Pavojingos situacijos parašiutų sporte – po kupolu

D.Poynter and M.Turoff “Parachuting: The Skydivers Handbook”

6. Po kupolu
6.1. Pagrindinio kupolo atkabinimas
Kupolo atkabinimas – tai pavojingos situacijos procedūra (veiksmas), kurios metu nuo sistemos yra atkabinamas pagrindinis kupolas, prieš skleidžiant atsarginį kupolą. Kazkada, parašiutizmo aušroje, taip sakant, pagrindinį kupolą atskirdavo nuo sistemos peiliu nupjaudami stropas. Šiandieninėse parašiutų sistemose yra sumontuota greito atkabinimo sistema, leidžianti atskirti kupolą vienu rankos judesiu – patraukiant specialią rankeną. Esant situacijai, kai nedirbantis kupolas pereina į greitą suktuką, atkabinimą reikia atlikti nedelsiant, nes išcentrinė jėga plėšia ranką šalin, ir ją pritraukti prie atkabinimo rankenos gali būti sudėtinga.
Priimti sprendimą dėl kupolo atkabinimo būtina iki 600 metrų. Iki šio aukščio galima bandyti įvairiais veiksmais ištaisyti pavojingą situaciją, bet, likus keletui sekundžių iki 600 m, visus darbus reikia pamiršti – dar iki 600 m aukščio atkabinęs pagrindinį kupolą, turėsi dar pakankamai aukščio/laiko atsarginio išskleidimui. Esant dideliam kritimo greičiui (pvz. kupolas neišėjęs iš kameros, ir nei kiek nepristabdo kritimo) – kelionė nuo 600 m iki kietos žemės truktų apie 7 sekundes. Tokioje situacijoje gali tekti pamiršti visus pagrindinio kupolo atkabinėjimus, ir iš karto skleisti atsarginį kupolą.

Atsidarius kuprinei, iš jos išėjusi pagrindinio kupolo kamera stabilizuoja parašiutininką, pastatydama jį ore kojomis žemyn. Atkabinimo metu reikia išskėsti kojas ir kiek įmanoma lenkti jas už nugaros, per kelius sulenkiant iki 45 laipsnių kampu. Išlenkti nugarą, bet smakrą lenkti prie krūtinės, kad akimis galėtum matyti atkabinimo ir atsarginio skleidimo rankenas. Po atsikabinimo ore atsigulsi į stabilią poziciją veidu žemyn.
Kūno padėtis atkabinimo metu yra labai svarbi: jei krenti neteisingai po atkabinimo, yra galimybė įsipainioti į skleidžiamo atsarginio kupolo stropas. Net jeigu moki kristi teisingai – atsikabinimas iš greito suktuko gali švystelėti tave, besivartantį skersai dangaus. Aišku, kad greito stabilizavimosi pratimai laisvame kritime gali išvystyti tokioje situacijoje reikalingus įgūdžius.

6.1.1. Atsikabinimo procedūra
Dvigubo Veiksmo Sistema-DVS (TwoActionSystem – TAS):
DVS turi dvi rankenas – dažniausiai su Velcro prie sistemos prikabintą dešinėje paglvės tipo rankeną. Ją patraukę, ištraukiame iš 3-žiedų sistemos laisvagaliuose lanksčius trosus, kurie atkabina pagrindinio kupolo laisvagalius nuo sistemos.
Po to traukiama dešinėje ant sistemos pritvirtinta atsarginio kupolo skleidimo rankena – dažnai plieninio žiedo formos, bet gali būti ir lankstaus plastmasinio žiedo, ar pagalvės formos rankena.

A. Visiškai nedirbantis kupolas.
Šiuo atveju iš parašiuto kuprinės neišeina niekas – negaišk brangaus laiko, ir trauk iš karto atsarginio kupolo žiedą:
1. PAŽIŪRĖK į atsarginio kupolo žiedą ir išsilenk, kojos per kelius iki 45 laipsn. kampu.
2. PAIMK atsarginio kupolo žiedą abiem rankomis.
3. TRAUK stipriai, plačiu mostu.

B. Iš dalies nedirbantis kupolas.
Šiuo atveju kupolas išsivynioja iš kuprinės, bet lieka kameroje, arba nepilnai išsiskleidžia. Šio atvejo teorija ir instrukcijos kaip ir skyla į dvi mokyklas.
Jungtinių Valstijų Parašiutininkų Asocijacijos parengta instrukcija nurodo tokį veiksmų eiliškumą:
1. ŽIŪRĖK į pagrindinio kupolo atkabinimo rankeną ir išsilenk. Tokia pozicija (arka) sulaikys tave nuo atbulinio salto po pagrindinio kupolo atkabinimo.
2. PAIMK už atkabinimo rankenos (geriau su abiem rankomis).
3. ŽIŪRĖK į atsarginio kupolo rankeną, prieš atkabindamas pagrindinį.
4. TRAUK atkabinimo rankeną ir mes ję šalin, vis dar žiūrėdamas į atsarginio kupolo rankeną.
5. PAIMK už atsarginio kupolo rankenos abiem rankomis.
6. TRAUK atsarginio kupolo rankeną.
7. PATIKRINK žvilgsniu per petį, ar nėra atsarginio kupolo medūzos užtemimo.
8. PATIKRINK atsarginį kupolą, apsidairyk ir pasirenk nusileidimui.

