Masažo terapija – ypatingas lengvumo pojūtis
| |

Masažo terapija – ypatingas lengvumo pojūtis

Žmogui sugrįžti į savo vidinius namus iš tiesų reikia labai nedaug – tik labiau mylėti, įsiklausyti ir girdėti save. Masažo terapijos, kaip pirmosios gydomosios priemonės, poveikis žmogaus organizmui žinomas nuo senų laikų. Pirmieji aprašymai, kaip atliekamas masažas, aptikti dar senovės Indijoje. Išsamiai aprašyta masažo technika, gydomasis poveikis esant įvairiems negalavimams. Senovės Kinijoje, Egipte masažas padėjo gydant reumatines ligas, šalinant nuovargį, kovotojus rengiant mūšiui ar grįžus iš jo. Masažas buvo prieinamas visų sluoksnių atstovams. Diduomenė juo mėgavosi norėdama jutimiškai pasitenkinti, o paprasti žmonės – stiprybei ir jėgoms po sunkių darbų atgauti. Masažo terapijos procedūros buvo plačiai taikomos ir pirtyse – tokio malonumo retas atsisakydavo. Kūno procedūrų specialistas Mantas Totoro teigia, kad mūsų šalyje kinta požiūris į pačią masažo kultūrą. Greitas gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa keičia mūsų gyvenimo įpročius. Kūnas alinamas ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Manualinės terapijos istorija byloja, kad įvairių šalių kultūrose masažas yra vienas pagrindinių sveiko gyvenimo būdo elementų. Lytėjimo reikšmė – svarbi mūsų fizinei, emocinei savijautai gerinti, o masažo technika vis tobulėja. Kiekvieno masažo poveikis yra skirtingas. Vienas tonizuoja, suteikia energijos, kitas – atpalaiduoja, gydo, gražina ir lygina odą. Todėl išmanyti masažo subtilybes, juolab kad kartais jis gali būti ir žalingas, reikėtų kiekvienam.

Viskas apie miegą
| |

Viskas apie miegą

Jūsų savijauta priklauso tik nuo Jūsų. Jeigu norite visą dieną gerai jaustis – gerai išsimiegokite! Jei jūs nepakankamai išsimiegate, jūs jaučiate nuovargį, jums sunkiau sukaupti dėmesį, jus greičiau pažeidžia stresas. Jei miego pakanka, savijauta būna pakili, energijos ir gyvybingumo nestinga visą dieną. Miegas apvalo organizmą, atjaunina veidą, padeda efektyviau mąstyti ir dirbti. Kas yra miegas? Paprastai miegą sudaro ciklai po 90 minučių, vidutiniškai 5 fazės. Per pirmąsias 4 fazes, kurios keičiasi nuo lengvo miego iki gilaus, mažėja smegenų aktyvumas, retėja širdies ritmas, kvėpavimas ir krinta kraujo spaudimas bei kūno temperatūra. Penktoje, vadinamoje greitų akių judesių fazėje, po užmerktais vokais juda akys, smegenys vėl tampa aktyvios ir tuomet dažniausiai sapnuojama. Šioje fazėje ir dažniau prabundamą, todėl ir sapnus prisimename geriau. Kas mus priverčia miegoti? Tai organizmo laikrodis, kontroliuojantis žvalumą, kūno temperatūrą bei hormonus. Apie 4-6 val. ryto smarkiai pakyla,padidėja hormono kortizolio kiekis, kraujas papildomai gauna gliukozės, todėl padaugėja energijos. Dažniausiai pasitaikanti nemigos priežastis – nerimas. Jis aktyvina nervų sistemą smegenys siunčia informaciją antinksčiams, kurie skatina adrenalino gamybą, žmogus tampa žvalesnis ir naktį prabunda. Jūs nesergate nemiga , jei miegate trumpai ar negiliai, tačiau jaučiatės puikiai. Jeigu miego stoka trukdo darbui ir pablogina savijautą, diagnozuojama nemiga.

| |

Masažo istorija

Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikatą, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose. Seniausioje kiniečių knygoje – manuskriptoje,kuri yra datuojama 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU“ („Žmogaus menas“) smulkiai aprašyti masažo būdai ir mėginama atskleisti jų gydomąjį poveikį. Veliau rašytame rankraštyje „Neczin“ („Knyga apie vidinį žmogų“) nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie taikomi yra iki šiol. VI a. prieš m.e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas, kaip privaloma disciplina. Daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokykla, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai- taosse, praktikuojantis akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. Indijoje jau 1800 metais pr. m.e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos“ („Gyvenimo pažinimas“) smulkiai aprašomi masažo būdai. Indijoje masažas buvo taikomas visais atvėjais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų. Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar.

| |

Šizofrenija

Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.

