| |

Apie palydovinę televiziją ir jos veikimo principą paprastai

Televizinis signalas iš TV studijos perduodamas į televizijos ryšio palydovą kuris nutolęs nuo žemės 36000 km ir yra vadinamoje geostacionarinėje orbitoje. Jo skriejimo aplink žemę laikas tolygus žemės sukimosi aplink savo ašį laikui, todėl palydovai esantys šioje orbitoje “kabo” viename taške ir nutaikius anteną į norimą palydovą jos daugiau reguliuoti nereikia. Palydovuose yra įrengti siųstuvai kurie retransliuoja iš studijos paduodamą signalą į žemę. Siųstuvų antenos nukreiptos į skirtingas žemės teritorijas. Tai priklauso nuo to kurioms šalims skirtas šis signalas. Kuo toliau esame nuo šios teritorijos tuo silpnesnis signalas pasiekia mus ir tuo didesnės antenos reikia norint jį priimti. Kad matytume transliuojamų palydovų programas reikalingas palydovinės televizijos komplektas. Šį komplektą sudaro trys pagrindiniai mazgai: palydovinė antena, konverteris, palydovinės tv imtuvas. a) Palydovinės televizijos priėmimo antena skirta “surinkti” transliuojamą signalą ir jį sufokusavus perduoti į mažų triukšmų konverterį (LNB) kuris montuojamas antenos fokusavimo židinyje priešais anteną. b) Mažatriukšmis konverteris (LNB) priimtą signalą konvertuoja į žemesnį dažnumą ir jį sustiprinęs koaksialiniu kabeliu perduoda į palydovinės TV priėmimo imtuvą (priedėlį) , nes televizorius kuriame nėra įmontuotas toks imtuvas (99% televizorių jo neturi) negali šio signalo apdoroti ir atvaizduoti ekrane.

| |

Akustinės sistemos automobilyje

Laiką prie riedančios mašinos vairo vairuotojai leidžia skirtingai: vieni važiuoja, priverstinai klausydamiesi variklio skleidžiamų garsų, kiti kalbasi su porininku arba keleiviu (jeigu tokių esama), treti (tokių nedaug) per įtaisytą kasetinį magnetofoną arba CD grotuvą mokosi užsienio kalbos. Tačiau dauguma klausosi radijo. Nesvarbu, ar sunkvežimis rieda automagistrale į svetimą šalį, ar vyksta su kroviniu į kitą to paties miesto galą, ar yra įstrigęs spūstyje, muzika, daugiausia populiari, yra tapusi jo palydove. Muzikinių programų klausymasis, jeigu ir nutrūksta, tai tik tam, kad būtų išklausytos naujausios žinios. Savo gyvavimo eros pradžioje sunkvežimiai buvo „įgarsinti“ tik savų variklių skleidžiamais triukšmais. Kelias šiandieninės radiomuzikinės sistemos link – beveik 90 metų. Dabar atrodo keista, tačiau 1910-aisiais ir sunkvežimių gamintojai, ir radioinžinieriai buvo įsitikinę, jog mašinoms ir radijo aparatūrai geriau laikytis viena nuo kitos atokiau. Manyta, jog radiosignalai gali sutrikdyti kuro elektrinio uždegimo cilindruose sistemas ir netgi sugadinti variklį, o uždegimo sistemos elektros krūviai savo ruožtu gali sukurti neįveikiamų kliūčių radijo bangų priėmimui. Pirmasis radijo imtuvas mašinoje buvo įtaisytas JAV. Jį įmontuoti 1919 metais įsidrąsino jaunas verslininkas Alfredas H. Grebė, po Pirmojo pasaulinio karo pabaigos likęs be uždarbio nuo karinių užsakymų.