Pastaba: ant studentiškų, ir ne tik, sistemų kartais būna sumontuoti vadinami tranzitai. Tai jungtis tarp pagrindinio kupolo laisvagalio (-ių) ir atsarginio kupolo skleidimo troso. Šios jungties pagalba atkabinto pagrindinio kupolo laisvagaliai ištraukia atsarginio kupolo trosą iš atsarginio kupolo skyriaus kuprinėje uždarymo kilpos(-ų). Nežiūrint į tai, šis tranzitas laikomas tik pagalbiniu prietaisu, juo visiškai pasitikėti nereikia, ir geriau vis tiek traukti atsarginio kupolo žiedą po pagrindinio atkabinimo.

Jeigu atkabinimas daromas abiem rankomis, yra galimybė, kad, nuėmus iš srauto abi rankas, bus prarastas kritimo stabilumas. Kiek ilgiau gali tekti sugaišti, kol abiem rankomis surandama pati rankena -–jei atsikabinama nuo iš dalies nedirbančio kupolo, sistema yra lyg ištempiama – t.y. rankenos bus kiek aukščiau, nei esi įpratęs jas surasti treniruodamasis ant žemės. Po to sekundės dalis sugaištama, kol abi rankas perkeli ant atsarginio kupolo žiedo.

Atsižvelgiant į tai, yra naudojama ir kita atsikabinimo metodika. Pagal ją – nusprendęs atsikabinti, iš karto dešine ranka imi už atkabinimo rankenos, o kaire – už atsarginio kupolo žiedo, per jį prakišant kairį nykštį. Tokiu būdu išvengiama laiko nuostolių, kol abi rankos kilnojamos nuo vienos atkabinimo rankenos prie atsarginio kupolo žiedo.

Veiksmų eiliškumas:
1. ŽIŪRĖK į atsikabinimo rankeną ir išsilenk. Geras išsilenkimas (arka) sulaikys tave nuo atbulinio salto po atsikabinimo.
2. PAIMK atsikabinimo rankeną dešine ranka.
3. PAIMK atsarginio kupolo žiedą kaire ranka, nykštį perkišdamas per žiedą.
4. TRAUK atsikabinimo rankeną visu rankos ilgiu. Išmesti rankenos nebūtina.
5. TRAUK atsarginio kupolo žiedą iš karto po atsikabinimo rankenos.
6. PATIKRINK žvilgsniu per petį, ar nėra atsarginio kupolo medūzos užtemimo.
7. PATIKRINK savo atsarginį kupolą, apsidairyk aplinkui ir ruoškis nusileidimui.

Pagal šią veiksmų seką sugaištama mažiau brangių sekundžių.

Vieno Veiksmo Sitema – VVS (The Single Operation System – SOS):
Tokioje sistemoje yra sumontuota viena rankena, kuri atkabina abudu pagrindinio kupolo laisvagalius ir skleidžia atsarginį kupolą. Tokiu būdu atkabinimas ir atsarginio kupolo skleidimas atliekamas vienu judesiu.

Sistemoje su VVS atsarginį kupolą galima išskleisti labai greitai – prarandant tik apie 30-50 metrų aukščio.

Veiksmų eiliškumas:
1. ŽIŪRĖK į rankeną ir išsilenk.
2. PAIMK rankeną abiem rankomis.
3. TRAUK rankeną per visą rankų ilgį.
4. PAIMK viena ranka už prie rankenos pritvirtintų trosų.
5. TRAUK vėl, kad trosai pilnai išeitų iš sistemos.
6. PATIKRINK žvilgsniu per petį, ar nėra medūzos užtemimo.
7. PATIKRINK atsarginį kupolą, apsidairyk aplinkui ir ruoškis nusileidimui.

6.1.2. Kupolų pakeitimas
Taip yra vadinama atkabinimo procedūra, kurią mėgsta naudoti kupolinės akrobatikos meistrai, ar tie, kurie tiki, kad bent koks kupolas (kad ir nedirbantis) yra geriau, nei visai nieko. Tarkim, tavo kupolas buvo apgadintas ar susipaniojęs skleidimosi/susidūrimo metu, tačiau vistiek turi horizontalų greitį. Tada tu gali skleisti apvalų atsarginį kupolą, jis vilkdamasis iš paskos užsipildo oru, pilnai išsiskleidžia – ir tik tada atkabini pagrindinį kupolą. Šitoks manevras yra labai pavojingas, jei tavo atsarginis yra sparno tipo kupolas. Du sparnai gali imti skrieti vienas apie kitą ir susisukti, arba vienas sparnas gali įlysti į kitą besiskleisdamas. Šią problemą aptarsime vėliau.

6.1.3. Sistemos pasislinkimas
Atmink, kad po pagrindinio kupolo atkabinimo pranyks kupolo duodama apkrova ir visa sistema lyg pasislinks tavo kūno atžvilgiu. Tai reiškia, kad kartu su sistemos diržais žemyn pasislinks ir atsarginio kupolo žiedas. Būtent dėl to yra būtina žiūrėti į žiedą, prieš paimant jį rankomis, jeigu tu kairės rankos nelaikei ant žiedo atsikabinimo metu.
Dabar, kai jau aptarėme atsikabinimo veiksmus, laikas aptarti priežastis, dėl kurių tie atsikabinimai daromi.

