Nuo pat sukūrimo aštuntąjame dešimtmetyje, Internetas buvo pilnai decentralizuota duomenų perdavimo priemonė. Tur būt todėl labai greitai jį pamėgo ne tik studentai ir mokslininkai, bet ir nešvarių darbų mėgėjai. Ir turbūt pirmaisiais Internetu pasinaudojo pornografijos platintojai. Primieji skandalai dėl pornografijos Amerikos universitetuose kilo dar devinto dešimtmečio pradžioje. Na, o vėliau Internetu susidomėjo ir tikri nusikaltėliai.

Kiekvienas asmuo turi unikalų skaitmenį parašą (digital signature). Šis parašas yra visuomet matomas, kuomet atliekamos finansinės operacijos. Kadangi pirkimai bet kur – virtualioje erdvėje ar “realiose” parduotuvėse atliekamos kortele, tuomet galima lengvai nustatyta, kada ir kas yra pirkta. Taip pat galima nustatyti, iš kur ir kaip jis legaliai gauna pajamų. Be to, šį parašą naudoja prie kitų atliekamų veiksmų – išsailavinimas, karjera etc. Taigi kasdieniniai veiksmai – pajamos, pirkimai, įvairūs biografijos faktai – yra nepaliaujamai fiksuojami tam tikrose duomenų bazėse. Tuo pačiu metu sistema vykdo sekimą, t.y. sistema yra automatiškai suprogramuota, kad pastebėjusi bet kurio individo neįprastus veiksmus iš karto apie yra pranešama.

Interneto atsiradimas neatsiejamas nuo “šaltojo karo” metų. Šeštajame dešimtmetyje, kuomet beveik visos pasaulio valstybės buvo susirūpinusios ginklavimusi bei gynybinių sistemų stiprinimu, Tarybų Sąjunga paleido į orbitą pirmą dirbtinį žemės palydovą. JAV vyriausybės atsakas – Perspektyvių tyrimų projektų tarnybos ARPA (Advanced Research Project Agency, kuri 1972 m. tapo DARPA – Defense Advanced Research Project Agency) įkūrimas. Šios agentūros, kurioje buvo suburti įžymiausi to laikotarpio JAV mokslininkai, užduotis buvo įvairių su technologijų vystymu bei karinių problemų sprendimu susijusių projektų vykdymas. Pirmasis ARPA projektas buvo per 18 mėnesių sukurtas amerikiečių kosminis palydovas. 6 dešimtmečio pabaigoje ARPA pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacinio tinklo, kuris sėkmingai dirbtų net atominio karo metu, kūrimui.

1969 m. – ARPANET (Advanced Research Project Agency) – pirmasis bandymas apjungti kompiuterius panaudojant telefono linijas. Finansavo JAV gynybos ministerija (US Govemment’s Department of Defence)
1971 m. – tinklas apima 15 mazgų
1972 m. – pirmasis tarptautinis ARPANET susijungimas: Anglija ir Norvegija.
1974 m. – duomenų perdavimo protokolo TCP detali specifikacija.
1976 m. – AT&T Bell Labs protokolo UUCP (Unix-to-Unix-Copy Protocol) paruošimas, apsikeitimui elektroniniu paštu.
1977 m. – THEORYNET sukūrė elektroninį paštą

Europos Komisijos iniciatyva pavadinta “eEurope” siekia sukurti skaitmeningai išprususią ir socialiai apimančią Europą, prijungdama kiekvieną žemyno individą ir verslo organizaciją prie interneto. Tai bus pasiekta, orientuojantis į 10 prioritetinių sričių, kurios apima elektroninės komercijos ir kortelių su integrine mikroschema supaprastinimą, priėjimo prie interneto neįgaliesiems, studijuojantiems ir pan. palengvinimą ir užtikrinimą, sveikatos apsaugos gerinimą, transporto paslaugų užtikrinimą, ir t.t. Komisija pasisako už pigesnes prisijungimo kainas, didesnę kapitalo riziką, naujų technologijų verslui diegimą ir visos su vyriausybe susijusios informacijos pateikimą internete. Šią iniciatyvą pradėjo komisijos prezidentas Romano Prodi 1999m. gruodžio mėn. pradžioje. Tikimasi, kad Europa, gali pasiekti JAV sėkmę, kur 2.3 mln. darbų yra sukurti tiesiogiai per interneto kompanijas. Vien 1999m. JAV buvo įkurta 700 tūkst. interneto darbų vietų. “eEuropos” planai bus pradėti įgyvendinti per Portugalijos prezidentavimą Europos Sąjungoje, kuris prasidės 2000 m. sausio mėn.

