Ajurveda ir vegetarizmas
Ši pozicija aiškiai parodo, kad ajurveda yra pakanti žmoniškosioms silpnybėms. Jei žmogui sunku atsisakyti savo įpročių, aistrų ar paklydimų, kurie ganėtinai stipriai veikia jo gyvybę, tai yra būdų, leidžiančių pakeisti, tarkim, polinkį valgyti mėsą. Ajurveda pradėti maitintis teisingai siūlo ne iškart, o pamažu. Pirmiausiai reiktų vartoti antitoksinius preparatus, kurie pašalintų iš organizmo kartu su mėsa ten patekusius toksinus. Vėliau jautieną ir kiaulieną galima pakeisti ekologiškesne laukinių gyvūnų mėsa ir žuvimi, aišku, suvokiant, kad pamažu teks ir jų atsisakyti. Pagal Ajurvedą žmogus turi suprasti, kad valgydamas mėsa jis tampa gyvu gyvūnų kapu ir turi prisiimti dalį kaltės už gyvo sutvėrimo kančias ir mirtį. Siekiant šito išvengti reiktų pereiti prie minkštesnių ir ramesnių produktų, kurių nelydi neigiamos karminės pasekmės – pirmiausiai tai žuvis ir jūrų produktai, vėliau – sūris, varškė ir augalinės kilmės maistas. Ajurveda moko laktovegetarystės, kuri atitinka visą jos filosofiją ir principus.
Ajurvedinė kulinarija siūlo platų baltymų, amino rūgščių ir vitaminų gausių produktų pasirinkimą, taigi kalbėti apie savo organizmo apvogimą, kuris esą įvyksta pasirinkus vegetarizmą, negalima. Be to, maisto paruošimas nereikalauja daug laiko ir jėgų. Maistas ruošiamas labai greitai, kad produktuose išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų. Maisto gaminimas lydimas mintyse kartojamų maldų arba, bent jau, teigiamo nusiteikimo. Tai labai svarbi sąlyga, nes produktai gauna juos ruošiančio žmogaus minčių ir energijos.
