neleiskite sau pašaipiai jo pravardžiuoti. Atsižvelkite į jo nuomonę, kai jis paūgės. Tarkitės su juo, kalbėkitės kaip su sau lygiu. Džiaukitės jo naujais pasiekimais netgi tada, kai jie visai mažyčiai. Leiskite draugauti su tais, kurie įdomūs jam! Suteikite galimybes saviraiškai – lipdyti, piešti, raižyti, muzikuoti ar sportuoti, neatimkite talentų iš realaus pasaulio!
Paaugliui, vyresniam vaikui labai svarbu, kad juo pasitikėtumėte, su juo bendrautumėte, kuo daugiau kalbėtumėte. Tik nereikia to daryti primygtinai. Pasitaikius progai pasinerkite į prisiminimus, juokingus, smagius patyrimus vaikystėje, o besikalbėdami tikriausiai aptiksite nepasitenkinimo priežastį. Jei pasiryšite kuo nuoširdžiausiai skirti laiko savo vaikui, jūs išmoksite įžvelgti, suprasti ir padėti jam. Tai bus visiškai nesunku – paprastai kaip gyventi ir kvėpuoti. Nebesistengsite kovoti, ne jėga temti nuo kompiuterio, o mąstyti.
Kaip turėtumėte elgtis?
Nepasikliauti miglota viltim: ,,o gal?…” nedelskite ir veikite.
Nekaltinkite aplinkybių! Ieškokite tikrosios priežasties.
Apgalvokite sistemą. Jei mėginsite aklai, gali ilgai užsitęsti.
Venkite kraštutinumų. Sistemingos bausmės, draudimai gali tik laikinai padėti, tačiau aistra kompiuteriui gali tokiu atveju virsti kokia nors kita aistra, neaišku ar ne blogesne…
Jūsų užduotis – ne išrauti su šaknimis nenormalų pomėgį, o pakeisti jį kitu, nepavojingu vaiko psichikai ir sveikatai.