6.2. Nedirbantis kupolas
Nedirbančiu laikomas kupolas, kuris dėl sistemos sutrikimų arba defektų negali užtikrinti
normalaus vertikalaus greičio, arba yra nevaldomas.

Nedirbančio kupolo priežasčių gali būti daug, bet dažniausiai pasitaikančios yra šios (tiksliau – jų kombibacija): netvarkingas kupolo sudėjimas, netvarkinga įranga, neteisinga kūno padėtis skleidimo metu. Taip pat gali įvykti ir kokie nors visiškai neįtikėtini dalykai, ir juos galim vadinti tik DievoValia – parašiutai yra saugi ir gera technika, bet absoliučiai idealios ir niekada negendančios technikos rūšių žmonija neturi.

Pagrindinio kupolo sutrikimai gali būti skiriami į dvi grupes. Jeigu visiškai niekas neišeina iš kuprinės skleidimo metu – tai yra visiškai nedirbančio kupolo atvejis.
Jeigu kupolas pradeda skleistis, tačiau su juo kas nors blogo nutinka – toks atvejis vadinamas iš dalies nedirbančiu kupolu.

Šios dvi grupės bus išskirstytos smulkiau šiame skyriuje.

Pradžiai verta panagrinėti patį laisvo kritimo (ir ne tik) procesą, tiksliau aukščio, laiko ir greičio santykį. Parašiutininkas, išeidamas iš lėktuvo, neturi jokio pradinio vertikalaus greičio. Tarkim, išeidamas 1000 m aukštyje, turi nulinį pradinį vertikalų greitį, po to greitis ima augti dėl laisvo kritimo pagreičio. Jeigu tu neturėtum parašiuto, žemę pasiektum maždaug per 22 sekundes.

Iš dalies nedirbančio kupolo atveju esi kupolo šiek tiek stabdomas ir kritimas truktų ilgiau. Tai reiškia, kad turi daugiau laiko pavojaus procedūroms – atsikabinimui ir atsarginio kupolo skleidimui. Netgi šiuo atveju privalai būti po pilnai dirbančiu kupolu maždaug 500 m aukštyje. Netgi jeigu tau pačiam tas laikotarpis vėliau bus panašus į ištisą amžinybę – tavo draugai, stebėję tavo veiksmus nuo žemės tvirtins, kad visas pavojaus procedūras atlikai labai greitai ir efektyviai. Pavojaus akivaizdoje mūsų reakcijos greitis žymiai išauga, ir veiksmai atliekami greičiau.

Pagrindinio parašiuto išsiskleidimas trunka 3-4 sekundes, o atsarginis skleidžiasi dar greičiau. Krentant stabilioje pozoje ant pilvo, tavo ribinis greitis yra apie 180-200 km/val. Tolimesnį greičio didėjimą kompensuoja oro pasipriešinimo jėga. Keturios tokio greičio sekundės reiškia apie 200-250 metrų aukščio. Jeigu nuo pat išėjimo 1000 m aukštyje parašiutininkas patenka į visiškai nedirbančio kupolo situaciją (pvz. priverstinio skleidimo trosas nebuvo prikabintas prie lėktuvo) – po maždaug 5-8 sekundžių šis parašiutinikas jau priartėja prie aukščio ribos, kada dar galima saugiai atlikti pavojaus procedūras.

6.3. Visiškai nedirbantis kupolas
Tai reiškia, kad kuprinė iš viso neatsidarė. Tai yra iš visų galimų pavojingų situacijų laikoma lengviausia – virš tavo galvos nėra jokio tabaluojančio šlamšto, kuris gali sutrukdyti atsarginio kupolo skleidimą. Lengviausia – visai nereiškia saugi, nes atmink, kad savo veiksmams turi mažiausiai laiko dėl didelio greičio. Negaišk laiko ieškodamas pamesto žiedo/medūzos rankenėlės – tam nėra laiko. Negaišk laiko, atkabindamas pagrindinį kupolą, kuris vis dar kuprinėje – jo laisvagaliai gali susipinti su besiskleidžiančiu atsarginiu kupolu. Iš karto TRAUK atsarginio kupolo žiedą.

6.4. Iš dalies nedirbantis kupolas
Tai reiškia, kad kuprinė atsidarė, kupolas iš jos išeina, tačiau tvarkingai neišsiskleidžia.
Kupolas gali neužsipildyti oru – jis ore liks kaip susiglaudęs medžiagos gabalas, nedaug pristabdantis kritimą. Kupolas gali tik iš dalies užsipildyti – (permesta stropa, ar įstrigęs slaideris) ir pradėti smarkiai suktis. Gali neužsipildyti oru kraštinė turbina – (užlinkusi turbina) pats kupolas turėtų dirbti pakankamai, kad pakankamai saugiai nusileistum.
Taigi, iš dalies nedirbančio kupolo atvejus galima skirti į paprastus ir sudėtingus. Šie du pogrupiai vėlgi gali būti skirstomi pagal atvejo tipą – stabilūs ir sukantys.
Didžiąja savo dalimi iš dalies nedirbančio kupolo atvejai yra netvarkingo parašiuto dėjimo ir neteisingos kūno padėties skleidimo metu rezultatas, o išimties tvarka šie atvejai gali nutikti ir šiaip sau – be jokių suvokiamų priežasčių.

