Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo?

Paukščių gripo virusas, trumpam aprimęs po vėlyvo rudens protrūkių, ėmė skverbtis į Europos gilumą, jau palietė ir aštuonias Europos Sąjungos šalis. Čia pat – pavasarinis paukščių migracijos etapas, o tai reiškia, kad grįžtantys sparnuočiai pavojingą žmogui užkratą gali atnešti ir į Lietuvą.

Vasario pradžioje Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko įvairių žinybų atstovų pasitarimas, kuriame apžvelgta paukščių gripo situacija pasaulyje ir Europoje, viruso plitimo tendencijos ir mą! stai, apsisaugojimo priemonės ir rekomendacijos, organizaciniai reikalai. Taip pat aptartas pasirengimas Europos Komisijos ekspertų vizitui kovo viduryje, kurio metu bus vertinamas Lietuvos pasirengimas gripo pandemijai ir galimam paukščių gripui.

Kas tas paukščių gripas?

Paukščių gripas yra laukinių ir naminių paukščių liga, kurią sukelia A tipo virusai. Tačiau jais gali būti infektuoti ir kiti gyvūnai – kiaulės, arkliai, katės, nors jiems šios ligos požymiai nepastebimi. Retai, tačiau nuo labai artimo tiesioginio kontakto su infektuotais paukščiais ar gyvūnais šia liga suserga ir žmonės. Beveik 100 atveju pasaulyje, daugiausiai Azijos šalyse, tokie susirgimai baigėsi mirtimi. Tai įrodo šio viruso pavojingumą, nors užsikrėtimas juo nuo žmogaus žmogui nėra įrodytas.

Kaip plinta infekcija ir kokie simptomai?

Šiuo virusu infekuoti paukščiai gali jį platinti per seiles, nosies sekretą ir fekalijas. Infekcija nuo sergančio ar nugaiš! usio pau kščio šiais keliais perduodama kitiems paukščiams ar žmonėms. Fekalijos yra svarbiausias viruso plitimo būdas, jose randamos didžiulės viruso sankaupos. Paprastai virusai aplinkoje išsilaiko neilgai, bet dulkėse, paukščių fekalijose išlieka gyvybingi keletą dienų ar net savaičių. Tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Įrodyta, kad šaltoje ir drėgnoje aplinkoje virusas gali išgyventi apie tris mėnesius.

Akių junginė ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinė yra pagrindiniai paukščių gripo virusų perdavimo žmogui keliai. Ž
monės didelio patogeniškumo paukščių gripu užsikrečia artimai kontaktuodami su gyvais užsikrėtusiais paukščiais, jų fekalijomis, kitais kūno skysčiais ir išskyromis. Rankos užsiteršia liečiant virusu užkrėstus narvelių paviršius, šėrimo įrangą ar kitas vietas, kur buvo laikomi užsikrėtę ar nugaišę paukščiai. Žmonės užsikrečia nešvariomis rankomis trindami akis, nosį, į viršutinius kvėpavimo takus ar į akis patekus virusams su dulkėmis, fekalijo! mis ar plunksnų dalelėmis.

Didesnis pavojus užsikrėsti yra dirbant sergančių paukščių sanitarinio skerdimo patalpose, paukštynuose, ten, kur yra didelis paukščių judėjimas, gausu dulkių, plunksnų.

Apdorojant infekuotų paukščių skerdenas, kraują, yra rizika, kad virusas pateks į akis ar nosį. Išvirtoje mėsoje virusų nelieka, todėl virš 70 laipsnių temperatūroje termiškai apdorota paukštiena yra visiškai saugi.

Paukščių gripo simptomai yra panašūs į sezoninio gripo simptomus: kosulys, temperatūra, gerklės skausmas, sloga, taip pat viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas ir vėmimas. Paukščių gripas gali sukelti konjunktyvitą: raudonos, skausmingos, ašarotos akys su pūlingu sekretu. Jis gali lemti sunkias kvėpavimo sistemos organų komplikacijas ar net mirtį.

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?

Pirmiausia, būtina kiek galima sumažinti paukščių užsikrėtimą. Kitaip sakant, kuo mažiau bus užsikrėtu! sių paukščių ir kuo skubiau jie bus izoliuoti, tuo bus mažiau ! galimybi ų užsikrėsti žmonėms.
Žmonės infekciją iš paukštyno į paukštyną gali išplatinti per užterštas rankas, batus ar drabužius. Nustatytų atsargumo priemonių paisymas yra labai svarbus, stabdant infekcijos plitimą. Viruso plitimą galima sustabdyti sunaikinant sergančius ir užsikrėtusius paukščius, infekuotą paukštieną ir jos produktus, valant ir dezinfekuojant paukščių gripu užterštas patalpas.