Planuojama, kad 2002 m. prie interneto pasijungusių namų ūkių procentas pakils nuo 8.9 iki 30 %.be to, tai ne vienintelis rodiklis, kadangi 40 % europiečių naudojasi Internetu darbe ir 28 % – švietimo įstaigose. Maždaug 30 % suaugusiųjų turi priėjimą prie interneto daugiau nei vienoje vietoje. Manoma, kad 34 mln. suaugusių europiečių reguliariai naudojasi Internetu, o tai sudaro 11-12% visos suaugusiųjų populiacijos. Planuojama, kad 2003m. šis skaičius patrigubės ir apims iki 35 % visų suaugusiųjų. Naujų technologijų naudojimas leis paprasčiau ir greičiau naudotis tinklu bei pakels jo kokybę. Didesni interneto greičiai sudarys sąlygas tolimesniam infrastruktūros tobulėjimui, turinys gerės, kadangi vartotojai naudos daugiau laisvalaikiui skirtos medžiagos (pvz. muzikos atsisiuntimas, bendruomenės, nuolatinis bendravimas žinutėmis ir pan.)

Internetas – visą pasaulį apimanti transliavimo priemonė, sudaranti sąlygas informacijos perdavimui, bendradarbiavimui bei sąveikai tarp individų ir jų kompiuterių, nepriklausomai nuo geografiškai apribotos jų buvimo vietos. Šios technologijos atsiradimas atnešė tiesiog revoliucinius pokyčius kompiuterijos be komunikacijų srityje. Internetas, globalus tinklas, UseNet’as, elektroninis paštas, žinutės, Intranetas – visa tai kuria elektroniškai išskaidytą, beveik realiame laike nuolat vykstančią komunikacijos formą, kuri daugeliui žmonių pakeičia senesnius sąveikos būdus: ne tik paštą, telefoną, faksą, tradiciniu būdu veikiančius televiziją ir radiją, bet kartais net tiesioginį bendravimą. Šiandien internetas ir jo pasėkoje atsiradusios technologijos – tai plačiai išvystyta informacinė infrastruktūra, kuri paliečia vos ne kiekvieną mūsų gyvenimo sritį.

Beje, pastaruoju metu pastebimas interneto “mazgų” augimo tempų lėtėjimas. Šis skaičius beveik dešimtmečio bėgyje kasmet padvigubėdavo. 1999 m. gegužės mėn. Duomenimis, metinis “mazgų” augimo tempas nuo 100 % nukrito iki 60 % lygio. Remiantis statistika, “mazgų” skaičius tarp 1969 ir 1999 metų kasmet padidėdavo 79 %; po TCP/IP atsiradimo, tarp 1985 ir 1999 metų “mazgų” skaičius kasmet išaugdavo 109 %. Tačiau dabar tempai sumažėjo – nuo 1996 m. jie apėmė 68 % kasmetinį augimą, o nuo 1998 m. – tik 46 %. Tiesa, šiuo metu JAV yra net 27 milijonai “mazgų” (t.y. 10 vartotojų tenka 1 “mazgas”). Tačiau tai ne tik Šiaurės Amerikai (kuri, beje, apima 64 % visų interneto ‘mazgų”) būdingas reiškinys. Europos duomenys taip pat byloja apie augimo tempų sumažėjimą (jei nuo 1997 m. buvo matomas 64 % kasmetinis augimas, tai 1998 m. pabaigoje-1999 m. pradžioje jis nukrito iki 40 %).

Lytis. Šio tyrimo duomenimis, Europoje išaugo interneto vartotojų moterų procentas. JAV interneto vartotojų vyrų ir moterų santykis sudaro atitinkamai 65 % ir 35 %, Europoje – 80 % ir 20 %, bendrai pasaulyje – 76 % ir 24 % [žr. 9 grafiką]. Kito tyrimo duomenimis, daugiausiai vartotojų moterų turi Kanada (ten internetu naudojasi 41 % visų vyrų ir 34 % moterų), mažiausiai – Indonezija (ten internetą vartoją po 1 % vyrų ir moterų). Žr. Grafiką] GVU duomenimis, nepriklausomai nuo geografinio regiono, nauji vartotojai (tai, yra tie, kurie tinkle lankosi trumpiau nei metai) išlieka gana subalansuoti lyties atžvilgiu. (moterys sudaro 48.5 %, vyrai 51.5 %).

Interneto vartotojų JAV augimas tęsiasi – kasmet jų padaugėja 35 %. Tačiau Cyber Dialogue tyrimų duomenimis, JAV interneto auditorijos augimas smarkiai lėtėja. Ši išvada remiasi kompanijos atlikta interneto auditorijos augimo nuo 1995 m. analize. Auga procentas suaugusiųjų, kurie išbandė ir atmetė tinklą, bei tų, kurie nejaučia poreikio internetui. Tai nulemia eilė priežasčių. Vienas pastovus barjeras yra vadinamasis “skaitmeninis pasidalijimas” tarp vartotojų, kurie gali sau leisti turėti kompiuterį ir priėjimą prie interneto, bei tų, kurie negali. Be to, didėja nenaudojančių internetą žmonių, kurie mano, kad jiems nereikia interneto (šis segmentas sudaro net trečdalį JAV suaugusiųjų).