Kai kurie “daliniai” atvejai yra tokie nereikšmingi, kad instruktoriai net nevadina jų pavojinga situacija, o tik nesusipratimu. Prie tokių galėtume priskirti vienos/dviejų vijų stropų susisukimą skleidžiantis, trumpam užlinkusią turbiną, ar kiek užtrukusį nusileisti slaiderį. Visa tai lengvai pataisomos problemos, kurių sprendimą paaiškins tavo instruktorius.

Gerai dirbantis kupolas yra stačiakampis, su pilnai nusileidusiu slaideriu, ir atleistais vairais skrendantis tiesiai. Juo lengva daryti posūkius lengvais vairų judesiais, ir jis yra stabilus pagalvės metu.

6.4.1. Sudėtingi atvejai
Šių atvejų metu tu negaišti laiko, bandydamas situaciją ištaisyti.

Uždara kamera. Tau iš paskos velkasi medūza, stropos ir kamera, kuri dėl kažkokios priežasties neatsidaro, ir kupolas iš jos neišsivynioja. Labiausiai tikėtina, kad ši problema pati savaime neišsispręs. Atsikabini ir trauki atsarginį.

Pasaga. Priežastimi gali būti prasta įrangos priežiūra, prieš šuolį nepatikrinta sistema ir nesuderinamos kupolo ir kuprinės sistemos (konstrukcija).
Šio atvejo metu kuprinės uždarymo adata yra ištraukta iš kuprinės kilpos ir kupolas patenka į oro srautą, o medūza vis dar randasi kišenėje.
Taip pat pasaga gali įvykti, jei skleidimosi metu varteisi, ir medūza (ar jos juosta) užsikabino už tavo rankos/kojos/kitos kūno dalies – bet tai įvyksta labai retai. Kita pasagos galimybė – nepilnas medūzos išmetimas į srautą. Bus medūzos užtemimas, ji nukris parašiutininkui ant nugaros dėl oro išretėjimo – ir čia gali už ko nors užsikabinti. Jeigu dėl oro srauto, apkraunančio medūzos juostą, kuprinė atsidarys – kupolas negalės užsipildyti oru, nes jo viršutinę dalį laikys užsikabinusi medūza. Kupolas ir stropos kaip pasaga vilksis parašiutininkui už nugaros.
Pavojus yra tame, kad skleidžiamas atsarginis kupolas gali susipinti su pasaga.
Jeigu papuolei į pasagos situaciją, nedelsiant išmesk medūzą iš kišenės. Po to, net jeigu negalėjai išmesti medūzos, vykdai pagrindinio kupolo atkabinimą, ir skleidi atsarginį.
Tokiu atveju yra šansas, kad oro srautui užteks jėgos, kad tabaluojančios stropos išplėš atkabintus laisvagalius, ir vietoje pasagos formos turėsi bent jau vienos linijos nesąmonę, besivelkančią iš paskos. Tada, iškart skleisdamas atsarginį kupolą, turi daugiau šansų, kad jis nesusipins ir išsiskleis normaliai.

Smarkus sukimas. Jeigu iškart neįsitikinai, kad jo priežastis – atsilaisvinęs nuo laisvagalio vairas – nedelsiant atsikabini ir skleidi atsarginį. Šią situaciją galima bandyti ir ištaisyti – jeigu esi dideliame aukštyje, ir tavo bėdos nepadidino susisukę stropos, griebk už vairų ir juos abudu tolygiai staigiai sutrauk kiek įmanoma dviem sekundems, ir po to abudu vairus tolygiai lėtai atleisk. Jei sukimas nesustoja – atsikabini ir skleidi atsarginį.

Permesta stropa. Tai gali įvykti dėl neteisingo parašiuto dėjimo, arba jeigu kupolui skleidžiantis atsipalaidavo nuo laisvagalio vairas, jo rankena išsprūdo iš stabdžio kilpos, o kupolo kraštas pralindo po anksčiau oru užsipildžiusiomis arčiau centro esančiomis turbinomis ir tarp jų stropų. Jeigu esi labai aukštai, dar galima bandyti patraukti už galinių laisvagalių ir bandyti taip ištiesinti kupolą (tiksliau – priversti permestą stropą nuslysti). Jeigu skleideisi normaliame aukštyje – tu nebeturi laiko šiems žaidimams, atsikabini ir skleidi atsarginį. Jei permestos stropos situacija nutiko ant tavo atsarginio parašiuto – verta taisyti reikalus traukiant to krašto, kuriame yra permesta stropa, laisvagalį.

6.4.2. Paprasti atvejai, galintys tapti sudėtingais.
Šių atvejų metu paprastai yra pakankamai laiko, kad nuspręsti, kaip su jais elgtis.

