Ausų ligos

Žmonių, sergančių ausų ligomis atpažinimas Klausos problemu gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jos vargina vyresnius. Vaikas, turintis klausos problemu, nuolat klausia, kas sakoma. Paprastai toks vaikas elgiasi triuksmingai ir netgi agresyviai. Jei nėra žinoma, jog vaiką vargina klausos problemos, galima greitai susinervinti. Vyresnio amžiaus asmuo, turintis klausos problemų, dažnai būna tylus, vengia būti kitu žmoniu draugijoje. Daug žmoniu, turinčiu klausos problemu, nori tai nuslėpti, todėl apsimeta, kad girdi geriau nei ištikrųjų. Ausies anatomija ir fiziologija Anatomija. Ausį sudaro išorinė ausis, vidurinė ausis su proccesus mastoideus bei vidinė ausis. Išorinę ausį sudaro aurikulė, klausos kanalas ir būgnelis. Vidurinoji ausis yra netaisiklinga oro pripildyta ertmė su trimis viduriniosios ausies kauleliais: plaktuku, priekalu ir kilpa.Vidurinės ausies kaulai laisvai sujungti vienas su kitu ir perduoda garso bangas iš būgnelio į ovalujį langelį, kuris sudaro perėjimą į vidinę ausį. Vidurinei ausiai taip pat priklauso processus mastoideus su oro pripildyta ląsteliu sistema (mastoidinėmis ląstelėmis) ir ausies trimitas arba Eustachijaus vamzdis. Trimitas susijęs su nosiarykle, rhinopharyngs, ir padeda palaikyti oro slegio pusiausvyra abiejose bugnelio pusėse. Kai žmogus ryja, oras iš nosiaryklės per trimitą patenka į vidurinę ausį. Vidinę ausį, labirintą, sudaro du jusliu organai, vienas yra klausos, o kitas pusiausvyros ir pozicijos. Sraigė susijusi su klausa. Vestibuliarinis aparatas susijęs su pusiausvyra ir pozicija. Jį sudaro vestibulum auris ir pusratinių kanalų sisyema.Klausos sutrikimas gali būti įgimtas arba įgytas, gali būti vienpusis arba abipusis. Žmogus, kurio klausa nusilpusi, vadinamas žmogumi su klausos negalia. Žodziai kiausos negale apibūdina bendrai visus klausos nusilpimo lygius – nuo nesripriai nusipusios klausos iki visiško kurtumo. Žmonės, kuriu klausa susilpnėjusi nežymiai, anksčiau buvo vadinami neprigirdinčiais. Svarbiausia nusilpusios klausos pasekoje slypi pačiuose žodžiuose klausos negalė; Žmogus turi negalią – socialiai ir kitais būdais, – kadangi jo klausa yra susilpnejusi. Žmogus laikomas kurčiu jei jo klausa nusilpusi taip, kad jis gali suprasti tik arskirus žmogaus kalbos garsus, net ir su sripriu klausos aparatu. Sripri vaiko klausos negalė labai itakoja jų kalbos ir savokų vystymasi. Dėl įgimto arba .anksti igyto sripraus klausos sutrikimo žmogaus šnekamoji kalba gali buti nesuprantama. Vaikui, kuriam sripriai sutrikusi klausa reikalinga didelė psichologinė parama, plati pedagoginė pagalba ir įvairios techninės pagalbos priemonės. Žmogus, kuris visiškai negirdi, gali ir visiškai nekalbėti (kurčnebylumas). Kurtiesiems ir kitiems labai silpnai girdintiems skaitymas iš lūpų ir ženklų kalba yra pagrindinės bendravimo su kitais žmonėmis galimybės. Sąvoka atskyrimas reiškia sugebėjimą vieną nuo kito atskirti garsus. Geras atskyrimas priklauso nuo to ar žmogus girdi visus dažnius, kadangi kalbos tono aukštis yra skirtingas. Prie-balsiai paprasrai yra aukštesni nei balsiai. Todėl dėl aukštųjų dažnių klausos praradimo žmogus negirdi priebalsių. Kitų žmonių kalba atrodo “sumaišyta”. Žmogus girdi, jog kažkas sakoma, tačiau negirdi, kas sakoma. Nusilpusios klausos priežastys Klausos nusilpimo priežastys gali buti dvi: • Garsas gali būti mechaniškai blokuojamas, todėl nepereina pro visas išorines ir vidurines ausies dalis. Tai vadinama mechaniniu klausos praradimu. •Juslių ląstelės ir nervai nesuvokia patenkančių garsų, nors garso perdavimas vyksta normaliai. Tai vadinama neurogeniniu klausos praradimu. Mechaninis klausos praradimas Mechaninio arba konduktyviojo klausos praradimo atveju sutrikimas yra tose ausies dalyse, kurios mechaniškai perduoda garsą. Taigi klausa prarandama dėl išorinės ausies, vidurinės ausies su labirintų langeliais ligos arba dėl ligų kombinacijos. Mechaninį klausos praradimą gytyti paprastai lengviau nei neurogeninį, nes sutrikimą išorinėje bei vidurinėje ausyje įmanoma gydyti chirurginiu būdu. BE to, klausos aparatas padeda mechaninio klausos praradimo atveju, kadangi garso atskyrimas labai pagerėja, kai pakankamai padidėja garso stiprumas. Neurogeninis klausos praradimas Neurogeninio arba persepcinio klausos praradimo atveju garsas yra nesuvokiamas, nors jis perduodamas normaliai. Tokio tipo klausos praradimas kyla dėl vidinės ausies ligų (sraigės ligų) arba dėl nervus acusticus pažeidimo (retrokochleinių ligų).Garsas teisingai perduodamas per išorinę bei vidurinę ausį, tačiau vėliau arba neteisingai perduodamas toliau į nervus acusticus. Pritaikyti klausos aparatą pacientams su tokiu klausos praradimu sunkiau nei pacientams su mechaniniu klausos praradimu. Tačiau klausos aparatas dažnai padeda