Masažo rūšys
| |

Masažo rūšys

Švediškas masažas. Jį sukūrė Henrikas Linda XIX amžiaus pradžioje. Jis laikomas klasikine masažo rūšimi, nes tai yra daugelio sudėtingesnių masažo rūšių pagringas. Čia naudojami visi pagrindiniai masažavimo būdai (glostymas, gnaibymas, trynimas, vibravimas ir perkusija) veikiantys viršutinius raumenis ir skatina kraujo tekėjimą minkštaisiais audiniais. Aromaterapinis masažas yra švediškas masažas, kurio metu naudojami eteriniai aliejai, dėl kirių kvapo poveikio, ar dėl tiesioginio įtrynimo sustiprėja gydomasis, atpalaiduojamasis poveikis, pasiekiama emocinė ir hormoninė pusiausvyra. Giluminių audinių masažas apima švedišką masažą, specivinėse probleminėse zonose siekiant pašalinti chronišką arba ūmų mėšlungį, skausmą. Tai didesne jėga atliekamas švediškas masažas. Toks gilus raumenų ir raiščių veikimas atlaisvina toksinus ir pagerina kraujotaką, aprūpinimą deguonimi. Merketo masažas panašus į giluminį masažą, tačiau čia naudojama daug papildomų technikų įtampai mažinti, toksinams šalinti, energijos pusiausvyrai sugrąžinti bei maitinamųjų medžiagų ir deguonies patekimui į specifines zonas palengvinti. Ši masažo rūšis jungia kontaktinio ir energetinio masažo elementus. Hidroterapijos masažas – tai masažavimas vandeniu. Pagrindinis jo tikslas yra relaksacija, kūno tonuso pakėlimas, virškinimo, kraujotakos, imuninės sistemos skatinimas, skausmo mažinimas.

| |

Šizofrenija padažnėja rudenį

Šizofrenija – gilus dvasinio gyvenimo susiskaldymas, apimantis mąstymo, jausmų sritis. Mąstymo sutrikimas, emocinis bukumas ir autizmas, t.y. visos asmenybės atskilimas nuo tikrovės, įsigilinimas į savo vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo žmonių – tai svarbiausi šizofrenijos požymiai. Specialistų teigimu, dažniausiai šizofrenija serga jautrios nervų sistemos, aukštos kultūros ir subtilios dvasios žmonės. Ligoniai būna neramūs, uždari, mažai bendrauja su aplinkiniais, emocionaliai nepastovūs, viskuo nepatenkinti. Tiesa, žmonės, turintys minėtų sutrikimų, nebūtinai serga šizofrenija, tačiau tai gali būti rimtas signalas, kad reikalinga psichologo pagalba. Dar senovėje šizofrenijos gydymo būdai buvo gana įvairūs. Ligoniai buvo mušami arba maudomi šaltu vandeniu. Bet laikui bėgant gydymo metodai keitėsi. Graikijoje ši liga buvo gydoma opijumi. VIII a. asirai gydėsi hašišu, o Peru gyventojai, siekdami nusiraminimo, vartojo kokoso lapus. Viduramžiais psichikos ligos buvo gydomos alkoholiu, durnaropėmis, valerijonu. Iki pat XIX a. pabaigos gydytojai tiesiog konstatuodavo, kad ligoniui beprotystė arba nervinis sutrikimas. XIX-XX amžiaus sandūroje vokiečių psichiatrai praplėtė psichinės ligos supratimą. Šalia kitų ligų išskyrė ir aprašė ankstyvąją silpnaprotystę. Lietuvoje psichiškai sergantį žmogų vesdavo į pirtį, vanodavo ir liepdavo kvėpuoti raminančių žolių garais. Kaip šiandien gydoma šizofrenija, pasiteiravome Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichiatro Olego Dutovo.