Kupolo audeklo defektai. Nedideli įplyšimai ar skylės šiuolaikiniame sparno tipo kupole kardinaliai nekeičia jo savybių. Netgi nuo pat turbinos iki uodegos perplyšęs vienas kupolo sluoksnis gali būti visiškai valdoma problema. Patikrink kupolo valdomumą – spustelėk vairus žemyn, bet ne žemiau savo pečių linijos. Jei šio bandymo metu matai rimtas problemas – kupolas bando užgesti, ar ima suktis – iškart atsikabini ir skleidi atsarginį. Aukštis – pagrindinis sprendžiantis faktorius. Jau geriau leistis su defektuotu kupolu, nei atsikabinti aukštyje, kurio nepakaks atsarginio kupolo išsiskleidimui. Jei defektas nekelia akivaizdžių problemų – darydamas plokščius ir lėtus posūkius gali pasiekti nusileidimo vietą ir padaryti lėtą pagalvę nusileisdamas.

Lėtas skleidimasis. Situacija, kai kupolas ilgai nesipildo oru, ir ilgai plazda viršuje, prieš išsiskleisdamas. Atlikus su kupolu kelis šimtus šuolių, kupolo audinys darosi pralaidesnis orui, poringas. Didesnis kupolo audeklo pralaidumas lėtina skleidimąsi. Skleisdamas kupolą, visada žiūrėk aukštyn, kad, stebėdamas procesą, išmoktum atpažinti lėtą skleidimąsi nuo rimtos bėdos, kai kupolas iš viso nesiskleidžia, o velkasi lyg medžiagos juosta. Lėtą skleidimąsi gali kartais sąlygoti per maža medūza – pakeisk į didesnę, ir problemos neliks. Gali būti neatidaryta kolapsinė medūza. Gali būti nevykęs kupolo sudėjimas – gali bandyti kitaip sudėti/vynioti turbinas. Pasitarus su rigeriu, ar gamintoju, galima kiek pakeisti vairų geometriją – vairines stropas pailginti apie 5 cm – taip sukeliama kupolo uodega, ir turbinos gauna didesnę porciją oro besiskleidžiant.

Viršuje įstrigęs slaideris. Jeigu slaideris įsipainoja stropose, jis nenusileidžia, o lieka kaboti viršuje. Slaiderio liuversai gali būti išsidėvėję, jeigu nuolatos trankosi į grandis, kuriomis stropų grupės tvirtinamos prie laisvagalių – naudok slaiderio buferius, arba minkštas jungtis (SoftLink). Tikrindamas savo įrangą, pasižiūrėk slaiderio liuversų vidinį paviršių – jis turi būti lygus. Jei slaideris liko viršuje, kupolas nedirba, ir krentama dideliu greičiu. Jei esi labai dideliame aukštyje ir kupolas nesisuka – dar galima bandyti staigiai tempiant vairus nuvaryti slaiderį žemyn, bet jei nors kiek abejoji – atsikabini ir skleidi atsarginį kupolą.

Pusiaukelėje įstrigęs slaideris. Tai sulėtins tavo kritimą, nes kupolas bus iš dalies užsipildęs oru, bet nedirbs visu savo plotu. Kritimo greitis bus per didelis saugiam nusileidimui. Tikrini savo aukštį, ir jei turi laiko (esi virš sprendimo aukščio – gerokai virš 600 m) – imi vairus ir tempi juos žemyn kiek pasiekdamas, laikai dvi sekundes, atleidi – taip “pompuojamas” slaideris gali nusileisti. Jei viena slaiderio pusė užsikabino už vairinės stropos, ar kitų stropų – kupolas skries lanku. Šiuo atveju priešingu vairu galima kompensuoti posūkį . Jei kompensuojant posūkį priešingą vairą tenka sutempti žemiau peties – labai tikėtina, kad toks kupolas bus nestabilus. Jei yra pakankamai aukščio (randiesi gerokai virš 600 m) ir nepavyksta sukontroliuoti kupolo – atsikabini ir skleidi atsarginį.
Jeigu, tempiant vairus, slaideris nusileidžia, bet nepilnai – lieka apie 30 cm iki laisvagalių – to pakanka saugiam nusileidimui, ir daugiau slaideriu nesirūpink. Nusileidęs neškis savo kupolą pas rigerį, kad patikrintų stropų geometriją – jis palygins abiejų pusių stropų ilgius ir slaiderio liuversų stovį.

Nutrūkusi stropa (-os). Dažniausiai tai reiškia, kad kupolas įgaus nedidelį sukimą. Kompensuoji sukimą priešingu posūkio krypčiai vairu. Kartais nutrūkusi stropa trukdo slaideriui nusileisti. Patikrink kupolo kontrolę – jei kupolas neklauso vairų – tai diktuoja tavo apsisprendimą atsikabinti ir skleisti atsarginį kupolą.

6.5. Incidentai
Incidentai – tai paprasti nesusipratimai, kurie negręsia jokiais rimtesniais nemalonumais, jeigu situacijos nepradeda komplikuoti kiti defektai ar problemos.
Persisukę stropos. Kartais kamera, išeidama iš kuprinės, keletą kartų persisuka kildama.
Šiuo atveju gali būti sudėtinga pakelti galvą ir vizualiai patikrinti situaciją – persisukę laisvagaliai neleis to padaryti. Šie stropų persisukimai gali įvykti patys, arba su tavo pagalba – jei skleidiesi iš nestabilios kritimo padėties, kaip nors nesimetriškai laikydamas kojas – skleidžiantis atsiras nedidelis sukimo momentas.
Jei susisuko stropos – tikrini aukštį, sklendimo kryptį ir stengiesi nustatyti, į kurią pusę eina stropų vijos. Tada sieki rankimis virš galvos, suimi laisvagalius ir stengiesi juos praskėsti, kad paspartinti atsisukimą. Jei reikia – kojų judesiais stengiesi sukurti sukimo momentą reikiama kryptimi. Dažniausiai tokie susisukimai tokiu būdu ir yra “išspardomi”. Situaciją pabloginsi, jei bandysi užtraukti vieną ar abudu vairus. Tada kupolas gali įgauti spartesnį sukimą, nei tu sugebėsi suktis priešinga kryptimi. Kartais stropų išsukimas gali trukti net maždaug 30 sekundžių, ir neimk vairų, kol pilnai neišsukai stropų. Jei nepavyko išsukti stropų iki 600 m aukščio – atsikabink ir skleisk atsarginį kupolą.

