Fechtavimas. Istorija
|

Fechtavimas. Istorija

Šaltojo ginklo valdymo menas siekia gilią senovę. Žmogus privalėjo gerai valdyti ginklą , jį tobulinti tam, kad susirastų maisto, apgintų būstą, žemę kurioje gyveno, galiausiai užgrobtų naujas teritorijas ir įsigytų didesnę valdžią. Taikiu metu kariai taip pat norėdavo išbandyti savo jėgas. Tuo tikslu buvo vykdomos varžybos. Seniausias šaltinis, bylojantis apie vykusias fechtavimo varžybas yra bareljefas, rastas 1190 m. pr. Kr. Ramzio III statytoje šventykloje (aukštutiniame Egipte). Ištyrus jį paaiškėjo, kad fechtavimosi varžybos buvo vedamos 400m. anksčiau nei pirmosios Olimpinės žaidynės senovės Graikijoje. Viduramžiais vykdomi riterių turnyrai, dvikovos. XVIa. išradus paraką fechtavime įvyko didelis lūžis. Žmogui vis labiau pradėjo tarnauti šaunamasis ginklas. Kalaviją pakeitė lengvesnė špaga. Ją naudojant veiksmai tapo greitesni ir įvairesni. Šaltasis ginklas dažniausiai buvo naudojamas dvikovose. XVIIa. viduryje Europoje fechtavimas špaga vis tobulėjo. Ypač vertinami buvo italų ir prancūzų fechtavimo mokytojai. Italų fechtuotojai daugiau dėmesio skyrė pačiai dvikovai, prancūzų mokyklose vyravo išorinė kovos forma, kuri dažnai virsdavo manieringumu. XVIIa. viduryje fechtavimo mokymui pradėta naudoti sutrumpinta špagą (floretę), kuri buvo šiuolaikinės rapyros prototipas.

|

„Ratuto“ istorija

Vilniaus sportinių šokių kolektyvas “Ratuto” įkurtas 1983 metais. Nuo 1995 metų jis vadinamas Vilniaus miesto sportinių šokių klubu “Ratuto”. Jo įkūrėjai Aušra ir Virginijus Visockai. Klubo treneriams – A. ir V. Visockams, 1997 metais už aukštus sportinius rezultatus ir indėlį vystant šokių sportą suteikti nusipelnusių Lietuvos sporto trenerių vardai ir trenerio eksperto kategorija. Sportinių šokių klubas “Ratuto” yra savarankiška visuomeninė sporto organizacija, vienijanti asmenis, propaguojančius sportinius šokius ir sveiką gyvenimo būdą. Klubas “Ratuto” yra Lietuvos sportinių šokių federacijos narys. Klubo pagrindiniai tikslai – rengti aukštos klasės sportinių šokių atlikėjus, organizuoti sportinių šokių varžybas, sporto ir kultūros renginius, seminarus, padėti klubo nariams realizuoti olimpines idėjas, turiningai praleisti laisvalaikį ir pailsėti. Per visą gyvavimo laikotarpį Vilniaus sportinių šokių klube išugdytas nemažas būrys aukštos klasės šokėjų, kurie ne kartą tapo Lietuvos čempionatų nugalėtojais ir prizininkais, sėkmingai atstovavo Lietuvos rinktinei įvairiuose tarptautiniuose turnyruose.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija
|