tokiems žmonėms bent truputį pagerinti klausą. Sraigės(cochlea) sužeidimai dažnai pažeidžia diskatinius garsus, todėl kalba girdima ne tokia aiški. Šalia esantis triukšmas taip pat labai trikdo. Klausos aparato nauda priklauso nuo to, ar kalbos atskyrimas pagerėja, kai padidėja garso stiprumas. Informacija apie triukšmo keliamus sužalojimus Garso užterštumas tapo didele problema modernioje visuomenėje. Daugelyje darbo vietų yra didelis triukšmo lygis, ypač pramonės įmonėse., pavyzdžiui, laivų statykloje arba mechaninėse dirbtuvėse, taip pat oro uostuose. Daugeliui žmonių del dideio triukšmo lygio darbe palaipsniui susilpnėja klausa. Klausą galima prarasti ir per sprogimus arba nelaimingus atsitikimus, kai kliudoma galva. Svarbi įmonių sveikatos priežiūros tarnybos užduotis informuoti žmones, kaip galima apriboti klausos sužalojimo pavojų, kylantį dėl triukšmo. Galima apsaugoti mašinas ir pasirūpinti, kad dirbantieji naudotų būtiną trukšmą slopinančią įrangą, kaip ausų kamštukus, ausines ar šalmus. Taip pat svarbu žmonėms, dirbantiems triukšme, daryti darbo pertaukėles. Be to, reikia identifikuoti bei eliminuoti pavojaus momentus. Darbo aplinkos įstatymuose ir kai kuriuose kituose įstatymuose paprastai būna nuostatos del triukšmo keliamų sužeidimų prevencijos, o Darbo inspekcijos sudaro nuorodas del triukšmo darbo vietoje ir dėl sužalojimų prevencijos. Triukšmas iš labai judrios gatvės gali būti didelė gerovės problema ypač žmonėms, gyvenamtiems netoli jos. Toks triukšmas irgi kelia pavoju klausai. Aukštos tvoros, apsaugančios nuo triukšmo ir kitokio užterštumo, gali sumažinti žalingus poveikius. Motorizuoti įrankiai irgi kelia sveikatai pavojingą triukšmą, o ausų kamštukai bei ausinės yra svarbi apsauga. Per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė jaunimo muzikos kulrūra. Šiandien pažangi technika gerai sriprinanti garsą, yra įprasta. Tačiau nuolatinis didelio intensyvumo garsas iš muzikinės įrangos ar ausinuko su ausinėmis ar ausų kamštukais yra žalingas klausai. Svarbu žinoti apie šį žalingą poveikį pritildyti garsą bei leisti ausims pailsėti. Kitos prevencinės priemonės Labai svarbu anksti pastebėti klausos pažeidimą. Todėl labai vertingi vaikių klausos testai. Mokyklos sveikatos prižiūros tarnybai ir sveikatos centrams tenka ši svarbi užduotis. Ankstyvas klausos susilpnėjimo nustatymas gali labai sumažinti žalingus poveikius, nes vaikui skiriamas reikalingas gydymas bei reikalingos pagalbinės priemonės. Ir suaugusieji turėtų reguliariai tikrintis klausą, kad klausos problema būtų pastebėta, kol dar nesukėlė sunkių pasekmių. Reguliariai tikrintis klausą ypač svarbu vyresniems žmoniems. Taip pat ir žmoniems dirbantiems dideliame triukšme, kaip aptarėme aukščiau. Klausos negalė gali būti paveldima, todel šeimas, kur yra tokių problemų, svarbu stebėti, ar klausos sutrikimai neima varginti ir kitų šeimos narių. Patariama visas mergaites skiepyti nuo raudonukes , kad suaugusios nesusirgtų šia liga. Raudonukė pirmaisiais neštumo mėnesiais gali pakenkti vaiko klausai. Sveikatos priežiūros tarnybos vakcinanacijų programa padeda išvengti klausos pažeidimų. Ir patikrinimai nėštumo metu turi svarbias prevencines funkcijas, kad būtų išvengta vaiko klausos pažeidimų. Patikrinimų metu renkama informacija apie vaiko motinos bei tėvo ankstesnes ligas ir sveikatos būklę taip galima išsiaiškinti, ar vaiką reikia stebėti. Jei šeimoje yra sergančių klausos sutrikimais tai pažymima, kad vaikas – jei jam bus reikalinga – gautų reikiamą pagalbą jau nuo kūdikystės. Susilpnėjusios klausos požymiai. Daugelis žmonių patys nesuvokia, kad klausa pablogėjo, nes simptomai pasireiškia palengva, be to, jie yra difuziniai. Tipiškas ankstyvas susilpnėjusios klausos ženklas yra tas, kad žmogus suka savo sveikąją ausi i kalbantį ir perklausia, kas sakoma. Kita įprasta reakcija – automatiškas tos pačios ausies parinkimas šnekant telefonu. Vėliau del klausos problemų žmogus ima trauktis iš socialinės veiklos ir vengia dalyvauti pokalbiuose. Todėl gali kisti žmogaus elgesys. Del nusilpusios klausos: Žmogaus kalba gali pasikeisti, nes klausa valdo ir kalbėjimo stiprumą ir žodžių tarimą. Kalbos pasikeitimas priklauso nuo to, kokiame amžiuje prarandama klausa ir kaip ji susilpnėja. Suaugusių žmonių artikuliacija lieka beveik nepakitusi. Žmogus pasitraukia iš pokalbių, tampa pasyvus ir atrodo pavargęs. Daugelis stengiasi slėpti kad turi klausos problemų, jie apsimeta, jog seka ir supranta viską, kas sakoma. Kai žmogus negirdi, jis gali neteisingai suprasti, kas sakoma. Tuomet lengvai gali susiformuoti požiūris pagrįstas nepasitikėjimu. Socialinis atsitraukimas yra įprastas žmonėms su klausos negale. Po atsitraukimo atsiranda vienišumas ir izoliacija. Daugelis patiria baimę ir jaučiasi atstumti ir negerbiami. Klausos problemos greitai sumažina žmogaus savigarbą. Žmogus bijo apsikvailinti, žinodamas, jog gali neteisingai išgirsti ir suprasti situaciją. Taip klausos negalė gali sukelti vidinį nesaugumo jausmą. Įprastos problemos sergant ausu ligomis Problemos, kylančios dėl ausų ligų, gali būti labai skirtingos. Tai, kad žmogus ima blogai girdėti, yra vienas pirmųjų požymių. Tai jau aptarta aukščiau. Spengimas ausyse, svaigimas, skausmai ir sekreto išsiskirimas irgi įprasti simptomai ausų ligų atveju. Spengimas ausyse Spengimas ausyse (tinnitus) dažnai pasireiškia, silpstant klausai. Tai ypač būdinga neurogeninio pobūdžio klausos praradimo atveju, bet spengimas gali pasireikšti ir esant mechaninio tipo klausos praradimui. Spengimas gali atsirasti, nors žmogus ir nėra praradęss klausos, jis gali būti nuolatinis ar periodinis. Spengimas gali būti pasekmė po sužalojimo triukšmu ir ausies traumos, morbus Meniere, klausos nervo neurinomos bei otosklerozės. Kiros ligos rečiau sukelia tinnitus, pvz., kraujotakos sutrikimai (aterosklerozė), hiper- ir hipotenzija, anemija ir intoksikacija streptomicinu, acetilsalicilo rūgštimi ir chininu. Ausų spengimo gydymas priklauso nuo jo priežasties. Dažnai terapinės priemonės nelabai padeda. Kai kuriems gali būti naudingas klausos aparatas. Nuo paciento psichikos būklės labai priklauso, kaip jis reaguoja į krūvį, kylantį dėl nuolatinio ir stipraus spengimo. Kai kurie dėl šios problemos tampa liūdni bei sudirgę, kiti sugeba tai išgyventi lengviau. Sedatyvai gali sumažinti dėl spengimo kylančią reakciją. Aplinkinių pagalba bei parama svarbi. Svaigimas Svaigimas, susijęs su vestibuliarinio aparato ligomis, dažniausiai sukelia judėjimo haliucinacijas. Tuomet pacientui atrodo, kad jis sukasi aplink (girotorinis svaigimas), arba kad svyruoja grindys (jūrinis svaigimas). Svaigimas gali būti įvairių laipsnių, nuo lengvo galvos sukimosi iki visiško nesiorientavimo patalpoje. Kai kurie gali netgi iškristi iš lovos. Tačiau net ir sripraus svaigimo priepuolio metu pacientas būna visiškai sąmoningas. Drauge su svaigimu prasideda ir nistagmas. Be to, svaigulį gali lydėti pykinimas, o stiprių priepuolių metu ir vėmimas. Svaigimas gali buti spontaninis arba jį gali sukelti tam tikros galvos padėtys. Svaigimo gydymas dažniausiai yra tik simptominis. Antihistaminai, sedatvvai, kaip diazepamas, neuro-leptikai (Trilafon, Stemetil) bei kraujagyslės plečiančios medžiagos kartais gali numalšinti simptomus. Vestibuliariniai simptomai ir su jais susijusi slauga aptarti prie Meniere ligos. Skausmai Skausmai yra svarbus daugelio ausų ligų simptomas. Ūmus būgnelio ir vidurinės ausies uždegimas gali su-kelti stiprius ausų skausmus. Ausų skausmai gali pasireikšti ir sergant kitomis, nesusijusiomis su ausimis, kaip sinusų, nosies, ryklės (pavyzdžiui, tonzilitu) ir seilių liaukų ligomis. Ausis gali skaudėti nuo šalčio poveikio, taip pat ir be jokios randamos priežasties. Nestiprius skausmus ausų plote galima malšinti lengvais nuskausminamaisiais medikamentais, tarkim, paracetamoliu. Jei žmogų vargina stiprūs skausmai, jis turi kreiptis į gydytoją, geriausia Į otologą. Sekrecija Visais atvejais, kai iš ausų skiriasi sekretas, svarbu ste-bėti sekreto konsistenciją, spalvą bei kvapą. Sekretas iš ausų ima tekėti esant ausies landos uždegimui. Išorinė ausis Siera Ausies landos odoje yra liaukos, kurios išskiria rusvą substanciją, sierą (cerumen). Kartu su dulkėmis ir mažais svetimkūniais siera slenka ausies landos angos link. Siera apsaugo ausies landą, ir normaliomis sąlygomis ausies landa nevaloma. Taigi ausis išsivalo pati, reikia pašalinti tik tą sierą, kuri yra ausies landos viršuje ir yra matoma. Jei reikia valyti ausies landą, naudojamos tam pritaikytos priemonės. Jei sieros susikaupia daug, klausa gali susilpnėti.Žmogus taip pat gali jaustis, jog ausis yra spaudžiama, o kai kuriais atvejais dėl vietinio dirginimo gali kilti spengimas ausyse, svaigimas ir skausmai. Nedidelis sieros susikaupimas šalinamas otoskopijos metu, naudojant sieros valiklį arba kabliuką. Didesnis sieros kiekis šalinamas ausies plovimo metu. Ausies landos egzema Ausies landos egzema yra dažna ir vargina. Klausos aparato kamštukų naudojimas gali trukdyti ventiliacijai ir sąlygoti padidėjusį landos drėgnumą. Stresas ir nervingumas gali sukelti egzemos protrūkį į ją linkusiems žmonėms, naudojamos, tarkim, plaukų trinkimui ir dažymui, gali sukelti stiprią alergiją. Sergant seborėjine galvos egzema labiau gresia ir ausies landos egzema. Sergančiajam egzema labai svarbi gera ausų higiena. Iš principo tai reiškia, jog ausis reikia palikti ramybėje. Dėl egzemos ausį niežti, todėl daugelis neištveria ir ieško plonų priemonių, tarkim, plaukų segtukų ar vatos krapštukų, kad gelėtu numalšinti niežulį. Taip galima subraižyti ausies landos epitelį, todėl gali kilti uždegimai ir sustiprėti esamos problemos. Neturint įgūdžių ir pritaikytų įrankių, į ausies landą nieko negalima kišti giliau nei siekia mažasis pirštas. Ausies landos egzema yra lėtinė liga, tačiau po medicininio gydymo ji gali nurimti ilgam laikui. Svarbus gydymo tikslas yra panaikinti niežulį, kad būtų galima išsiveržti iš užburto rato, kai niežėjimas pablogina situaciją ir taip sukelia dar didesnį niežėjimą. Jei gydymas neduoda rezultatų po 1-2 savaičių, gydytojas įvertina kitų medikamentų skyrimo galimybę. Svarbu pabrėžti, kad pacientas nesikasytų bei neleistų vandeniui ir muilui patekti į ausies landą. Prausdamasis po dušu, maudydamasis vonioje arba trinkdamas plaukus pacientas ausies kanalą turėtų uždengti silikoniniais ausų kamštukais ar maudymosi vata (nehigroskopine). Šios vatos galima nusipirkti vaistinėje. Ausies landos uždegimas Ausies landos uždegimas (otitis externa ) gali pasireikšti įvairiomis formomis. Čia aptarsime ausies landos furukulą ir grybelinę infekciją. Ausies landos furunkulas yra plauko maišelio uždegimas, kurį dažnai sukelia stafilokokai. Paprastai furunkulas pratrūksta spontaniškai, bet jis gali sukelti ausies landoje tokius simptomus, kaip jautrumas, skausmai ir edema. Gydytojas gydo uždegimą išvalydamas ausies landa ir naudodamas plataus spektro antibiotikų tepalą. Iš analegtikų pakanka be recepto parduodamų medikamentų. Stiprus uždegimas dažnai reikalauja sisteminio gydymo antibiotikais. Kadangi ausies landa yra siaura, ten geros sąlygos retencijai, o didelė drėgmė ir temperatūra sudaro puikias bakterijų ir grybelio augimo galimybes. Grybelinė ausies landos infekcija tapo dažnesne pastaraisiais metais. Kai kurių žmonių ausies landoje yra tipiškų apnašų, grybelių kolonijų (grybelio micelės), kurias galima matyti per mikroskopą. Simptomai labai panašūs į egzemos ir bakterinės kilmės ausies landos uždegimo. Gydymą atlieka gydytojas. Gydymui galima naudoti priešgrybelinius medikamentus, kurie būna miltelių, kremų, tamponų pavidalo, į ausį galima lašinti 2% salicilo rūgštį, sumaišytą su 70% spirito. Kitos taisyklės iš esmės tokios pačios kaip ir ausies landos egzemos atveju. Būgnelio plyšimas Būgnelis gali plyšti po kaukolės lūžio ar įvykus staigiam spaudimo pakitimui, pavyzdžiui, sprogimui ar smūgiui į ausį. Simptomai yra susilpnėjusi klausa, spengimas ausyse ir kartais likvoro (net kraujo) tekėjimas iš ausies. Gydymo tikslas išvengti infekcijos. Skysčio tekėjimo atveju kaip pirmąją pagalbą ant ausies landos galima uždėti sterilų (švarų) kompresą arba vatos pluoštelį. Jis neturi užkimšti ausies landos. Jei į vidurinę ausį patenka infekcija, gydoma kaip vidurinės ausies uždegimas. Vidurinė ausis Vidurinė ausis paprastai yra sterili, tačiau gali kilti gleivinės uždegimas, vidurinės ausies uždegimas (otitis media). Uždegimas gali būti serozinis arba pūlingas. Abiejų tipų uždegimai gali tapti lėtiniai, jie gali sukelti sunkių pasekmių klausai. Vaikams ypač gresia vidurinės ausies uždegimas dėl anatominio ausies siaurumo. Vaikui augant, anatominės struktūros keičiasi, todėl otitas nebegali kilti taip lengvai. Svarbu stebėti vaiko ausų problemas, kad nekiltu pavojingos lėtinės ligos ir komplikacijos. Be OTITO šiame poskyryje aptariama otosklerozė, ausų liga, paprastai susijusi su kilpelės pagrindu ir ovaliuoju langcliu. Serozinis vidurinės ausies uždegimas Seroziniam (katariniam) vidurinės ausies uždegimui (seroziniam otitui) dažniausiai būdinga pablogėjusi trimito funkcija, nes už būgnelio susikaupia sterilus serozinis skystis. Šiuo vidurinės ausies uždegimu serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniausiai vaikai. Kai vidurinėje ausyje susikaupia serozinis skystis, otoskopijos metu gydytojas mato, kad bugnelis yra išsipūtęs ir mažiau judrus. Garso perdavimas per vidurinę ausį yra blogas. Dėl viršutinių kvepavimo takų infekcijos gali sutinti ausies trimito gleivinė, tuomet jis užsikemša. Kai ausies trimitas užsikemša (tubos okliuzija), oras iš vidurinės ausies greitai išsiurbiamas. Dėl to po kurio laiko vidurinėje ausyje susidaro žemas slėgis, todėl būgnelis įsiurbiamas į vidų. Ir šiuo atveju klausa pablogėja, kadangi optimalios klausos sąlyga yra vieno-das spaudimas abiejose būgnelio pusėse. Ausies trimitas gali užsikimšti po bakterinio vidurinės ausies uždegimo ar dėl alergijos. Tai gali nutikti jei įvyksta staigus atmosferos slėgio pokytis, tarkim, skrendant lėktuvu. Norint išvengti tokių problemu skrendant lėktuvu, galima kramtyti kramtomąją gumą, žiovauti ar dažnai ryti, ypač kai lėktuvas leidžiasi. Prieš skrydį ir po jo galima įsilašinti nosies lašų. Jei sumažėjęs vidurinės ausies slėgis išlieka, vėliau ima kauptis serozinis skystis. Serozinio otito simptomai yra grynai mechaninio tipo kiausos praradimas, ,,kamščiai” ausyse (balso aidas) ir jausmas, jog ausys pripildytos. Serozinio otito metu pacientai nekarščiuoja, jiems neskauda, nėra infekcijos simptomų. Lėtinis serozinis otitas. Pasikartojantys serozinio otito atvejai gali peraugti į lėtinį serozinį otitą (lėtinį ausų uždegimą), dėl kurio gali suirti vidurinės ausies struktūros arba dingti klausa. Lėtinio arba dažnai pasikartojančio otito priežastys gali būti kelios: sekreto susikaupimas vidurinėje ausyje; pasikartojantys tubes okliuzijos atvejai ir dėl jų susidarantis sumažintas slėgis vidurinėje ausyje; nosies arba nosiaryklės alergija: padidejęs limfinio audinio kiekis nosiaryklėje, adenoidų išburkimas (tonzilitas). lėtinis sinusitas: karcinoma suaugusiųjų žmonių nosiaryklėje (dažniausiai sukelia vienpusį serozinį otitą). Lėtinis serozinis otitas sukelia nedaug simptomų. Dažniausias yra klausos praradimas. Kad serozinis otitas nepereitu į lėtinę ligą, keliančią klausos praradimo pavojų, svarbu išsiaiškinti uždegimo priežastį. Jei liga tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius, iš vidurinės ausies reikia pašalinti sekretą. Tai atlieka gydytojas, jis prapjauna būgnelį (miringotomija/paracentozė) ir išsiurbia sekretą. Recidyvo arba ilgalaikio serozinio otito su tirštu sekretu atveju per būgnelį dažnai įvedamas drenas. Taip galima išlaikyti atvirą angą ir leisti į vidurinę ausį patekti orui tiek laiko, kiek reikia (savaitės ar mėnesius). Jei įvestas drenas, pacientas turi tikrintis pas gydytoją ir turi žinoti, jog reikia kreiptis į gydytoją, jei iš ausies ima bėgti sekretas. Jis turi saugotis, kad į ausį nepatetu vanduo. Maudydamasis ausis turi užsidengti nehigroskopine vata. Turi vengti šokinėti ir nardyti. Dažnai po kelių mėnesių drenas iškrinta savaime. Kad pasikartojantys seroziniai otitai neperaugtų į lėtinę ligą, reikia reguliariai tikrintis, o ligos priežastys turi būti stebimos. Gali tekti pašalinti tonziles ar denoidines vegetacijas ar išgydyti nosies alergiją ar sinusų uždegimą. Dėl edemos susidariusios tubos okliuzijos atveju nosies lašai, mažinantys tinimą, gali padėti atsikimšti ausies trimitui. Vaikui valantis nosį, naudinga jį išmokyti ją “išpūsti”, o ne tik šnypšti. Ūmus bakterinis vidurinės ausies uždegimas Ši otito forma dažnai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Šios būklės priežastis yra per tubą į vidurinę ausį patenkančios bakterijos. Susidaro gleivinės edema, vidurinė ausis prisipildo pūlingo skysčio. Būgnelis parausta ir sutinsta. Ūmus vidurinės ausies uždegimas kelia stiprius ausies skausmus, nes padidėja slėgis. Kiti simptomai yra karščiavimas, nusilpusi klausa, sloga, galvos svaigimas, slėgimas bei spaudimas ausyje. Dažnai atsiranda ir kiti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai.Žmogus, kuris karščiuoja ir kuriam skauda ausį, turi apžiūrėti gydytojas. Jei būgnelis trūksta, skausmai ir spaudimas sumažėja, o į ausies landą išteka pūlingas skystis. Ūmios vidurinės ausies uždegimo komplikacijos gali būti mastoiditas, meningitas, labirintitas ir veido nervo paralyžius (facialis parazė). Gali susidaryti ir smegenų abscesas, tačiau šiandien tai atsitinka retai. Gydymas ir slauga. Lengvi ūmaus vidurinės ausies uždegimai gydomi tik gulėjimo lovoje ir be recepto parduodamais analgetikais: paracetamoliu ir acetilsalicilo rūgštimi. Pusiau sėdima padėtis irgi mažina slėgį ir skausmus. Jei skausmai stiprūs, atliekama paracentezė, dažnai be nuskausminimo arba atlikus vietinį nuskausminimą. Jei reikia, paskiriami antibiotikai. Lėtinis vidurinės ausies uždegimas Lėtinis otitas gali prasidėti po stipraus ūmaus vidurinės ausies uždegimo, kai būgnelis yra iš dalies suardytas arba perforuotas. Perforacijos vieta gali būti būgnelio centre arba krašte. Sunkūs ausų uždegimai dabar, laimei, ne tokie dažni, nes ūmūs uždegimai gydomi geriau. Ypač svarbus yra antibiotikų skyrimas ir geresnis stebėjimas. Centrinė perforija. Lėtinį vidurinės ausies uždegimą su centrine perforacija gydyti lengviau. Gydymo metu ausis plaunama fiziologiniu druskos tirpalu ir, jei yra sekreto, lašinami ausų lašai. Vėliau būgnelį galima užtaisyti chirurginiu būdu. Tuomet naudojamas lopinėlis temporalinės fascijos, paimamos virš ausies. Fascija pridedama už būgnelio. Tai vadinama miringoplastika. Jei yra sulūžęs kuris nors vidurinės ausies kauliukas, jį taip pat galima rekonstruoti. Kraštinė perforacija. Jei perforuotas būgnelio kraštas, į vidurinę ausį gali įaugti ausies landos epitelis. Tokios perforacijos priežastis dažniausiai yra nusilpusi tubos funkcija ir būgnelio retrakcija del žemo slėgio vidurinėje ausyje. Retrakcija gali pamažu suformuoti maišą, kuriame kaupiasi nusilupęs epitelis, ir tampa augančia keratino turinčia mase, apsupta epitelio ląsteliu. Procesui vystantis, maišas įauga i vidurinę ausį. Del slėgio ir enzimų veiklos naikinamas šalia esantis kaulinis audinys, taip pat ir vidurinės ausies kaulai. Užpakalinės ausies landos sienelės kaului, kaulų dangai virš labirinto bei veido nervo kanalo kaului taip pat gresia destrukcija. Lėtinis otitas su ckolesteatoma laikomas arskira liga. Komplikacijų pavojus šiuo atveju yra daug didesnis nei lėtinio otito su ccntrine perforacija. Vidurinės ausies uždegimo su cholesteatoma simptomai dažnai gali būti nereikšmingi: truputį pasilpusi klausa ir dažnai truputis nemalonaus kvapo isskyrų, tarpais ju gali padaugėti. Skauda retai. Kai kada klausos landoįe gali susidaryti granulinis audinys. Gydant granulinis audinys pašalinamas, išpjaunama, išvaloma bei pašalinama cholesteatoma bei uždegiminiai pakitimai. Tai – timpanoplastika. jei galima, gydytojas iš karto arba vėliau gali rekonstruoti ausies kauliukų grandinę. Ir šiuo atveju būgnelis pakeičiamas fascijos transplantatu. Kai kuriems klausa pagerėja, bet kai kurie po operacijos girdi blogiau. Radikalios operacijos metu pašalinama užpakalinė kaulinė ausies landos dalis, atveriama vidurinės ausies bei processus mastoideus anga. Prieš operaciją ausį reikia isvalyti ir gydyti medikamentais, kad ji būtų kiek galima sausesnė. Po chirurginio gydymo pacientas turi 1-2 kartus per metus tikrintis pas ausu specialistą, kad greitai būtu išgydyti atsirade nauji simptomai. Pažeidimas pirmiausia yra mechaninio pobūdžio, tačiau jei otosklerozė paveikia ir vidinės ausies struktūras klausos praradimas gali būti dar ir neurogeninis. Otosklerozė dažniausiai prasideda paauglystės metais arba iki 30 metu. Ja retai suserga žmonės, vyresni nei 50 metu. Moterys serga dažniau nei vyrai (baltųjų rasės moteru ir vyru santykis yra 2:1). Lįga paveldima, tačiau paveldimumas yra neaiškus. Žmonės, sergantys otoskleroze, paprastai blogai girdi šnabždėjimą ir tylu kalbėjimą. Mechaninis klausos praradimas yra iki 50 dB (bosų). Neurogeninio praradimo laipsnis įvairuoja. Kai kuriems ima spengti ausyse. Derinimo šakutės bandymas rodo, kad kaulai garsą perduoda geriau nei oras. Norint išsiaiškinti diagnozę, reikia atlikti ir kitus tyrimus. Daugeliui pacientu yra naudingi klausos aparatai. Chirurginis gydymas yra aktualus, jei nepažeistas vidinės ausies kochleinis aparatas. Chirurginės operacijos metu galima įstatyti įvairius protezus. Operacija gali teigiamai paveikti klausą. Daugumos (maždaug 90%) klausa pagerėja, mechaninis klausos praradimas sumažėja iki 10-15 dB. Mastoiditas Mastoiditas yra processus mastoideus (speninės ataugos) kaulų audinio nzdegimas (osteomielitas). Pnežastis yra bakterinė vidurinės ausies infekcija. Jis dažniausiai prasideda po 2-3 savaiciu po otito pradžios. Simptomai gali būti ilgalaikiai, daugelį vargina didejanti sekrecija iš ausies, pulsuojantis galvos skausmas bei jautrumas ir tinimas virš processus mastoideus. Išorinė ausis dažnai “atlėpsta”. Būdingas nedidelis karsčiavimas ir padidėjęs kraujo nusėdimo greitis. Sergantį mastoiditu reikia skubiai guldyti į ausu nosies gerkles ligu skyriu ir operuoti, Jei diagnoze nustatyta. Otosklerozė, vidinė ausis, Menjerio ligos Paprastai nuo garso impulsų kilpeles pagrindas ima judeti, ir kai ji liečia ovalujį langelį, garsas perduodamas tiesiai į vidinės ausies perilimfą. Otosklerozės atvėju aplink kilpelės pagrindą susiformuoja sklerozinis audinys, taigi ji tampa nejudri. Taip stabdomas mechaninis garso perdavimas. Tikroji Manjerio ligos priežastis nežinoma. Liga nėra reta, ja dažniausiai serga vidutinio amžiaus žmonės.Manjerio ligos simptomai yra tipiški. Iš pradžių pasireiškia pora iš šiu simptomų: • ,,sukamojo” svaigimo priepuolis (paroksizminis girotorinis svaigimas) su pykinimu ir vėmimu, kuris gali tęstis keleta valandų; • spengimas ausyse; •besikartojantis klausos praradimas (priepuolio metu klausa gali pagerėti); •ausies spaudimo ir pilnumo jausmas. Atrodo, kad ligos priežastis yra padidėjęs skysčiu kiekis endolimfinėje sistemoje. Liga paprastai yra vienpusė, tačiau gali būti ir abipusė. Psichikos veiksniai gali apsunkinti priepuolį. Gydymas ir slauga. Dėl priepuolinio ir kintamo ligos pobūdžio gydyti ją sunku. Bandoma išvengti svaigimo priepuoliu ir pagerinti ar stabilizuoti paciento klausą. Svarbu padėti pacientui išsiaiškinti, ar yra kokia nors priepuolius sukelianti priežastis, pavyzdžiui, maistas, kvapai ar streso situacijos. Dažniausiai jokios aiškios priežasties nėra. Manoma, kad ramus ir reguliarus gyvenimo būdas turi reigiamą reikšmę. Priepuolio metu skiriamas medikamentinis gydymas, padedantis sumažinti pykinimą ir svaigimą. Ūmaus priepuolio metu pacientą reikia apsaugoti nuo kritimo. Lovoje jis turi gulėti stabiliai ir patogiai, galva iš abiejų pusių parermta pagalvėmis, gerai jei lova su atramomis. Guleti reikia ramiai, užmerktomis akimis. Paskirtus medikamentus galima vartori oraliniu, intraveniniu būdu ar žvakučių forma, priklausomai nuo simptomų intensyvumo ir pykinimo. Gali būti reikalingas mažai druskos turintis maistas ir diuretikai. Jei liga labai vargina, alternatyva gali būti operacija. Chirurginis gydymas atliekamas dviem būdais: galima pašalinti vestibuliarinį aparatą (labirintektomija), jei klausos praradimas labai didelis. Operacija sukelia operuotos ausies kurtuma. Kitu atvėju mastoidektomijos pagalba atliekama dekompresija (slegio sumažinimas). 70-80% pacientų ši operacija labai sumažina svaigimą, o klausa paprastai labiau nenusilpsta. Bet negalima tikėtis, jog spengimas ausyse liausis. Labirintitas Labirintitas – vidinės ausies uždegimas. Jis gali pasireikšti kaip ūmaus ar letinio otitis media komplikacija arba prasidėti del sudirginimo operacijos metu, ar po galvos traumos su lūžiu. Skiriamas ūmus serozinis ir ūmus destrukcinis labirintas. Ūmus serozinis labirinritas visiškai nepanaikina vidinės ausies funkcijos, nors mažesni pažeidimai gali būti negrįžtami. Klausa gali nusilpti, o pacientą gali varginti svaigimas, pykinimas ir vėmimas. Dažnai pa-sireiškia nistagmas (į sergančiają pusę). Ūmus destrukcinis labirinritas dažniausiai kyla del bakterinės infekcijos. Pacientas patiria sriprų svaigimą, pykinimą ir vemimą. Del ligos greitai (per valandas ar paras) išnyksta klausa ir pusiausvyros funkciįa. Liga labai sunki, pasitaiko mirties arvejų. Priesbiaukuzija Presbiakuzija – senatvinio neurogeninio klausos praradimo apibūdinimas. Kai kuriuos degeneracinius pakitimus sukelia sraigės nervu mazgų atrofija. Būdingas laipsniškas abipusis klausos praradimas. Iš pradžiu negirdimi aukšto dažnio tonai. Dalį klausos praradimo galima kompensuoti klausos aparato ir kitų pagaibiniu priemoniu dėka. Pažeidimai Ototoksiniai pažeidimai. Kai kurie vaistai sukelia spengimą ausyse ir klausos praradimą. Klasikiniai pavyzdžiai yra chininas, salicilo rūgštis, kai kurie citostatikai (cisplatinas) ir antibiotikai (pavyzdžiui, gentamicinas ir streptomicinas). Streptomicinas gali sukelti negryžtamus vestibuliarinius pažeidimus. Slaugytojo stebėjimai ir pranešimai gydytojui svarbūs vengiant sunkaus klausos praradimo. Ilgai gydant strepromicinu, klausa tikrinama atliekant audiometriją. urtuma bei susilpnėjusią klausą, kaip toksinius pažeidimus, gali sukelti ir kai kurios infekcinės ligos. Bakterinės infekcijos, kaip skatlarina, kokliušas ir viduriu šiltinė, yra tokių ligų pavyzdžiai. Dažniausiai klausos komplikacijos kyla po virusinių infekcijų: gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės, vėjaraupių ir virusinės pneumonijos. Tokie klausos pažeidimai gali būti vienpusiai ir abipusiai, o pakitimai dažniausiai negrįžtami. Meningitas ir chochleinis pažeidimas yra svarbiausios vaikų sunkaus klausos sutrikimo ir kurtumo priežastys. Kiti pažeidimai Galvos trauma gali sukelti klausos pažeidimus ir labirinto pažeidimus su vestibuliariniais simptomais, nors kaulų lūžių ir nėra. Ir nuo sriprių sprogimų gali ne tik trūkti būgnelis, bet ir pasireikšti vestibuliariniai simptomai. Chirurginės ausies operacijos Chirurginės ausų operacijos atliekamos suteikus bendrą ir vietinę anesteziją. Operaciją galima atlikti per ausies landą (paracentezė, miringoplastika ir stapedektomija) arba prapjovus sritį už ausies (timpanoplastika, mastoidektomija, radikali operaciįa). Vis dažniau pacientai dėl ausų ligų ar sužeidimų operuojami ambulatoriškai. Yra nemažai privalumų, kai operaciios atliekamos ambulatoriškai, tačiau trūkumas yra tas, kad prieš operaciją pacientas negauna pakankamai informaciįos. Kiek tik įmanoma, gydytoįas turi paaiškinti apie operaciįą. Pacientas turi sužinoti, kokius pakitimus sukels operacija ir kokio pagerėįimo tikimasi. Jei operacijos tikslas pagerinti klausą, reikia paaiškinti, jog dėl kraujo vidurinėje ausyje ir tamponavimo klausa gali iš karto nepagerėti, gal tik po kelių savaičių pagerėjimas taps pastebimas. Pacientą reikia supažindinti su apribojimais po operacijos ir informuoti, kodėl reikalingi skirtingi veiksmai. Jis turi sužinoti, kad operacija gali sukelti laikinus svaigimo ir pykinimo priepuolius, kuriuos galima numalšinti. Labai svarbu pateikti ir raštišką informaciją. AUSIES TRAUMOS Dažnai sužeidžiamas ausies kaušelis, o kartais kartu ir išorinė ausies landa bei aplinkiniai audiniai. Pagal sužeidimo pobūdį kaušelyje būna pjauta, plėšta, durta žaizda, iš kurios kraujuoja. Sumušus kaušelį ir trūkus jame esančioms kraujagyslėms, tarp kremzlės ir antkremzlio išsilieja kraujas, susidaro kraujosruva (otohematoma). Tai dažniausiai atsitinka boksininkams, imtynininkams, sunkų fiz. Darbą dirbantiems žmonėms. Kartais otohematoma susidaro nuo kieto pagalvio, kai išsekęs , sunkiai sergantis (pvz., insultu) ligonis ilgai guli ant vieno šono. Nedidelė kraujosrūva gali pranykti savaime. Ausies būgnelis dažniausiai sužeidžiamas nuo smūgio delnu per ausį, praduriamas valant ar krapštant ausį degtuku, virbalu, segtuku. Sužeistą ausį staiga suskausta, pablogėja klausa, ausyse atsiranda žemų tonų ūžesys, išteka kraujo. Veikiant labai stipriam, ilgai trunkančiam triukšmui, gali įvykti akustinė trauma. Ūminės akustinės traumos metu garsas būna toks intensyvus, kad sukelia skausmo pojūtį. Tuomet klausos receptoriuje išsilieja kraujas, pakinta receptoriaus ląstelės. Ausyje jaučiamas aukštų tonų ūžesys, pablogėja arba labai susilpnėja klausa. Ilgą laiką dirbant triukšmingoje aplinkoje, ausis pažeidžia lėtinė akustinė trauma. Po tokio pažeidimo dėl negrįžtamų klausos analizatoriaus pakitimų susilpnėjusios klausos atgaivinti nebegalima. Staiga kylant ar krentant atmosferos slėgiui, dėl jo skirtumo atmosferoje ir vidurinės ausies ertmėse įvyksta barotrauma. Vidinė ir vidurinė ausis dažnai pažeidžiama, kai nuo smūgio į galvą lūžta smilkinkaulio piramidė. Daugiausia pasitaiko išilginis lūžis. Tuomet suardoma klausos kauliukų gandinė, plyšta būgnelis. Ligonis netenka sąmonės, iš ausies teka kraujas arba gelsvas smegenų skystis. Susižeidus ausies kaušelį, ant ausies dedamas sterilus tvarstis; jeigu reikia, žaizdą chirurgas susiuva. Jeigu kaušelis nutrauktas, jį reikia suvynioti į sterilią medžiagą ir kartu su nukentejusiuoju skubiai vežti į poliklinikos ar ligoninės ausų, nosies ir gerklės ligų skyrių, kad kaušelį prisiūtų. Kai kaušelyje susidaro didelė otohematoma, gydytojas iš jos ištraukia kraują arba ją atveria. Kai praduriamas būgnelis (iš ausies teka išskyros), ausies landą reikia užkimšti sterilia vata ir skubiai kreiptis į gydytoją; į pažeistą ausį savo nuožiūra negalima lašinti jokių vaistų. Lūžus smilkinkaulio piramidei, ligonis skubiai vežamas į ligoninę. Profilaktika skirstoma į pirminę ir antrinę: • Pirminė profilaktika – tai teisinga mityba pirmaisiais gyvenimo metais, rūkimo apribojimas vaikų aplinkoje, didelių vaikų susibūrimo vietų vengimas. • Antrinė profilaktika: 1. Vaistai nuo mikrobų – skiriama antibiotikų, jei pasikaroja 3 ūminio otito epizodai per 6 mėnesius ar 4 per 12 mėnesių. 2. Skiepijimas – skiepai nuo H. influenzae, vakcinos nuo virusų, polivalentinė pneumokokinė vakcina. 3. Adenoidektomija. Imuninės sistemos stiprinimas. Daugelis tyrimų rodo, kad nuolat sportuojantys žmonės peršala rečiau. Jei žmogus nemiega tris dienas, jo imuninių ląstelių skaičius pakinta taip, lyg jis būtų susidūręs su pavojinga infekcija. Be abejo, mažai kas galėtų ištverti nemiegojęs taip ilgai, tačiau imunitetą taip pat silpnina trumpas ar nekokybiškas miegas. Taigi, jei norite sustiprinti savo imuninę sistemą, stenkitės išmiegoti ne mažiau nei 8 val. Labiausiai paplitusi imunitetą stiprinanti vaistažolė yra ežiuolė. Vartojant ežiuolės preparatus rečiau peršąlama, o peršalus sergama trumpiau. Ežiuolę patartina vartoti tik pasirodžius pirmiesiems peršalimo simptomams ir vartoti tol, kol simptomai visiškai išnyks. Imunitetą stiprina ir maisto priedai cinkas bei vitaminas C. Manoma, kad vitaminas C padeda susidoroti su infekcija dėl savo antioksidacinių savybių. Peršalus siūloma vartoti apie 500mg vitamino C. Šio preparato taip pat negalima perdozuoti. Tikriausiai visi pastebėjome, kad kuo daugiau patiriame neigiamų išgyvenimų, tuo greičiau susergame. Šiuo metu atliekami tyrimai rodo, kad svarbiausia ne pats stresas, o tai, kaip žmogus reaguoja. Visiškai išvengti streso neįmanoma, tai – natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Galima tik išmokti teisingai jį priimti. Tai labai svarbu, nes stresas daro nemažą įtaką daugelio ligų atsiradimui. Žmonės, neturintys vidinių prieštaravimų, susigaudantys savo jausmuose, pasižymi ne tik stipresne imunine sistema, bet ir mažiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis. Manoma, kad užslopinti jausmai sukelia stresą, o stresas mažina imunitetą. Stenkitės neslėpti problemų savyje, išsipasakokite. Imunitetą sustiprina įvairios meditacijos, joga. Tai nėra sunku. Pavargę paprasčiausiai atsisėskite tamsiame kambaryje ir pasiklausykite ramios muzikos. • Imunitetą sustiprinsite jeigu vartosite ežiuolę, cinką, vitaminą C, česnaką, daržoves, turinčias daug betakarotio. • Geriau jausitės, jeigu gersite daug skysčių: vandens, sriubos, nestiprių vaistažolių arbatą. • Persivalgymas, labai riebus maistas slopina imunitetą, taip pat veikia ir gausus alkoholio, cukraus, alergiją sukeliančio maisto vartojimas. Naudota literatūra: 1.”Klinikinė slauga” sudarė Hallbjorg Almas. 2.”Medicinos enciklopedija” 3.”Gydymo menas” 2000m. sausio mėn. 4.”Sveikas žmogus” 1999m. spalio mėn. 5.”Sveikas žmogus” 2000m. vasario mėn. Gedas (stgedas@takas.lt)