Atsipalaidavęs vairas. Dedant parašiutą, yra pritvirtinami vairai, kad tik išsiskleidęs kupolas neturėtų didelio horizontalaus greičio. Jei vienas vairas skleidžiantis atsipalaidavo – prasidės sukimas. Greitam kupolui sukimas gali būti staigus, gali net užgesti kraštinė turbina. Į situaciją reikia reaguoti greitai – jei stropos nesusisukę, griebk už abiejų vairų ir giliai sutrauk. Sukimas sustos, kupolas sulėtės, ir dabar pasitikrink, ar nėra nutrūkusių stropų.
Jei “pabėgusį” vairą komplikuoja susisukę stropos – kito vairo atleidimas gali neturėti jokio efekto, bet vistiek gali jį atpalaiduoti. Tikrink aukštį, ir jei turi jo pakankamai – bandyk išsukti stropas.

Nutrūkus vairinė stropa. Jeigu nutrūko vienas iš vairų, ar negali pasiekti atsipalaidavusio vairo rankenos – atleisk kitą vairą ir kupolą vairuok galiniais laisvagaliais. Nereikėtų bandyti valdyti kupolą vienu vairu ir vienu laisvagaliu – posūkiai bus labai netolygūs ir gali sau netikėtai rėžti pavojingą žemą posūkį prieš nusileisdamas. Didelių kupolų laisvagalius tampyti nėra lengvas darbas, bet valdymas pakankamai efektyvus. Jei ne, t.y.
kupolas įgauna greitėjantį sukimą – atsikabini ir skleidi atsarginį. Jei trūkusi stropa apsivyniojo apie slaiderį – neeikvok jėgų stengdamasis jį “pompuoti” – jėgos bus reikalingos tolygiai užtraukiant abudu laisvagalius likus maždaug 3 metrams iki žemės.
Pagalvė, daroma laisvagaliais, gaunasi ryškesnė, nei su vairais.

Įstrigęs vairas. Vairai gali įstrigti tvirtinimo taške, jeigu jie neteisingai parišti, ar vairo rankena susipynė su vairine stropa – tada veiksmai panašūs kaip ir nutrūkusio vairo atveju. Jei įstrigo abudu vairai – skrendi į saugaus nusileidimo vietą, kupolą valdydamas galiniais laisvagaliais. Jei įstrigo tik vienas vairas – atpalaiduoji kitą vairą, sutrauki jį tiek, kad kupolas sklęstų tiesiai. Tada visai nesudėtinga sugriebti įstrigusio vairo laisvagalį ir atpalaiduoti vairą. Jei nepavyko – teks skristi ir leistis naudojant vieną vairą ir vieną laisvagalį – sąlyginai saugus reikalas. Atliekant visus šiuos manevrus su vairais, būtina nepamesti aukščio kontrolės. Nebūtų labai smagu, jei užsiėmęs vairais, nuskriesi į pavojingą nusileidimui vietą.

“Užvirtus” / “Pakibus” medūza. Kupolui užsipildant oru, medūza gali “užvirsti” per kupolo priekį po turbinomis ir vėl užsipildyti oru. Medūzos pasipriešinimas deformuoja kupolo geometriją ir gali sukelti sukimąsi. Šiuo atveju verta pabandyti “nuversti” medūzą atgal – lėtai pritraukiant vairus vedame kupolą į nulinį tašką, ir kupolui slystelėjus atgal, medūza gali sugrįžti į savo normalią padėtį. Jei deformuotas kupolas neklauso vairų – geriau atsikabinti ir skleisti atsarginį.

Kraštinės turbinos užgesimas. Tai gali nutikti, jei oro slėgis kupolo viduje yra mažesnis nei aplinkoje. Skleidžiantis kupolui neparištais vairais, jis dar nepilnai užsipildęs oru, bet gali staigiai šokti į priekį . Kitas atvejis – labai radikalūs posūkiai, dar kitas – oro turbulencija. Tiems parašiutininkams, kurie labai silpnai apkrauna savo kupolą (didelis kupolas, mažas ir lengvas parašiutininkas), kraštinės turbinos gali užgesti gana dažnai.
Užgęsus turbinai, reikia kurį laiką skristi maždaug vienu ketvirčiu eigos sutrauktais vairais, galima staigiai juos atleisti, ir vėl pritraukti. Jei užgęsusi turbina nesukelia kupolo sukimosi – galima į tai nekreipti didesnio dėmesio ir skristi pagal savo planą. Jei turbina užgęsta mažame aukštyje – nebandyk jos vėl “pripompuoti” – pritrauk vairus per pusę eigos, stabilizuok kupolą, leiskis. Labai tikėtina, kad kraštinė turbina atsidarys pagalvės metu.

