| |

Anticenzūrinis tinklas Peek-A-Booty

Sistema Peek-A-Booty vis dėlto buvo pristatyta visuomenei. Iki pat pristatymo daugelis teigė, kad iš šio projekto nieko nebus, tik nesibaigiančios kalbos. Tačiau kad ir kokia žalia būtų dabartinė versija – o jos galutiniam užbaigimui prireiks dar bent pusės metų – Peek-A-Booty visgi jau egzistuoja. Peek-A-Booty – tai “peer-to-peer” tinklas, skirtas tam, kad vartotojai galėtų apeiti vietinės cenzūros apribojimus ir prieiti prie vienoje ar kitoje valstybėje uždraustų Interneto sričių. Vartotojas iš šalies, kur galioja tam tikri cenzūriniai apribojimai, prisijungia prie specialaus tinklo, kur veikia PAB. Keli atsitiktinai parinkti kompiuteriai prisijungia prie uždrausto tinklapio ir persiunčia duomenis tam, kas jų prašė.

| |

“Skyscraper” pasirodys ir gamezone.lt

Vis labiau populiarėjanti didelio formato reklaminė užsklanda “skyscraper” (120×600 standartas) neužilgo pasirodys ir portale gamezone.lt Pirmoji interaktyvų didelio formato reklaminį banerį suskubo idiegti lietuvos verslo konsultacijų ir informacijos technologijų sprendimų bendrovė “Metasite”. 2001 metais bendrovė “Interactive Advertising Bureau” ištyrė banerių reklamos įtaką prekės ženklo žinomumui, ir paaiškėjo, kad “Skyscraper” formato baneriai yra 3-6 kartus efektyvesni nei standartiniai baneriai, šiuo metu naudojami daugelyje Lietuvos interneto portalų.

| |

AltaVista paštas bus mokamas

Kompanija Altavista pareiškė, kad atsisakys nemokamo elektroninio pašto paslaugos. Tai – dalis proceso, stengiantis gauti daugiau pelno iš paieškos variklio. Apie 400 tūkstančių pašto dėžučių, kurias dabar aptarnauja AltaVista, bus panaikintos kovo 31 dieną. Kompanija sako, kad tik apie pusė jų yra aktyviai naudojamos. Nemokamo pašto paslaugas kompanija pradėjo teikti bandydama sukurti daugiatikslį tinklapį, panašų į Yahoo.com.

Lietuviškos interneto bendruomenės
| | |

Lietuviškos interneto bendruomenės

Paminėtieji šeši salynai – didžiausios Lietuvos internautų bendruomenės. Visos jos vulkaninės kilmės, turinčios didesnį ar mažesnį lavos (investicijų ir naujų vartotojų) šaltinį. Vulkaniniai procesai baigėsi tik „Konferencijos.lt“ salyne, kai Atviros Lietuvos fondas 1999 m. užsuko magmos kranelį ir perdavė konferencijas kitiems šeimininkams. Tačiau ir neturėdamas gamtos turtų salynas išsiplėtė kelis kartus (ir salų, t. y. konferencijų skaičiumi, ir jų gyventojų kiekiu). Kiti bendruomenių archipelagai augo dar greičiau, ypač „Banga“ ir „Delfi“ – jų seisminiam aktyvumui vos užtenka Richterio skalės. Lavai veržtis padeda ir stimuliatoriai-katalizatoriai, pvz., nemokamų SMS žinučių siuntimas („Bangoje“), naujausios žinios iš pasaulio ir Lietuvos, nemokamos pašto dėžutės („Delfi“, „Take“ ir „Bangoje“) ir pan. Seniausios bendruomenės – „Omnitel“ naujienų grupės ir „Konferencijos.lt“ (abiem beveik po 7 metus – visai senutės). „Bangos“ diskusijoms ir „Delfi“ vartų komentarams – pora metų, pati branda. O „Tako“ WWW forumams – vos pusmetis, jiems gyvenimas tik prasidėjo. Pirmas dalykas, kuris ir jums kristų į akis, – skirtingi šių interneto salų (bendruomenių) bendravimo būdai. Tai tarsi skirtingos čiabuvių kalbos. Trys gentys („Bangos“, „Delfi“ ir „Tako“) bendrauja WWW puslapiuose, viena („Omnitel“) – „news“ aplinkoje, „Yahoo.com“ emigrantai – „Yahoo!“ vartuose ir el. paštu, o „Konferencijos.lt“ – visais trimis būdais (daugiausia el. paštu, bet ir WWW bei „news“ terpėse).

| | |

90 procentų tinklapių dizainas yra kraupus

Žinomas interneto tinklapių kūrimo specialistas, knygų apie interneto naudojimą autorius Jacobas Nielsenas, duodamas interviu naujienų portalui „Silicon“, pareiškė, jog 90 procentų interneto svetainių neatitinka paprastumo ir grafinės išvaizdos standartų. Pasak J.Nielseno, daugelis bendrovių kuria sudėtingus, nepatogius naršyti tinklapius, o daugelis internetą įsivaizduoja kaip skelbimų lentą, kurioje galima kabinti milžinišką kiekį reklamos. „Didžioji dalis svetainių kūrėjų neturi jokio supratimo apie naudojimosi paprastumą ir „draugišką“ vartotojo sąsają. Dar keisčiau – kai kurie iš jų nesupranta kam gali būti naudojamas internetas. Tyrimais įrodžiau, jog jei vartotojas svetainėje neranda reikiamos informacijos per 10 sekundžių, jis jos ieško kitur. Tokio paprasto reikalavimo neatitinka 9 iš 10 interneto svetainių“, – teigė specialistas.

| |

Internetas kosminiu greičiu

Informacijos kiekis Internete kasdien auga. Gauti informaciją tampa vis sudėtingiau, kadangi auga ne tik bendras perduodamų duomenų srautas, bet ir vidutinis HTML puslapio dydis. Dizaineriai dabar naudoja įdomesnį puslapių apipavidalinimą, negu anksčiau. Taip pat sudėtingesnes technologijas, tokias kaip FLASH ir VRML. Be to, Internete pasirodė multimedinė informacija, telenaujienos, MP3 failai ir kt. Ir dabar, jungiantis į Internetą vis dar populiariu komutuojamu ryšiu, 57 kbitų/s greičio nebepakanka, norint užtikrinti nepertraukiamą darbą Internete. Todėl telekomunikacijų srities darbuotojams tenka imtis įvairių priemonių, padidinančių duomenų perdavimo greitį. Šią problemą sėkmingai sprendžia DSL technologija, tačiau ji galima tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, kur ją palaiko vietos operatoriai. O štai alternatyvią palydovinę technologiją galima naudoti praktiškai visoje Rusijoje.