Amerikiečių ir vokiečių kosminis zondas “Galileo” sekmadienį pasinėrė į Jupiterio atmosferą ir sudegė, baigdamas 14 metų misiją, per kurią surinko neįkainojamos informacijos apie didžiausią Saulės sistemos planetą ir jos palydovus, praneša dpa-Reuters-ELTA.

Kaip informavo Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo agentūra (NASA), apie 170 tūkst. kilometrų per valandą greičiu skriejęs “Galileo” buvo nukreiptas į Jupiterį ir patekęs į jo atmosferą visiškai sudegė. Paskutinis zondo signalas pasiekė Žemę sekmadienį 19 valandą 43 minutės Grinvičo laiku. NASA Pasadenos laboratorijoje (Kalifornija) daugiau kaip tūkstantis mokslinių ir techninių darbuotojų džiaugsmingai atšventė sėkmingos misijos pabaigą.

Nuo 1989 metų spalio 18 dienos, kai daugkartinio naudojimo erdvėlaivis “Atlantis” išvedė jį į kosminę orbitą, zondas įveikė daugiau kaip 4,6 mlrd. kilometrų ir perdavė į Žemę daug vertingos informacijos apie Jupiterį ir jo mėnulius.

“Mes sužinojome stulbinančių dalykų. Ši misija buvo aukso vertės”, – pareiškė “Galileo” projekto vadybininkė Klaudija Aleksander (Claudia Alexander).

Vienintelę tikrą nesėkmę “Galileo” misija patyrė 1991 metų balandį, kai iki galo neišsiskleidė sulankstyta, kad neperkaistų, penkių metrų ilgio pagrindinė antena. Kelis mėnesius skrydžio valdymo centras veltui bandė išskleisti anteną, tačiau mokslininkams tada pavyko taip perprogramuoti mokslinę aparatūrą, kad didžioji dalis duomenų į už 900 mln. kilometrų esančią Žemę buvo beveik tokios pat kokybės perduota per papildomą anteną.

1994 metų liepą “Galileo” jau buvo pakankamai arti Jupiterio, kad taptų vieninteliu liudininku, stebėjusiu, kaip garsioji Šumeikerio ir Levio kometa (Shoemaker-Levy 9) atsitrenkė į nuo Žemės pusės nematomą dujinės planetos pusę. 1995 metų gruodžio 7 dieną zondas galiausiai pasiekė Jupiterį ir paleido mokslinį tyrimo aparatą, kuris nusileido į planetos milžinės atmosferą ir pusantros valandos perdavė į Žemę įvairius duomenis. Be to, “Galileo” taip pat tyrė Jupiterio palydovus ir būtent čia padarė įspūdingiausių atradimų: jis, pavyzdžiui, nustatė, kad po “jauna” Europos palydovo ledo pluta veikiausiai slepiasi sūrus vandenynas, kad skysto vandens sluoksnių gali būti Ganimede ir Kalistoje. Tai pakurstė spėliojimus, kad pirmiausia Europoje gali būti gyvybės.

Būtent šis atradimas reiškė mirties nuosprendį kosminiam zondui. NASA baiminosi, kad šešerius metus ilgiau negu planuota tarnavęs ir beveik be kuro likęs zondas taps nevaldomas ir nukris ant Europos. Tačiau kadangi būtent šiame mėnulyje mokslininkai tikisi aptikti gyvybės pėdsakų, “Galileo” reikėjo nukreipti kitur, kad jis iš Žemės atsineštų mikrobų likučiais neužterštų šio Jupiterio palydovo. Todėl “Galileo” buvo nukreiptas į Jupiterio atmosferą, kurioje jis sudegė visiškai, nepalikdamas jokių pėdsakų.

Anot mokslininkų, palyginti su aštuntojo dešimtmečio “Voyager” ir “Pioneer” misijomis, “Galileo” misija reiškė didelį kokybinį šuolį į priekį.

Views All Time
Views All Time
1921
Views Today
Views Today
1
0 0