Paksas bent truputį pradėjo valyti korupciją krašte. Kiek tai buvo jo nuopelnas, kiek kitų – nėra taip svarbu. Svarbu, kad jis pradėjo. O tai aiškiai suerzino visą valdymo struktūrą – netgi politikus, kurie nešioja švarius rūbus. Gaila, Paksas nelabai gerai sureagavo į sukeltą karą prieš jį. Jam buvo būtina pažadėti krašto žmonėms, kad jis netoleruos kyšius imančių pareigūnų, kad jis reikalaus iš visų savo patarėjų prisiekti, kad jie neturi jokių įsipareigojimų kitoms valdžioms ar nešvarioms organizacijoms. Jam buvo būtina pranešti, kad netoleruos jokių išimčių ir kad tuoj pat pradės valymo darbus. Deja, jis praleido gerą progą tai padaryti. Kitiems politikams ramu, kad jis to nepadarė.

Grįžkime prie rimčiausio pavojaus – pavojaus Lietuvai.

Per amžių amžius, kai Lietuva atsidurdavo pavojuje, kai ji būdavo užkariauta ar pavergta, Lietuvoje iškildavo didvyriai – dvasiniai didžiūnai. Jie narsiai vesdavo krašto žmones į geresnį rytojų, į ateitį savo žemėje.

Stebint dabartinę situaciją Lietuvoje, gaila, bet susidaro nuomonė, kad šių dienų vadų tarpe nėra tokių herojų, kokių atsirasdavo anais laikais. Netgi neseni Sąjūdžio laikai mums primena, kad maža grupelė žmonių, vadovaujama Vytauto Landsbergio, išdrįso stoti į kovą prieš didįjį slibiną…

Tie laikai praėjo. Krašto žmonės, manyčiau, nusivylė, neišgirdę kryptingų vilties žodžių. Keista, kad spaudoje neteko matyti Landsbergio nuomonės. Adamkus, kuris taip oriai vis bandė iškelti save, staiga irgi nutilo.

Paksas, kalbėdamas krašto žmonėms po pergalės rinkimuose, buvo aukščiau politikų, kurie iš jo juokėsi ir jį šmeižė. Jis davė suprasti, kad Lietuvą jis mato kitaip, negu buvę prezidentai.

Jis mato tautą, kaip krašto nugarkaulį. Pragmatiški politikai žiūri į krašto piliečius, kaip balsavimo objektus, kuriuos galima suvilioti ir toliau lengvai valdyti. Bet tauta yra aukščiau politikos. Tauta turi daug gilesnę prasmę bei platesnę esmę.

Tauta kyla iš šeimos, giminių, iš krašto žmonių, iš tradicijų bei kultūros, o ne tik iš tų, kurie užpildo balsavimo anketas.

Pakso pasaulėžiūra buvo pavojingesnė globalistams, kurių ambicijos yra platesnės, nei doro krašto kūrimas. Jiems kosmopolitizmas bei tarptautiniai kontaktai yra daug svarbiau.

Tad gal Paksas susilaukė priešų iš žmonių – ne tik Lietuvoje – kuriems jo samprotavimai yra tokie pat pavojingi, kaip ir jo kuklus bandymas kovoti su korupcija.

Dėl šio skandalo nukentėjo daug kas, nors kai kuriems jis bus naudingas. Tačiau daugiausiai nukentėjo Lietuva – tiek daug kentėjusi, tiek vargo mačiusi ir kraujo išliejusi mūsų Lietuva…

Ši krizė gan aiškiai parodė, jog Lietuvoje nėra valstybinio lygio veikėjų, kuriems tauta ir krašto ateitis būtų aukščiau jų politinių ambicijų. Deja, per 13 su virš nepriklausomybės metų Lietuvoje valstybės valdymo menas dar neišsivystė.

Povilas ŽUMBAKIS

Views All Time
Views All Time
1069
Views Today
Views Today
1
0 0