Antra, reikia kiek galima labiau atskirti žmones nuo užsikrėtusių gyvūnų. Vadinasi, kiek įmanoma, būtina sumažinti žmonių, susijusių su paukščių sanitarinio skerdimu, skaičių. Paukštynų darbuotojai, jų savininkai, kurie tiesiogiai nėra įtraukti į sanitarinį paukščių skerdimą, turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais – vištomis, antimis, kalakutais ir kitais.

Netoli paukščių fermų gyvenantys žmonės ir jų šeimų nariai taip pat turi vengti kontaktų su užsikrėtusiais ar įtariamais sergant paukščių gripu paukščiais.Žmonių judėjimo į paukščių gripu infekuotus paukštynus, fermas, patalpas ir iš jų apribojimai gali sumažinti žmonių užsikrėtimą, taip pat sustabdyti ar sumažinti viruso platinimą tarp gyvūnų.

Visuose darbų etapuose, kol egzistuoja užsikrėtimo rizika, turi būti saugiai ir nuolat atliekamas patalpų valymas, dezinfekcija ir atliekų tvarkymas.

Kokios gi techninės ir organizacinės apsisaugojimo priemonės?

Tvarkant paukščius ar užterštas jų kūno dalis, organus, audinius, kraują, plunksnas, išskyras, taip pat ir pakratus, kiek įmanoma, reikia vengti ar mažinti dulkių ir aerozolių susidarymą. Todėl rekomenduojama sanitarinį paukščių skerdimą atlikti griežtai laikantis nustatytų priešepideminių ir darbo saugos reikalavimų, numatytų Europos Tarybos Direktyvoje 93/119/EC. Pavyzdžiui, naikinamų paukščių patalpas pripildyti CO2 arba, pagal Europos maisto saugumo agentūros reikalavimus, patalpinti gyvūnus į specialius konteinerius su a! rgono inertinių dujų ir 2 % deguonies mišiniu.

Nugaišusius paukščius reikia sudrėkinti nestipria vandens purslų srove, prieš valymą paviršius sušlapinti, kiek įmanoma. labiau mechanizuoti gaišenų surinkimą ir tvarkymą. Nugaišusius paukščius ir užterštas medžiagas būtina transportuoti sandariai uždarytuose konteineriuose.

Reikia atidžiai sekti, kad visi darbuotojai, kurie gali kontaktuoti su galimai infekuotais paukščiais ir medžiagomis, turi būti informuoti apie didelio patogeniškumo paukščių gripo perdavimo kelius žmonėms, susirgimų simptomus, specialias profilaktikos ir apsaugos priemones ir specialiai to juos apmokyti. Jie privalo turėti tinkamas asmeninės apsaugos priemones, žinoti, kur jos yra saugomos, ir būti apmokyti, kaip jas naudoti.

Šis tas apie rankų higieną…

Rankų higiena yra svarbiausia priemonė, apsauganti nuo užsikrėtimo po kontakto su infekuotais ar sergančiais paukščiais, jų lavonais, virusu užterštais paviršiais ar nusimovus pirštines. Todėl būtina 15-20 sekundžių plau! ti rankas su muilu ir vandeniu, valyti jas servetėlėmis, kuriose yra alkoholio.

Pavojingose užsikrėsti vietose negalima valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką, įsidėti ar išsiimti kontaktines linzes. Panaudotas šluostes reikia tuoj pat saugiai sunaikinti.

Kokios turi būti asmeninės apsaugos priemonės ir kaip jas naudoti?

Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninės apsaugos priemonėmis. Kokios jos?