| |

Dynaudio akustinės sistemos

Dynaudio garsiakalbiai pripažįstami referenciniais garsiakalbiais tarp garso profesionalų. Dynaudio specialistai didžiuojasi, kad net 10 procentų jos produkcijos yra skirta garso profesionalams ir ši dalis iš lėto, bet kiekvienais metais auga. Profesionalų ir įrašų kompanijų naudojančių šios firmos produktus sąrašas tiesiog stulbinantis – nuo Dire Straits iki Nacionalinės filharmonijos, nuo džiazo iki The Prodigy, nuo įrašų studijų HitFactory iki Air Studios, nuo CBS/Sony iki SEGA. Taip pat galima paminėti tokias grupes Pet Shop Boys, the Cocteau Twins, Pete Townshend, Roger Waters, Sade and Marillion, taip pat įrašų firmas ir prodiuserius Battery, The Pierce Room Londone, NRG Studios Los Angele, Coconut Studios Kiolne, Mike Hedges, Trevor Horn, Steve Lipson, Mutt Lange, jau nekalbant apie televizijos, radio, koncertų sales ar kitus šios srities profesionalus naudojančius Dynaudio garsiakalbius. Taip, kad pavyzdžiui norėdami išgirsti muziką, maksimaliai atitinkančią tai, ką Jūsų mėgstamas atlikėjas norėjo, kad Jūs išgirstumėte, teks įsigyti kukliųjų Danų akustiką. O pagalvojus, kiek atlikėjų savo muziką, ar kiek filmų garso takelius įrašinėja CBS/SONY studijose, atsakymas taps savaime aiškus – DYNAUDIO turėtų būti kiekvieno tikro muzikos mėgėjo būsimos idealios automobilio ar namų audio sistemos dalis.

| |

Šiek tiek apie garsiakalbių galios matavimą

Dažnai kokio nors produkto gamintojai teigia vieną, o iš tiesų turi galvoje visai ką kitą. Taip yra su automobilių aparatūros galingumu. Paimkime bet kurią įpakavimo dežutę ir pamatysi užrašus, bylojančius apie “pasakišką” galią. Visi tie “skaičiukai” rašomi, kad vartotojas galėtų geriau orientuotis, rinkdamasis norimus aparatūros komponentus. Smagu jus pasigirti – “matai, pusę kilovato duoda”! Antra vertus, dėl ko ant dėžutės rašomi šie nerealūs “šimtai”, nuspėti nesunku… Neverta savęs klaidinti, nes iš tikrųjų tokie deklaruoti galingumai tesukelia bereikalingą sumaištį, užuot “padėję” susigaudyti. Čia, kaip sakoma, svarbu nepasiduoti iliuzijai, kad technikos pasaulyje viskas tiksliai pamatuota, pasverta, aprašyta atitinkamose grafose ir visa tai – nepajudinama kaip įstatymas. O juk net įstatymus galima “apeiti”… Tarkime, turime automobilinę akustinę sistema (AS), paprasčiausią garsiakalbių komplektą. Apie jį žinome, kad galingumas yra 10W arba galime pasakyti (ir netgi užrašyti ant dėžutės), kad galia 1000W. Ir abiem atvejais būsime beveik teisūs. Mat egzistuoja keletas skirtingų galios matavimo metodų, o pirkėjas – žmogus labai nuspėjamas! Jo galvoje kirba mintis: jeigu galia yra didesnė – ir aparatūra “gros” garsiau. Arba kokybiškiau. Visa tai – “opiumas liaudžiai”, kaip kažkada sakė didysis kombinatorius Ostabas Benderis. Garso stiprumas priklauso nuo akustinės sistemos sukuriamo slėgio.

| |

Kodėl Hi-Fi technika?

„Hi-Fi” technikos pasaulis labai įvairus ir spalvingas. „Hi-Fi” („High Fidelity”) – tai aukštos garso atkūrimo kokybės simbolis, kurio apibrėžimas buvo pradėtas vartoti dar praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu „Hi-Fi” klasei priskiriama ne tik garso atkūrimo, bet ir namų kino teatro technika. Gana dažnai plataus vartojimo elektronikos prietaisų gamintojos šiuo kokybės ženklu naudojasi nepelnytai. Naujos skaitmeninės technologijos sudarė sąlygas gaminti pigią garso atkūrimo techniką, pasižyminčią geromis pagrindinėmis charakteristikomis, tačiau ne kokybe. Pasidarė madinga perdėtai girti savo produkciją, nepaisant kokybės, iškraipant tikrovę. Pavyzdžiui, tokie duomenys, kaip garso atkūrimo galia, atkuriamųjų dažnių diapazonas, bendri harmonikos iškraipymai, signalo ir triukšmo santykis jau senokai tapo reklamos vadybos spekuliacijų dalimi tarp pigios garso ir vaizdo atkūrimo technikos gamintojų. Sugalvojami įvairūs teoriniai šiuo duomenų matavimo būdai, kurie vis labiau tolsta nuo realybės. Taip klaidinami vartotojai pradeda su pašaipa žiūrėti į gerokai brangesnės tikrosios „Hi-Fi” klasės atstovus. Jei kompaktiniame ar DVD diske garso ir vaizdo duomenys įrašyti „vienetukais” ir „nuliukais”, tai koks gali būti kokybės skirtumas, kai juos „skaičiuos” grotuvas už šimtą ir už tūkstantį litų? Vienintelis atsakymas – palyginkit patys – pažiūrėkite ir paklausykite bent kelių skirtingų gamintojų tos pačios klasės gaminių.

| |

Kas yra Hi-end audio?