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo istorija

1940m. Kaune buvo surengtos pirmosios baidarių irklavimo pirmenybės, kuriose dalyvavo tik kauniečiai. 1957m. Europos čempionatas, Gentas: A. ir M. Rudzinskai K-4 1000 auksas.
1958m. Pasaulio pirmenybės, Praha: Alfonsas ir Mykolas Rudzinskai (Lietuva) su V.Zvezdkin ir V.Stepanov (Rusija) iškovojo K-4 10000 bronzos medalius. 1959m. II TSRS tautų spartakiadoje aukso medalius iškovojo baidarių irkluotojai L. Fedorenka ir M. Rudzinskas. 1960m. XVIII olimpinėse žaidynėse Romoje debiutavo b/k irklavimo atstovas M. Rudzinskas, iškovota 4 vieta, truko tik 0,14sek. iki medalio. 1960m. b/k irklavimas pradėtas kultivuoti Panavėžyje. 1971m. Pasaulio čempionatas, Belgradas: Vladui Česiūnui C-1 1000 buvo įteiktas bronzos medalis. 1971m. V TSRS tautų vasaros spartakiadoje aukso medalį iškovojo kanojininkas V. Česiūnas. 1972m. V. Česiūnas iškovojo pirmąjį olimpinį auksą Miunchene, dvivietė kanoja, 1000m., 3.52,60. 1972m. pradėta rengti tarptautinė “Galvės regata”. 1973m. Pasaulio čempionatas, Tamperė: V. Trukšinas K-1 4×500 auksas ir K-1 500 sidabras, V. Česiūnas C-2 10000 auksas ir C-2 1000 sidabras, R. Vienažindis C-1 1000 sidabras.

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų žiemos lenktynės ,,Sartai” Dusetose
|

Tradicinės respublikinės ristūnų žirgų žiemos lenktynės ,,Sartai” Dusetose

Patikėkite, būtina Zarasų krašte apsilankyti viduržiemio pirmąjį vasario šeštadienį ir tam yra ne viena priežastis: jeigu norite sutikti kone „pusę“ Lietuvos, o per metus pasiilgote vientelio šalyje tokio smagaus susibūrimo, nuoširdžiai žirgų lenktynėms besirengiančių dusetiškių bei šventinio šurmulio oaze tampančių Dusetų – ruoškitės į kelią! Ar gali tapti kliūtimi gamtos išdaigos, permainingi orai ir kiti netikėtumai – jūs turite būti Dusetose, tą dieną tampančiose visos Lietuvos dėmesio centru. Turi kuo didžiuotis čia gyvenantys: tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės seniai peržengė Zarasų rajono ribas, tapo vienu įspūdingiausių renginių Lietuvoje, žinomu ir užsienyje: mat, vis dažniau jomis besidomintys žurnalistai atvyksta iš svetur stebėti ne tik pačių lenktynių, bet ir pasirengimo joms. Šventės rengėjai supranta savo atsakomybę – juk šiemet rengiamos žirgų lenktynės skaičiuoja 210 metus ir net 100 –uosius kai jos paskelbtos tradicinėmis. Tokia ilga lenktynių istorija paženklinta legendomis, pasakojimais ir ryškiais herojais. Nuo seno pagrindinė lenktyniaujančių vieta kovai – gražuolis Sartų ežeras. Apmaudu, bet permaingos žiemos ima ir „pakiša koją“ – ežero ledas tampa pavojingu. Bet išradingi rengėjai rado išeitį – varžybas rengia čia pat, Sartų ežero pašonėje įrengtame hipodrome ir nesiruošia nuolaidžiauti inoringai žiemai ir nenuspėjamai jos nuotaikai.

