Išlikimas, arba 31 diena be Facebook

Sveiki 🙂

Pasaulyje nežmoniškai dideliu tempu paplito masinė epidemija, priklausomybė ir visuotinė blogybė kodiniu pavadinimu: facebookas! Saugokitės, jeigu dar neužsiregistravote, nes kelio atgal iš ten nebus. Tai jums ne koks lietuviškas mėgėjų darbas, o visame pasaulyje išplitęs portalas.

Kai daugiau nei prieš metus importinis brolis pasakojo, koks tai nuostabus dalykas, aš į visą tai žiūrėjau vangiai. Dabar net nepamenu kas mane paskatino užsiregistruoti, bet pirmus tris mėnesius man facebookas atrodė didžiulė kvailystė. Nesinaudodavau juo. Bet vieną dieną jis ėmė sparčiai populiarėti mano draugų tarpe. Visi masiškai kurėsi anketas, ir facebookas darėsi vis įdomesnis. Galiausiai įsivėliau į šį liūną ir tai man tapo kasdiene priklausomybe… Juokinga?? ne.

Aišku, tai kur kas mažiau kenksminga priklausomybė, negu priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio. Bet alkoholis neatima iš žmogaus tiek laiko ir dėmesio, kiek veidaknygė (facebookas). Kiekvieną dieną, manęs (o galbūt ir TAVĘS) laukia: How are you lucky today? How sexy are you today? Lover of the day? — Kaip susilaikysi nepaspaudus? o gal šiandien būten ta diena, kai tavo lucky 100 procentų?? Bet tai tik semkės, palyginus su tuo, kas laukia toliau….

Graudžiai juokinga pasidarė, kai netgi vartydama senas nuotraukas savo kompiuterio fofoalbume pradėjau ieškoti mygtuko: like. Arba girdėdama kokią, galbūt tik man vienai gražią dainą, iškart surandu ją youtubėj ir keliu ant savo wall’o. Gyvenimas ir facebookas tapo tas pats. Bet aš radau išeitį 🙂

Sausio 11 dienos vakarą, nusprendžiau, kad tam turi ateiti galas. Paėmiau voką, popieriaus lapuką, sugalvojau kažkokią ilgą ir nesąmoningą raidžių ir skaičių kombinaciją, įvedžiau į ją laukelį: new password. užrašiau ant lapuko, įdėjau į voką, užklijavau ir nunešiau mamai. Paskiau kad neatiduotų man šito voko mėnesį laiko. Spaudė širdį nežmoniškai, bet padariau tai.

Kitą rytą supratau, kad kaušas facebookas atsiuntė man slaptažodį į gmailą. Na jis ne kaušas, bet vistiek atsiuntė. Ignoravau tą laišką, nes pasiryžau tvirtai.

Štai jau sausio 24 diena:) Ir jums turbūt įdomu būtų sužinoti kaip man sekasi gyventi be facebooko? Ogi… em… Na suprantat.. ech.. nieko tas gyvenimas nesiskiria. Jau dukart sapnavau košmarą, jog paslapčia naktį atėjau ir prisijungiau. Kiekvieną vakarą su liūdesiu tikrinu one.lt anketą (kuri kaip tyčia sausio 12tą tapo feisbukiška).. daugiau miegu. Pradėjau reguliariai daryti namų darbus. Ne visus žinoma, bet matematiką, jau čystai darau.

Supratau ,kad jeigu tokį iššūkį sau būčiau metus vasarą, arba bent pavasarį, būtų lengviau. Bet kai šitaip šalta, ir kai šitaip nesinori nieko veikti, o tik būti namuose… Eech.. tik atsidūstu giliai ir tuo pačiu pasakau viską.

….Liko 18 dienų.. 🙂