High end (hi end, hi-end) – audio technikos gamintojų terminas, naudojamas apibrėžti pačią geriausią, kokia begali būti, garsą atkuriančia audio technika. Hi-end audio technika dažniausiai būna ir labai brangi dėl savo kokybės ir išskirtinumo. High end technikai naudojami geriausios kokybės komponentai bei naujausi technologiniai atradimai garso atkūrimo sistemose. Pavyzdžiui, B&W kolonėlių gamintojas savo 800 serijai aukštadažniams garsiakalbiams naudoja specialiai išaugintus dirbtinius deimantus. High end audio – terminas naudojamas aprašant komponentų kokybę, galinčių atkurti muzikos įrašus labiausiai atitinkant originalų („gyvą“) muzikos skambesį. Tipiški hi-end apibrėžimą lydintys žodžiai kuriais hi-end techniką apibūdina audiofilų publikacijos bei ekspertai, yra tikslumas, aiškumas, scenos gilumas, tembras, greitis, etc. Teoriškai tobula high-end audio sistema turėtų sukurti iliuziją, kad muzikos atlikėjai yra realūs ir atlieka muziką „gyvai“ scenoje, tiesiai prieš klausytoją. Klausantis turėtų nekilti jokių abejonių, kad muzika yra atkuriama ne realių muzikantų, o iš įrašo, su audio aparatūra ir muzikinėmis kolonėlėmis. Muzikos atkūrimo skirtumas tarp masiniam vartotojui gaminamos audio technikos ir hi end technikos gali būti apibūdinamas žodžiais bei techniniais parametrais, bet geriausiai šį skirtumą galima išgirsti klausantis muzikos.

| |

„Paradigm“ garso kolonėlės

Jau 20 metų kanadiečių kompanija „Paradigm“ stebina pasaulį gaminamomis akustinėmis kolonėlėmis. Per tuos metus garso atkūrimo technikos pramonės specialistai „Paradigm“ produkcijai skyrė daugiau nei 250 įvairiausių apdovanojimų, gausybėje specializuotų leidinių apžvalgų ir testų sulaukta tik teigiamų atsiliepimų. Turbūt nei vienas kitas šios rinkos dalyvis nepatyrė tokio specialistų susidomėjimo kaip „Paradigm“ kompanijos kuriamos ir gaminamos akustinės sistemos. Tokio susidomėjimo priežasčių galima ieškoti įvairiomis kryptimis: nuo kanadiečių pomėgio kurti mistines fantastines istorijas iki gamintojos vadybos gudrybių. Kita vertus, Kanada garsėja ne tik kvapą gniaužiančiomis natūralios gamtos platybėmis, bet ir aukšto lygio technologijomis. Iš prigimties didybės manija „nesergantys“ kanadiečiai savo sukurtomis technologijomis ir produktais mielai dalijasi už daug palankesnę kainą nei kai kurios „išskirtinės“ tautos. Ne išimtis ir „Paradigm“ inžinieriai, kurie labiau domėdamiesi savo kūrinių garso atkūrimo ypatybėmis nei komercine sėkme pasiekė išties stulbinamų rezultatų. Ši Kanados kompanija nešvaistė pinigų tobulo garso formulės paieškoms, o tiesiog siekė aukštesnės garso kokybės už daugeliui prieinamą kainą. Pasirinkusi tokį kelią „Paradigm“ neprašovė pro šalį. Tą liudija akustinių kolonėlių serijos „Performance“ ir „Monitor“.