Masažo stebuklą patirkite ir namuose
| |

Masažo stebuklą patirkite ir namuose

Senovės kinų išmintis byloja: norint nesirgti ir kuo ilgiau išlikti jaunam, energingam ir gražiam, reikia 365 masažų per metus. Daugoka? O gal tai tiesa?.. Juk šiandien viena maloniausių ir veiksmingiausių grožio ir geros savijautos procedūrų, ko gero, yra masažas. O jei neturite laiko ir galimybių dažnai lankytis pas specialistą, pabandykite masažu pasilepinti namų sąlygomis. Manoma, kad žodis „masažas“ kilo iš prancūziško veiksmažodžio masser, kuris reiškia trinti, kitomis kalbomis – liesti, čiupinėti, prilipti prie pirštų, spausti rankomis, apčiuopti, čiuopti, čiupinėti. Taigi daugeliu kalbų žodis „masažas“ skamba labai panašiai ir turi analogišką reikšmę, bet… kiekviena tauta saugo savą masažo istoriją ir savas tradicijas. Ką gali masažas? Pasirodo, labai daug. Stipriam žmogui jis pailgina gyvenimą, o silpnam padeda įveikti ligas, stiprina organizmą. Suteikia kūnui energijos, slopina skausmą, padeda gražinti kūno formas, šalina poodinį riebalų sluoksnį, suteikia raumenims elastingumo, o odai stangrumo, gerina raumenų tonusą, sąnarių judrumą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Akivaizdu, kad masažo poveikis – kompleksinis, ši procedūra itin veiksmingai šalina ankstyvos senatvės požymius, padeda greitai atsigauti po patirto streso, pakelia nuotaiką, užkerta kelią ligoms, atsirandančioms dėl nuolatinės nervinės įtampos. Anot kosmetikės Astos Koncevičienės, masažuoti pačiai save ir vien tik rankomis gana sunku.

| |

Mankšta, nuvejanti senatvę

Įžen­gus į penk­tą de­šim­tį pra­si­de­da auk­so am­žius, ti­ki­na spe­cia­lis­tai. Žmo­gus jau pui­kiai pa­žįs­ta sa­vo kū­ną, su­pran­ta jo siun­čia­mus sig­na­lus ir ge­riau­siai mo­ka pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta. De­ja, tik ne­dau­ge­lis tą iš tik­rų­jų da­ro. „La­bai ne­daug vy­res­nio am­žiaus žmo­nių Lie­tu­vo­je kas­dien mankš­ti­na­si ar spor­tuo­ja. Daž­niau­siai tai bū­na pro­fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai ar šo­kė­jai. Jie ir bai­gę kar­je­rą no­ri pa­lai­ky­ti for­mą”, – sa­kė spor­to klu­bo „Tik Jums” tre­ne­rė Iri­na Bu­to­ri­na. Daž­niau­sias pa­si­tei­si­ni­mas yra nu­ga­ros ar są­na­rių skaus­mai, ne­lei­džian­tys daug ju­dė­ti. Ta­čiau tin­ka­ma mankš­ta ne tik ne­ken­kia, bet ir pa­de­da kū­nui su­stip­rė­ti bei mal­ši­na skaus­mus. Už­ten­ka 20 mi­nu­čių kas­dien tru­pu­tį pa­si­mankš­tin­ti ir sa­vi­jau­ta grei­tai pa­ge­rė­ja. Du kar­tus per sa­vai­tę klu­be ap­si­lan­kan­ti vil­nie­tė Va­len­ti­na Gar­bul ti­ki­no, jog be spor­to jau ne­ga­li gy­ven­ti. „Nie­ka­da anks­čiau ne­spor­ta­vau. Bet da­bar, kai man suė­jo 50 me­tų, su­pra­tau, kad pa­lai­ky­ti for­mą rei­kės pa­pil­do­mų pa­stan­gų”, – pa­sa­ko­jo Va­len­ti­na. Atė­ju­si į klu­bą šok­ti tan­go, ji grei­tai su­si­do­mė­jo mankš­tos pra­ti­mais, skir­tais žmo­nėms nuo 40 me­tų. Va­len­ti­na su­ti­ko pa­de­monst­ruo­ti ke­lis pa­pras­tus pra­ti­mus, ku­riuos ga­li­ma at­lik­ti ir na­mie. Ji įspė­jo, kad svar­biau­sia yra ne­sku­bė­ti ir ne­si­kan­kin­ti. „Jei skau­da ke­lio są­na­rį, ne­bū­ti­na steng­tis vi­siš­kai iš­ties­ti ko­ją. Už­ten­ka tiek, kiek kū­nas lei­džia”, – per­spė­jo I.Bu­to­ri­na. Ji pri­mi­nė, kad vy­res­niems žmo­nėms rei­kė­tų veng­ti šuo­liu­kų ir pa­ta­rė prieš pra­de­dant spor­tuo­ti bū­ti­nai pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar pro­fe­sio­na­liu tre­ne­riu.