Kombinuoti incidentai. Jei įvyko daugiau nei vienas incidentų ar atvejų tuo pat metu, pirmiausia reikia išsukti stropas. Kupolas su susisukusiomis stropomis nebus valdomas.
Toliau – elgtis pagal situaciją (dauguma atvejų aprašyti aukščiau), o jei nežinai ką daryti – tikrink aukštį , atsikabink (min. 600 m) ir skleisk atsarginį kupolą.

6.6 Du kupolai vienu metu
Ši situacija gali atsirasti dėl keleto priežasčių. Automatinio skleidimo prietaiso procesorius, ar aukščio nustatymo įrenginys gali “nušokti nuo proto” ir išskleisti atsarginį kupolą, kai tu visai laimingas po pagrindiniu kupolu kerti maždaug 300 m aukščio ribą. Gali būti, kad perdaug aštriai sureagavai į užgęsusią medūzą, ir neatkabinęs pagrindinio kupolo, skleidei atsarginį. Gal dėl bet kokių priežasčių nesuveikė pagrindinio kupolo atkabinimo sistema, o tu jau išrovei atsarginio žiedą. O gal dar kokia nors kita priežastis… Visai tikėtina, kad du kupolai, besiskleisdami ne tuo pat metu, vienas kitam nesutrukdys pilnai užsipildyti oru ir išsiskleisti. Tokiam dviejų kupolų atvejui reikia būti pasirengus, nes ši situacija yra laikoma pavojinga.
Visų pirma – greitai patikrink abiejų kupolų padėtį ir stovį, ir daryk atitinkamą sprendimą:
– jeigu du kupolai sklendžia viename lygyje, greta vienas prie kito – vairuok didesnį kupolą į saugią nusileidimo vietą lengvais vairų judesiais. Dviejų kupolų keliamoji jėga bus žymiai didesnė, nei reikia tavo organizmui saugiai parskraidinti iki žemės, todėl pagalvės daryti nereikės. Pagalvės darymas gali tik išardyti sąlyginai stabilią situaciją.

– jei vienas kupolas liko viršuje, o kitas nuėjo į apačią – (angliškai vadinama “downplane” situacija apatinis kupolas skrieja viršutine plokštuma į žemės pusę, viršutinis normaliai, o parašiutininkas kabo tarp abiejų kupolų) – atkabinki pagrindinį kupolą. Dėmesio – jei sistemoje sumontuotas tranzitas – prieš atkabinant pagrindinį kupolą, reikia tranzitą atsegti.

– jei abudu kupolai skrieja vienas paskui kitą – gaunasi taip vadinamas biplanas. Tada švelniais vairų judesiais valdomas priekinis kupolas (dažniausiai pagrindinis). Atsarginio kupolo vairų atleisti nereikia – tegul lieka parišti. Pagalvė leidžiantis nereikalinga.

– jei atsarginio kupolo kuprinė atsidarė, bet atsarginis kupolas dar neišėjo iš jos, arba išėjo, bet dar nepradėjo užsipildyti oru (nepakankamas greitis skriejant dideliu pagrindiniu kupolu) – darydamas švelnius posūkius pagrindiniu kupolu, gali pabandyti kojomis užkabinti atsarginį kupolą, sutraukti jį ir suspausti tarp kojų.

6.7. Apmokymai
Keisdamas įrangos tipą, ar įsigijęs kitą to paties tipo įrangą, nepamiršk vis iš naujo pasitreniruoti veiksmus pavojaus sutuacijose. Naujo tipo įrangoje atkabinimo ir atsarginio kupolo rankenos gali būti tvirtintos kitose vietose, nei tu esi įpratęs. Užsidėk sistemą, suveržk diržus, ir praktikuokis, kol reikalingi judesiai gausis vos ne automatiškai. Pavojaus situacijoje būtų kvaila gaišti brangias sekundes beieškant rankenos, ar medūzos, ar tranzito atsegimo dirželio ir pan. Visą laiką, prieš šuolį užsidėjęs parašiutą, patikrink ne tik krūtinės bei kojų diržus, bet atlik keletą atkabinimo/atsarginio skleidimo bei medūzos išmetimo imitacijų.

Kiekvienas klubas privalo turėti treniruotėms skirtą sistemą. Kiekvienas parašiutininkas reguliariai privalo atlikti pavojaus procedūrų mokymus šioje sistemoje, kad išsivystytų reikiamų veiksmų automatiniai refleksai. Sunku pervertinti šių įgūdžių svarbą, jei ateis laikas jais pasinaudoti praktikoje.
Kiekvieną kartą, rigeriui atiduodamas sistemą atsarginio parašiuto perdėjimui, atsiklausk, ar jis leidžia užsidėti sistemą ir ištraukti atkabinimo bei atsarginio rankeną/žiedą. Tai visiškai saugu tavo įrangai, o tau padės vystyti reikiamus įgūdžius.

