Nėra nesveiko maisto – yra tik nesveika mityba

Pastaruoju metu bene viena aktualiausių temų, iškylančių visiems be išimtiems – sveikiems ir nelabai, nutukusiems ir liesiems, – maistas. Ką valgyti? Kaip valgyti? Kiek valgyti?

Vilniaus visuomenės sveikatos centro Švenčionių filialo gydytoja epidemiologė, propaguojanti sveiką mitybą, Gražina Remeikienė, sužinojusi mano pokalbio temą, net nustebo: juk tiek daug apie tai prirašyta, kad, atrodo, ir pridurti ką nors būsią nelengva. Tačiau ši gydytoja, nors save ir vadina konservatyvia, turi savitą požiūrį į mitybą, beje, kartkartėmis jį sutvirtindama lankydamasi kursuose, seminaruose sveiko maisto klausimais, labiausiai vertindama moksliškai pagrįstą nuomonę.

Į klausimą, kas tai yra sveikas maistas, gydytoja nedvejodama atsako: nesveiko maisto iš viso nėra. Yra tik netinkama mityba. Pavyzdžiui, netgi labai sveiku laikomo maisto persivalgęs gali gauti visiškai priešingą rezultatą. Štai, sakykim, burokėliai: per daug prisivalgysi – sukelsi žarnyno disfunkciją (paleis vidurius), per daug mėlynių – užkietės viduriai. Ir pan.

Taigi pirmoji sveiko maitinimosi taisyklė: maistas turi būti įvairus

Kiekvienas žmogus turėtų gauti daugiau kaip 40 rūšių įvairių maisto medžiagų, ir jos turi būti subalansuotos, kad galėtų normaliai funkcionuoti visos žmogaus sistemos. O tą 40 su viršum rūšių gausime suvalgę 5 grupių maistą: pieno ir pieno produktų, mėsos, daržovių ir grūdų produktų. Gydytojos nuomone, blogi kai kurie mūsų maitinimosi įpročiai išderina organizmą, kuris paprastai galėtų pats geriausiai pasakyti, ką valgyti.

Kaip žinoti, ar sveikai maitinamės?

Jei norime atsakyti į šį klausimą, pirmiausia turime save paklausti:

1. Kiek kartų per dieną valgome?

Dažnai rašoma, kad žmogus turi valgyti 5-6 kartus per dieną. Gydytojos nuomone, taip yra daugiau įprasta užsienio šalyse, kur visą darbo dieną žmogus tik užkandžiauja, o stipriausiai pavalgo vakare grįžęs iš darbo. Lietuvoje gi įprasta valgyti 3-4 kartus per dieną ir didžiausią porciją suvalgyti per pietus.

2. Kiek kartų papildomai užkandame?

Dažnas iš mūsų atsakytų: daug ir ne bet ko, o saldainių, sausainių, kavos… Gydytoja sako, kad jei jau norime ką nors sukramtyti, rinkimės ne bet ką, o vaisius, daržoves bei jų mišraines, nes saldūs užkandžiai persotina mūsų organizmą. Tačiau ir iš vaisių lengvai užkandai tinka ne bet kas. Beje, kad geriau būtų pasisavinami vitaminai ir kitos vertingos medžiagos, esančios vaisiuose, jais geriau užkandžiauti prieš valgį.

3. Kaip dažnai valgome mėsą?

Moksliškai pagrįsta ir to rekomenduojama laikytis – mėsą valgyti kartą per dieną. Ir vieną kartą per savaitę – be mėsos. Iš sveikiausių produktų gydytoja pataria rinktis vištieną ir kalakutieną. O kas sveikiau – kiauliena ar jautiena? Jautiena, nes joje mažiau cholesterolio.

Kai kas bando teigti, kad nuo mėsos, girdi, atsiranda druskos, ir šią ligą dar ir dabar vadina „ponų liga”. Tai todėl, teigia gydytoja, kad anksčiau šia liga – druskų nusėdimu, dažniau sirgdavo turtingieji, nes… jie valgė įvairius buljonus, šaltieną ir pan. Tai išties nėra sveikas maistas.

Ar dažnai valgome nevalytus krakmolingus produktus, daržoves ir žuvį?
Patariama bent kartą per dieną valgyti juodos rupios duonos, makaronų, nešlifuotų ryžių, kruopų. Sveikiausia laikoma italų virtuvė, nes čia vartojama daugiausia makaronai ir aliejus.

Jei į maisto produktus žiūrėtume kaip į piramidę, jos pagrindą turėtų sudaryti būtent duona ir grūdai. Ypač sveika valgyti košes, ir gydytoja pataria geriau rinktis lietuviškus dribsnius, nes jie mažiau apdoroti.

Toliau eitų vaisiai ir daržovės. Beje, sveikiausia yra valgyti lietuviškus, kadangi „mūsų organizmas labiau prisitaikęs prie lietuviškų”. Gydytoja sakė negalinti atsivalgyti lietuviškų obuolių, tačiau apgailestauja, kad jų tegalima nusipirkti tik… Vilniuje.

Trečioje vietoje būtų pienas, mėsa ir žuvis. Pastarąją rekomenduojama valgyti kartą per savaitę. Geriau – jūros žuvį, kurioje daug nesočiųjų riebalinių rūgščių, labai reikalingų mūsų organizmui. Jau tikriausiai ir sakyti nereikia, kad sveikiausia valgyti ne gyvulinius, bet augalinius riebalus, t.y. aliejus. Gydytoja sako, kad dabar atsiradę sviesto mišiniai, į kurių sudėtį įeina aliejai, taip pat tik į naudą mūsų organizmui. Na, o kai kurių mūsų itin vertinamą alyvuogių aliejų puikiausiai gali pakeisti lietuviškas, rapsų. Tai panašūs produktai.