Nepažintoji homeopatija
Šiuo metu homeopatija visame pasaulyje išgyvena atgimimo laikotarpį. 25 proc. Vokiečių gydytojų gydo homeopatiniais vaistais. Apie 42 proc. Didžiosios Britanijos gydytojų siunčia savo pacientus pas homeopatus. Yra žinoma, kad nuo karalienės Viktorijos laikų Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos nariai iki pat šių dienų gydosi pas homeopatus.
Lietuvoje homeopatija vis dar mažai žinoma. Todėl ir medikai, ir pacientai turi miglotą supratimą apie šį gydymo būdą.
Homeopatija – kas tai per gydymo metodas?
Dažniausiai mes girdime, kad tai gydymas žolelėmis arba mažomis vaistų dozėmis. Tai atitinka tikrovę, tačiau taip apibūdinti homeopatiją – tas pats, kas neapibūdinti visai.
Iš istorijos
Prieš 200 metų Samuelis Hahnemannas išrado naują vaistų gaminimo būdą. 40 savo gyvenimo metų jjis paskyrė tobulinti naujam gydymo metodui – homeopatijai. S.Hahnemannas pastebėjo, kad chininmedžio žievės dozės sukelia maliarijos simptomus, o mažos dozės gydo tą pačią ligą. Jo posakis “Panašų gydome panašiu” atspindi homeopatijos esmę. Pavyzdžiui, kava tonizuoja organizmą, o homeopatinis kavos preparatas vartojamas nuo nemigos.
Homeopatijos preparatai gaunami daug kartų juos skiedžiant, tačiau atskiedus paprastai vaistai bus neveiksmingi, juos reikia suplakti (dinamizuoti). Taip medžiagos kinetinė energija virsta vaisto energija. Šiuo būdu pagaminti vaistai rezonuoja su žmogaus sutrikusiais ritmais ir suderina organizmo funkcijas. Dėl to prasideda sveikimo procesas.
Homeopatijos skirtumas nuo tradicinio gydymo
Cheminiai vaistai paprastai slopina konkrečius patologinius simptomus (pvz. antibiotikų vartojimas įvairių infekcijų atvejais) arba kompensuoja prarastas organizmo funkcijas (insulino vartojimas sergant diabetu).
Homeopatija remiasi viso organizmo harmoningumo principu. Kadangi organiniai pakitimai organizme yra antriniai, visas organizmas yra sudėtingesnis nei vienas organas. Taigi liaudies žodžiai, kad visas ligas sukelia nervai, iš dalies yra teisingi, nes žmogaus organizmo funkcionavimą reguliuoja galvos smegenys. Būtent iš ten duodamos leisinos ar neteisingos komandos. Todėl homeopatas su pacientu dirba kaip psichoterapeutas. Jo tkslas – leisti pacientui atsiverti, kad suprastų ligos priežastį, ir homeopatiniais vaistais paveikti ne tik simptomus, bet ir ligos šaknį.
Kokie yra šio gydymo būdo privalumai?
Deja, homeopatija nėra panacėja. Kai organizmo savigynos ištekliai išnaudoti, ji mažai kuo gali padėti.
Bet net vėžio atveju, kai organizmo imuninė sistema užblokuota, homeopatija galima pagerinti inkstų, kepenų veiklą, sustiprinti imunitetą, pagerinti psichinę ir emocinę būklę. O tai reiškia – pagerinti žmogaus gyvenimą. Homeopatija negydo infarkto, šoko, komos, diabeto, sunkių hipertonijos formų.
Reikėtų pastebėti, kad chroninių ligų atvejais homeopatinį gydymą gali skirti tik kvalifikuotas gydytojas homeopatas. Tačiau ūmių ligų atvejais (gripas, angina, sloga) galima vartoti tam skirtus homeopatinius kompleksinius vaistus, jų galima įsigyti vaistinėse.
Gydytojai homeopatai neneigia kitų gydymo metodų. Jie mano, kad homeopatija gali sėkmingai papildyti pagrindinę medicinos kryptį.
Homeopatija ypač veiksminga gydant vaikus, alergijas, virškinamojo trakto ligas, neurozes, migrenas, klimakterinius pakitimus, odos ir sąnarių ligas ir t.t.
Apibendrinant galima pasakyti, kad homeopatija yra efektyvus, nekenksmingas gydymo metodas, kuris užtikrina harmoningą viso organizmo funkcionavimą.
Vaistai,vartojami mažomis dozėmis, neigiamai neveikia kitų organų, nesukelia alergijos.
Homeopatiniai preparatai gaunami tik iš natūralių medžiagų (augalai, mineralai, metalai).
Homeopatinis gydymas yra individualus.
Homeopatijos vaistai sumažina stresą, sustiprina imuninę sistemą, pašalina toksinus iš organizmo, koreguoja organizmo reagavimo tipą (miazmą). Pavyzdžiui, įvairiuose žmogaus organuose augantys polipai, pašalinti chirurginiu būdu, vėl atsiranda. Tačiau pritaikius atitinkamą homeopatinį gydymą, polipai išnyksta.