|

Vilkaviškio rajono slidininkų klubas

Rajone, kaip ir visoje Respublikoje, kalnų slidinėjimas atgimė apie 1996m., kai Vilkaviškietis Stanislovas Petrukaitis savo autobusu pradėjo vežti grupes slidinėti į Slovakiją. Nuo 2000 m. žiemos Vištyčio apylinkėse keltuvą slidininkams prie savo namelio įrengė ir eksploatuoja iki šiol čia gimęs ir užaugęs Eduardas Žinevičius. Idėja įrengti rimtesnę slidinėjimo trasą Vištyčio apylinkėse brendo seniai, deja neatsirado tos idėjos vykdytojų- kolūkių ir valstybinių įmonių laikai baigėsi seniai, o vietos savivaldos valdžia, kaip visada, tam neturi pinigų. Iniciatyvos “pajudinti reikalą iš vietos” ėmėsi Linas Dubickas- vienas iš slidinėjimo entuziastų, susižavėjąs šiuo aktyviu žiemos poilsiu ir sportu 1997m. 2001 m. pavasarį su grupe bendraminčių Vištyčio regioniniame parke buvo rasta vieta, kur buvo nutarta toliau ieškoti būdų, kaip galima būtų įrengti slidinėjimo trasą, keltuvą ir t.t. 2001 06 22 d. Vilkaviškio raj. savivaldybėje, kaip visuomeninė organizacija, buvo įregistruotas Vilkaviškio rajono slidininkų klubas, kurio tikslas- suburti aktyvaus žiemos sporto ir poilsio mėgėjus ir organizuoti slidinėjimo bazės Vilkaviškio rajone įrengimą. Klubo nariais tapo 25 žmonės iš Marijampolės apskrities. Klubui vadovauja jo pirmininkas Linas Dubickas. Atlikus visą eilę derinimų ir gavus suinteresuotų žinybų sutikimus, Klubas konkurso būdu išsinuomojo 5 ha miško plotą prie Vištyčio ežero Vilkaviškio rajone. Vietovės aukštis yra vid. 200 m.virš jūros lygio, todėl sniegas čia išsilaiko žymiai ilgiau, nei vidutiniškai Lietuvoje.

Kosminės technikos būrelis
|

Kosminės technikos būrelis

Į būrelį priimami 4-12 klasių moksleiviai. Jie susipažįsta su raketų skridimo teorija ir aerodinamika, reaktyviniais varikliais, paleidimo įrengimais, išmoksta konstruoti raketų modelius, atlikti sudėtingus techninius skaičiavimus ir eksperimentus.

Būrelio nariai dalyvauja įvairiose kosminių modelių varžybose, parodose, konkursuose.

Mėnesio mokestis – 30 Lt.

Plačiau apie modeliuotojų pasaulio naujienas rasite http://www.modeliai.eik.lt

Stalo tenisas. Istorija
|

Stalo tenisas. Istorija

Ši sporto šaka sugalvota Didžiojoje Britanijoje 1880 m., o dabartinę savo forma įgavo 1900 m. Dėl garso, kurį sukelia celuloidinis kamuoliukas atšokdamas nuo stalo, šis žaidimas buvo pavadintas “ping-pong”. Tačiau šis pavadinimas buvo užpatentuotas JAV, todėl europiečiai šią sporto šaką pavadino stalo tenisu. Tarptautinė stalo teniso federacija (TSTF) buvo įsteigta Berlyne 1926 m. ir tais pačiais metais įvyko pirmasis pasaulio čempionatas. Iki 1950 m. šioje sporto šakoje dominavo vengrai, čekai ir anglai, o po to japonai ir kinai įsiveržė į pirmaujančias pozicijas, įnešdami į žaidimą daug taktikos ir technikos naujovių. Tai gracingas, dinamiškas bei azartiškas žaidimas, aktyvus laisvalaikio leidimo būdas. Pirmą kartą stalo tenisas pradėtas žaisti Anglijoje 1890 metais kaip aristokratų sportas ir pamažu išplito kituose sluoksniuose. Šis sportas buvo pavadintas „ping pong“ dėl kamuoliuko, atsitrenkusio į stalą, skleidžiamo garso. Prahos konvencija 1936 metais pakeitė pavadinimą į „stalo tenisą“.

Lietuvos krepšinio federacijos istorija
|

Lietuvos krepšinio federacijos istorija

Krepšinis – tai viena populiariausių sporto šakų Lietuvoje, garsėjanti savo pegalėmis visame pasaulyje, išugdžiusi didelį būrį žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų bei organizatorių. Pirmosios žinios apie krepšinį Lietuvą pasiekė 1921 metais, pirmieji jį kultivuoti pradėjo Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sportininkai. 1922 metais įvyko pirmosios rungtynės. Tuomet moterų komandos dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komandos pradėjo žaisti 1924 metais. Į Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) duris Lietuvos krepšinio organizacija beldėsi du kartus: 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas buvo patvirtintas FIBA nariu, o 1991 m. FIBA atkūrė Lietuvos krepšinio federacijos (nuo 1945 m. iki 1958 m. ši krepšinio organizacija vadinosi Lietuvos krepšinio sekcija) teises šioje tarptautinėje federacijoje. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) — viena didžiausių ir įtakingiausių šalyje. Federacija vienija 120 juridinių narių, per 16 tūkstančių licencijuotų krepšininkų. Krepšinyje dirba apie 400 etatinių trenerių, gausiose krepšinio varžybose respublikoje teisėjauja 260 teisėjų, tarp jų yra 5 tarptautinės kategorijos teisėjai bei 3 FIBA komisarai. Apie 100000 Lietuvos gyventojų žaidžia krepšinį savo malonumui.