| |

„Koda” akustinės sistemos

Garso kolonėles KODA apjungia savyje naujausias įgarsinimo technologijas, jos pavyzdingai skamba ir įspūdingai atrodo. Dėl to šis prekinis ženklas ypač populiarus Amerikoje. 100% visos gaminamos produkcijos dalių, bei elementų gaminama nuosavose gamyklose. KODA – tai didžiausias kolonėlių pasirinkimas. Kiekvienas čia atras tikrą garso kokybę. KODA siūlo vartotojams daug skirtingų kolonėlių modelių. Galima rasti garso kolonėles mažoms patalpoms bei didelėms salėms įgarsinti. Visa produkcija tinka naudoti daugiakanalėje sistemoje (Dolby Digital ir DTS). „KODA“ gamykla užima 300.000m plotą, joje dirba daugiau nei 1000 darbuotojų. Produkcijos kokybė nuolat tikrinama, kokybę garantuoja tokie kokybės sertifikatai kaip: ISO-9001;ISO-9002 ir QCCE. Gamyklos laboratorija naudoja moderniausią testavimo įrangą tokią kaip amerikiečių LEAP/LMS ir vokiečių PAAS-3L. .Galima pasigirti ne tik super garsu, bet ir labai maža kaina ir puikia kokybe. Visos produkcijos defekto procentas yra tik 0,1%. Greta garso kolonėlių kurios skirtos kaip namams taip ir profesionaliam naudojimui, „KODA“ gamina didelę gamą stiprintuvų, resiverių skirtų naudoti kaip su stereo sistemoms taip ir su namų kino sistemoms, už labai patrauklią kainą. Kolonėles KODA pagamintos labai kruopščiai,naudojant tik labai kokybiškas medžiagas. Įvairių spalvų dėka, kolonėles atrodo elegantiškai visur.

| |

Orientalistinė Castle kolonėlių reinkarnacija

Vyresnės kartos atstovai galbūt dar pamena grynakraujes britų kolonėles Castle Richmond, gamintas nuo pat firmos įkūrimo 1973 metais, ar dar rodos visai neseniai Lietuvoje pardavinėtus, „naujesnius“, nuo 9-to dešimtmečio pamėgtus modelius Howard, lentyninius Durham 900 ir kt. Savitas garsas ir išskirtinė korpuso apdaila natūraliomis medžiagomis — kertiniai Castle bruožai. Kas slypi po Castle prekiniu ženklu šiais laikais, kai ne tik kompanijos seniai nebėra — nėra net jos atstovybės Anglijoje! Kokie Castle valdančio milžino IAG (International Acoustic Group) ketinimai? Castle visada gamindavo patys savo gamyklėlėje — ir IAG gamina patys praktiškai viską: nuo firminių anglies pluošto membranų iki ričių ir net schemas skiriamiesiems filtrams. Žinoma, Kinijoje. Pats savininkas, IAG, valdomas Chang šeimos (Michael Chang yra kompanijos prezidentas, Bernard Chang – valdybos pirmininkas, o Daniel Chang – vykdantysis direktorius) savo „portfelyje“ turi dar keletą įspūdingų „brandų–grandų“: Quad, Mission, Wharfedale ir Audiolab. Per pastaruosius 4-ius metus Kinijos investicijos užsienyje pasiekė beveik 200 milijardų USD, iš jų apie 30 milijardų — Europoje.

| |

Kompiuterinis žaidimas: kur riba tarp iliuzijos ir tikrovės?

Jo sąskaitoje 100 milijonų dolerių, jis pats nežino tikslaus savo prabangiųjų vilų skaičiaus, jo mobiliojo telefono adresų knygelėje įtakingiausių mafijos ir gatvės gaujų vadeivų kontaktai, jis turi didžiausią visų laikų ginklų kolekciją nusikalstamame pasaulyje, jo kasdienybė – merginos, sportiniai automobiliai, vakarėliai, narkotikai, žmogžudystės. Atrodytų, įspūdingas gyvenimas, kupinas nuotykių ir adrenalino. Tačiau jis netikras. Tai tik viena iš daugybės iliuzijų, susikurta žmonių, pametusių galvą dėl kompiuterinių žaidimų. Kiekvienas iš mūsų patys esame susidūrę arba turime artimųjų, turinčių priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų. Bemiegės naktys, užmiršti draugai, pakrikę meilės reikalai… Bet ar jie iš tikrųjų taip gyvena? Tyrael (toks šio žmogaus kompiuterinis slapyvardis), 18 metų, žaidžia masinį internetinį žaidimą vaidmenimis „Lineage 2“. Vaikinas teigia, kad visada atranda laiko žaidimui, kartais tam skiria net 10 valandų per parą. Jam įprastas metas miegoti – trečia valanda nakties, tačiau pasitaiko atvejų, kai į mokyklą žaidimo aistruolis žygiuoja visai nemiegojęs. Dėl to nenuostabu, kad jo pažymių vidurkis vos siekia 6. Tyrael pripažįsta, jog kompiuteriniai žaidimai turi įtakos ne tik jo mokslo rezultatams, bet ir asmeniniam gyvenimui. Jis sako, kad draugų turi visoje Lietuvoje, tačiau susitinka su jais itin retai. Vaikinas neturi antros pusės ir mano, jog to priežastis – laiko trūkumas.