Masažas ir jo paskirtis
| |

Masažas ir jo paskirtis

Šiuolaikiniame pavidale šis žodis atėjo į rusų kalbą iš Prancūzijos ir kilo iš prancūziško veiksmažodžio “masser” – trinti, o prancūziškas veiksmažodis atėjo iš arabų kalbos, arabiškai “la mass” – liesti, čiupinėti. Lotynų kalboje “massa” – prilipti prie pirštų, o graikiškame “masso” – spausti rankomis. Senovės žydų kalboje “maschesh” apčiuopti, o sanskrite “makh” – čiupinėti. Europoje, Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, Australijoje ir visose salose, kur buvo įžengusi žmogaus koja, masažas žinomas nuo neatmenamų laikų ir kiekvienoje tautoje egzistuoja savo masažo istorija ir savos tradicijos. Galingos pramonės ir technikos amžiuje, spartėjant mūsų gyvenimo ritmui, daugėja ligų, kurių didumą lemia įtampa. Todėl vėl prisimenami tradiciniai būdai ir įsitikinama, kad jie veiksmingi. Šie būdai vertinami vis labiau ir labiau, jie papildo šiuolaikinę moderniąją mediciną. Žmonėms jau nuo pirmykščio būvio laikų giliai įaugęs poreikis lytėti ir būti liečiamiems. Mes nevalingai triname sopamą vietą, glostome vienas kitą, norėdami nuraminti. Daugeliu atvejų jį pakeičia masažas. Masažo metu atsiranda ryšys tarp duodančiojo ir imančiojo, hipnotizuojamas judesių ritmas ir atsipalaidavimas suteikia ramybę tiek vienam, tiek kitam. Šiandien daugelis įsitikina, kad kartais pašalinti negalią galima, atgaivinant savo natūralų gyvybingumą, glūdintį mumyse. Trokšdami sveikatos mes tikrai galime padėti sau ir kitiems.

| |

Tinkama mityba gali nutolinti senatvę

Per 1995-2003 metų laikotarpį Kauno apskrityje nuo 11,8 proc. iki 14,76 proc. padaugėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų. Populiacijos senėjimas kelia rūpestį sveikatos priežiūros specialistams, nes vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis serga 15 kartų dažniau nei 45-erių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje sparčiai didėja pagyvenusio bei seno amžiaus žmonių populiacija. Pasaulyje gyvena 605 mln. žmonių, kurie yra vyresni nei 60 metų. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro sveikatos stiprinimo skyriaus sveikatos ekologės Žanetos Pavilonytės, vieni iš veiksnių, padedančių vyresnio amžiaus žmonėms išlaikyti gerą sveikatą, yra tinkama, subalansuota mityba, kurioje nestokojama angliavandenių, skaidulinių ir mineralinių medžiagų, vitaminų. Labai svarbu nepersivalgyti, neįgyti antsvorio. Specialistų tvirtinimu, per daug sveriantiems žmonėms sutrinka kraujotaka, padidėja kraujospūdis, greičiau išsivysto išeminė širdies liga ar cukrinis diabetas. Moksliniai tyrimai rodo, kad nutukusieji gyvena 7 metais trumpiau. Apie 30 proc. netinkamai besimaitinančių žmonių turi didesnę riziką susirgti onkologinėmis ligomis, apie 70 proc. gali padidėti cholesterolio kiekis. Dėl jo pertekliaus formuojasi aterosklerozė, arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, padidinančios miokardo infarkto, insulto, širdies ritmo sutrikimo pavojų.