Ledo ritulys. Istorija
|

Ledo ritulys. Istorija

Ledo ritulys buvo išrastas Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios užfiksuotos varžybos vyko Kingstone 1855 metais. Po dvidešimt ketverių metų Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles, ir visoje Kanadoje susikūrė daugybė klubų bei lygų. Rungtis sparčiai vystėsi, 1917 m. buvo įkurta Nacionalinė ledo ritulio lyga (NHL). Pirmaisiais jos egzistavimo metais penkios komandos sužaidė 22 rungtynes. Dabar NHL sudaro 30 Kanados ir JAV komandų, ji ir toliau plečiasi. Vyrų ledo ritulys tapo olimpine rungtimi 1920 m., moterų – 1998 m. Megėjų ledo rutulio čempionatai vyksta kasmet nuo 1930 metų. Ledo ritulys žaidžiamas maždaug 30 šalių, jis populiariausias Šiaurės Amerikoje, Skandinavijoje ir Rusijoje. Komandą sudaro mažiausiai 20 žaidėjų. Rungtynių metu arenoje yra po 6 žaidėjus iš kiekvienos komandos, žaidėjai keičiasi beveik kas minutę. Ledo rutulys žaidžiamas 3 kėlinius po 20 minučių, dvi pertraukos trunka po 15 minučių. Žaidimas dažnai stabdomas fiksuojamos nuošalės, skiriami baudiniai, žaidėjai patiria traumas – todėl paprastai trunka nuo 2 iki 3 valandų. Kas kėlinį komandos keičiasi pusėmis. Kai komanda žaidžia nepilna sudėtimi, ji privalo turėti savo arenoje mažiausiai 4 žaidėjus, įskaitant vartininką. Jei pasibaigus rungtynėms skirtam laikui rezultatas yra lygus, pridedamas papildomas 5 – 20 minučių laikas.

Akrobatinis skraidymas
|

Akrobatinis skraidymas

Kartą istorijoje akrobatinis skraidymas buvo įtrauktas į Olimpinių žaidynių programą. Tai įvyko 1936 metais Berlyne. Prieš Antrąjį pasaulinį karą akrobatinio skraidymo varžybų favoritai dažniausiai būdavo prancūzai, vokiečiai, čekai. Kai Europoje nutilo kanonados, akrobatika kaip sportas pirmiausiai atgimė Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1955 metų visą dešimtmetį čia būdavo rengiamos Lockheed Trophy varžybos. Jose rungtyniaudavo ne tik geriausi Europos lakūnai, bet ir JAV, Argentinos, Izraelio pilotai. Tai būdavo šaunūs ir linksmi lakūnų susibūrimai. Programoje — vien laisvoji programa, kurią geriausiai pasirodę lakūnai kartodavo ir finale. Garbus Ispanijos aviacijos vyras, pulkininkas ir akrobatikos meistras Jose L. Aresti akrobatikos figūras susistemino, įvertino pagal sudėtingumą ir pavaizdavo grafiškai. Jo kataloge – tūkstančiai akrobatikos figūrų, tačiau visos jos iš esmės yra seniai žinomų lėktuvo manevrų ore variacijos bei deriniai. 1959 čekai pasiūlė įkurti Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) akrobatikos komitetą CIVA. Čekoslovakijos lakūnų aktyvumas lėmė tai, kad 1960 Bratislavoje buvo surengtas pirmasis pasaulio akrobatinio skraidymo čempionatas. Jo programą sudarė net šeši pratimai.