– vienkartinės vandeniui nepralaidžios vinilinės ar nitrilinės pirštinės arba daugkartinio naudojimo guminės darbo pirštinės, kurias galima dezinfekuoti. Plonos medvilninės pirštinės gali būti mūvimos po viršutinėmis (apsaugo nuo rankų dermatito). Suplyšusios pirštinės pakeičiamos iš karto. Panaudotos pirštinės tuoj pat keičiamos, prieš liečiantis su neužkrėstais paviršiais ar daiktais;

– individualiai pritaikytos kvėpavimo organų apsaugos priemonės su filtrais, kur! ių efektyvumas yra ne mažesnis kaip 95 %. Taip pat tinka filtr! avimo pr ietaisai – akių veido skydeliai. Jie patogūs naudoti, nes papildomai nereikia nešioti apsauginių akinių. Jeigu darbe naudojamos kenksmingos sveikatai dujinės medžiagos, gali prireikti kitų, aukštesnės filtrų klasės kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Vienkartiniai respiratoriai (kaukės) yra žemiausio lygio kvėpavimo organų apsaugos priemonės.

– apsauginiai drabužiai: kombinezonai, chalatai (geriau vienkartiniai), galvos apdangalai (kepuraitės, tinkleliai turi visiškai uždengti plaukus), neperšlampamos prijuostės arba ilgomis rankovėmis chirurginiai chalatai ir neperšlampamos prijuostės;

– apsauginiai, gerai prigludę, nerasojantys akiniai. Jie apsaugo akių gleivinę. Labai svarbu nusiėmus akinius vengti liesti ar trinti akis rankomis;

– vienkartiniai vandeniui nepralaidūs apsauginiai avalynės apdangalai arba lengvai valomi ir dezinfekuojami guminiai ar poliuretano auliniai batai.

Panaudotos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės turi būti sudedamos į hermetiškus plastikinius maišelius, o daugkartinio naudojimo priemonės, pagal nustatytus reikalavimus, plaunamos ir dezinfekuojamos. Plastikiniai maišeliai su panaudotomis vienkartinėmis apsaugos priemonėmis turi būti kuo skubiau naikinami. Rankų higiena atliekama po kiekvieno naudojimosi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis.
Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojai turi būti apmokyti apsirengti, nusirengti ir tinkamai sudėti asmenines apsaugos priemones sunaikinimui, nepakenkiant sau.

Antivirisinė profilaktika, vaistai, vakcinos

Norint sumažinti vaistų sukeliamų pašalinių reiškinių pavojų, išvengti atsparumo vaistams atsiradimo ir tausoti jų atsargas, antivirusinių vaistų vartojimas turi būti ribojamas ir kontroliuojamas gydytojo. Suprantama, šalyse, kuriose nėra nustatytų ar įtariamų didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių, an! tivirusinių vaistų profilaktika dirbantiems su naminiais paukš! čiais ne skiriama. Tačiau tose, kuriose nustatyta vienas ar daugiau didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkių arba yra didelis įtarimas, kad jie gali kilti, reikia:

– visiems dirbantiesiems, turintiems kontaktų su infekuotais paukščiais ar paukštiena (įskaitant su paukščiais, kurie yra tiesiogiai paveikti paukščių gripo protrūkio, ir paukščiai, esantys kaimyninėse vietovėse, kurie skerdžiami norint sustabdyti infekcijos plitimą), atlikti antivirusinių vaistų profilaktiką. Tiems darbuotojams, kuriems nustatytas anksčiau buvęs kontaktas su sergančiais ar užsikrėtusiais paukščiais, taip pat turėtų būti skiriama antivirusinių vaistų profilaktika po galimo užsikrėtimo;

– vietinės veterinarijos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turi bendradarbiauti, tobulinant žmonių užsikrėtimo rizikos vertinimą, kuris grindžiamas esama vietine situacija, nustatytu didelio patogeniškumo paukščių gripo viruso tipu ir ekspertų išvadomis. Taip galim! a tiksliau nustatyti, kurie asmenys turėtų būti įtraukti į rizikos grupę;

Planinė vakcinacija sezonine vakcina nuo įprasto gripo yra rekomenduojama kaip viena iš keleto priemonių, mažinančių galimybę tuo pat metu užsikrėsti paukščių gripo ir žmogaus gripo virusais. Sumažinus dvigubos infekcijos atsiradimo galimybę, yra mažiau tikėtina, kad virusas mutuos ir atsiras naujas gripo viruso tipas, galintis sukelti pandemiją.

Specialistai primena, kad šiuo metu dar nėra patikimos ir efektyvios vakcinos nuo paukščių gripo viruso, o ir ši vakcinacija patikimai neapsaugo nuo užsikrėtimo paukščių gripo virusu, todėl būtina griežtai laikytis visų aukščiau nurodytų apsaugos priemonių.

Sveikatos apsaugos ministerijos informacija www.sam.lt 
8 800 66 004