6.8. Svarbiausi dalykai
Galima nustatyti šiuos saugaus šuolio prioritetus, svarbos tvarka nuo viršaus žemyn:

1. Skleisk kupolą.
2. Skleisk ne mažesniame, nei nurodytas aukštis – nežiūrint į tai, esi stabilus, ar ne.
3. Skleisk būdamas stabilus – tai didina skleidimosi/kupolo patikimumą.
4. Patikrink kupolą – iš karto įsitikink, ar kupolas išsiskleidė ir yra valdomas.
5. Esant reikalui, skleisk atsarginį kupolą – vykdyk pavojaus procedūras, jei abejoji, kad pagrindinis kupolas išsiskleidęs ir yra valdomas.
6. Leiskis saugioje vietoje – ilgas pasivaikščiojimas grįžtant į DZ yra geriau už leidimąsi pavojingoje vietoje.
7. Leiskis saugiai – realiai vertink savo sugebėjimus atlikti pavojingus manevrus nusileidžiant ir išmok susigrupuoti, jei tektų susivartyti.

Būtų naudinga, jei šie prioritetai būtų aptarti klubuose vykstančių šuolių saugumo seminarų metu.

6.9. Kupolų susidūrimai
Tarkim, tu esi po ką tik išsiskleidusiu kupolu, sieki vairų, ir tuo pat metu pastebi kitą kupolą, atlekiantį tiesiai į tave. Ką daryti ? Jeigu susidūrimo galima išvengti staigiu posūkiu kairėn ar dešinėn – rinkis dešinę. Dešinys posūkis yra kaip ir universlus visoms navigacijos formoms. Jeigu matai, kad susidūrimo vistiek nepavyks išvengti – plačiai išskėsk savo rankas ir kojas – pasidaryk “didelis” – tada susidūrimo su kitu kupolu smūgį padalinsi didesniame plote. Yra galimybė, kad pasidareęs “didelis”, tu lyg ir atsitrenksi į kito kupolo stropas ir nuo jų atšoksi, perskriedamas per kito kupolo viršų. Būsi sužeistas – stropos degina ir pjauna – bet gyvas, jeigu nesitvosi tiesiai į kito parašiutininko kūną. Jeigu nepavyko atsipalaiduoti nuo kito kupolo susidūrus, tu įsipainiojai stropose – galioja taisyklė, kad žemiau esantis parašiutininkas turi teisę atsikabinti pirmas. Šiuo atveju – įsipainiojus stropose – patariama kalbėtis su kitu parašiutininku – sakyti, ką tu ketini daryti, klausyti koks yra jo veiksmų planas – ir veikti, kol dar yra pakankamai aukščio.
Viename šuolių saugumo seminare bugio Estijoje metu teko susipažinti ir su kitokiu požiūriu į kupolų susidūrimo situaciją. Savo požiūrį išdėstė žmogus iš Suomijos, laikomas vienu geriausių kupolinės akrobatikos meistrų pasaulyje, kviečiamas dalyvauti įvairiausių šalių nacionalinių rekordų bandymuose ir pasauliniuose kupolinės akrobatikos rekorduose. Šie žmonės turi kaip ir didžiausią susidūrusių kupolų situacijos patirtį. Jo nuomone – jei matai, kad atleki tiesiai į kito kupolo stropas – geriau yra pasidaryti kuo “mažesniu” – susigrupuoti į kuo mažesnį kamuoliuką, kad būtų šansas, jog pralėksi kito kupolo stropų linijas kiaurai. Be abejo, tada kupolai susipins, bet yra reali galimybė, kad viršutinis kupolas liks dirbantis. Jeigu abudu parašiutininkai po vienu kupolu randasi pakankamai aukštai – pirmuoju atsikabina žemiau esantis. Šis specas labai skeptiškai mato patarimus kažką kalbėtis – šiuolaikinio kupolo medžiaga yra nepralaidi orui – apvyniotas kupolu parašiutininkas visų pirma nieko nematys ir negirdės, antra – jis stengsis nuplėšti kupolo audėklą nuo savo veido, nes nelabai galės kvėpuoti. Todėl be jokių diskusijų apačioje esantis parašiutininkas tikrina aukštį ir saugiai atsikabina. Likęs po savo kupolu antrasis parašiutininkas tada gali lengvai nusimesti kupolą, į kurį yra įsipainiojęs, ir saugiai nusileisti. Jeigu aukštis per mažas atsikabinimui – abudu leidžiasi vienu kupolu. Kupolą valdantis parašiutininkas pritraukia vairus iki pusės eigos, ir abudu galit pasiruošti kietam nusileidimui. Labiausiai tikėtina, kad pasekmes nebus linksmos, bet yra šansas, kad ir ne fatališkos.
Kupolinės akrobatikos meistrai gerai žino, kokio gylio pjūvius gali palikti kontaktas su greito kupolo plonomis stropomis – gal dėl to rekomenduoja šį elgesio scenarijų, bet taip pat ir pabrėžia, kad šių veiksmų seką privalome aptarti su savo instruktoriais klube.

Daugelis kupolų susidūrimų įvyksta mažuose aukščiuose. Daug parašiutininkų leidžiantis į nedidelę aikštelę maždaug tuo pat metu – tai visai tikėtina. Jokių minčių apie atsikabinimą mažame aukštyje – abudu susipainioję parašiutininkai leidžiasi su tuo, ką turi. Geriau yra kietai nusileisti dviese vienu kupolu, nei atsikabinti per žemai.