Masažo istorija
Masažas yra labai seniai išbandyta priemonė, kuri gerina sveikatą, atstato darbingumą, fizines ir psichines žmogaus jėgas. Masažas atsirado gilioje senovėje ir formavosi kartu su kitais liaudies medicinos metodais. Jį mokėjo beveik visos tautos ir gentys. Išsamesnių žinių apie masažo taikymą senovėje yra išlikę iki mūsų laikų literatūriniuose šaltiniuose. Seniausioje kiniečių knygoje – manuskriptoje,kuri yra datuojama 2698 m. iki mūsų eros „Kong-FU“ („Žmogaus menas“) smulkiai aprašyti masažo būdai ir mėginama atskleisti jų gydomąjį poveikį. Veliau rašytame rankraštyje „Neczin“ („Knyga apie vidinį žmogų“) nurodomos ligos, kurių metu reikia ne tik gydyti vaistais, bet galima ir masažuoti. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie taikomi yra iki šiol. VI a. prieš m.e. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas, kaip privaloma disciplina. Daugelyje provincijų veikė gydymo-gimnastikos mokykla, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai- taosse, praktikuojantis akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. Indijoje jau 1800 metais pr. m.e. medicininiuose traktatuose, kurie turi bendrą pavadinimą „Ajurvedos“ („Gyvenimo pažinimas“) smulkiai aprašomi masažo būdai. Indijoje masažas buvo taikomas visais atvėjais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų. Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar.