Ajurvedinis gyvenimo būdas
Sveikos gyvensenos terapija (vihara) yra natūraliausia priemonė ir vadinamasis „vidurio kelias“ fizinei ir psichinei pusiausvyrai pasiekti. Tai nereiškia, kad reikia slopinti savo poreikius, bet išmokti juos kontroliuoti ir gyventi pagal savo konstitucinę prigimtį ir vidinį sielos (atmano) vadovavimą, kuris yra pati gyvybės esmė ir tikrasis mūsų gydomųjų gebėjimų šaltinis.
Taigi, jei į savo kasdienę veiklą įtrauksime jogą ir meditaciją, tai padės mums suvokti savo sielos vidinį vadovavimą. Reguliari meditacijos praktika gali apimti kūno pozas (asanas), kvėpavimo pratimus, mantrų kartojimą arba vizualizacijas, skirtas nuraminti ir nutildyti protą, kad širdies centre, esančiame krūtinės viduryje (anahatos čakroje), galėtume pajusti ramybę, meilę ir užuojautą. Be meditacijos ar kitų dvasinių ritualų pagal tradicines religines ar kultūrines praktikas mūsų gyvenimas neturi tikro vidinio saugumo, stabilumo, pasitikėjimo savimi ir pusiausvyros pagrindo.
„Mažesnė už mažiausią, didesnė už didžiausią, siela kvėpuoja šventoje žmogaus širdyje.“ – Katopanišadas
Ajurvedos medicina pirmiausia kreipiasi į sąmoningą profilaktiką ir sveiką gyvenseną, nes daugumos ligų kilmė septyniasdešimčia procentų slypi netinkamame gyvenimo būde, kuris sukelia atskirų došų sutrikimus. Konstitucinės pusiausvyros sutrikimus visada lengviau gydyti ankstyvosiose stadijose nei pažengusiose, kai jie pradeda reikštis įvairiomis ligomis. Todėl ajurvedinio gydymo sėkmė daugiausia priklauso nuo tinkamos mitybos laikymosi, taip pat nuo mūsų noro pakeisti kai kuriuos kasdienybėje egzistuojančius įpročius ir stereotipus, kurie neretai ir sudaro sveikatos problemų šaknis.
Dabartinis šiuolaikinis gyvenimo būdas labai prisideda prie došų pusiausvyros sutrikdymo, nes nuolat susiduriame su situacijomis, kurios sukelia nerimo, baimės, nesaugumo ar agresijos jausmus. Netinkama mityba arba netinkami maisto produktų deriniai, mėsos ar kepto maisto, riebalų ir angliavandenių vartojimas, alkoholis, kava ar tabako gaminių ir cheminių vaistų vartojimas trikdo visų trijų došų pusiausvyrą. Pirmenybė dideliam greičiui vairuojant ar sportuojant ir nuolatinis keliavimas automobiliu ar lėktuvu sukelia nervinį susijaudinimą, kuris didina Vata došą.
Pernelyg dažnas naudojimasis socialine žiniasklaida, naujienų, informacijos ir reklamos žiūrėjimas internete ar žiniasklaidoje dėl savo prievartinio pobūdžio ir pasąmoninės įtikinėjimo formos daro poveikį laisvai asmens valiai, jo mąstymui ir sprendimų priėmimui. Žiniasklaidoje skleidžiamos daugiausia neigiamos ir vienpusiškos žinios, tiesiogiai transliuojami konfliktai ir smurtas didina Vata ir Pitta došą ir skatina instinktyvias priešiškumo, nesaugumo ir baimės emocijas. Akcentuojamos materialinės vertybės – pinigai, nuosavybė, sėkmė ir valdžia – užgožia natūralų poreikį aktyviai ugdyti dvasinius gyvenimo aspektus.
Kasdienį mūsų civilizacijos gyvenimą lemia tik įprastinės ekonominės priemonės, apimančios nepritekliaus, paklausos ir stimuliavimo kūrimą, darbo efektyvumo, pelno ir atlygio didinimą, pramogų gamybą laisvalaikio, komforto ir atsipalaidavimo akimirkomis. Štai kodėl dažnai patiriame persisotinimo, protinio nerimo, psichinės tuštumos, nusivylimo ir nepasitenkinimo jausmus. Todėl turime grįžti prie dvasinės gyvenimo prigimties šaknų ir imtis pagrindinių korekcinių priemonių – koreguoti prioritetus ir tinkamą kasdienę rutiną (dinačarija), kad gyvenimas įgytų natūralią pusiausvyrą fizinės ir psichinės sveikatos pavidalu.
