Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (4 dalis)
|

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (4 dalis)

Kinas Vangas Siandziunas iš Sičuano provincijos pradėjo užkandžiauti stiklu, nes jis, anot vyriškio, traškus ir skanus. Jis dalijasi prisiminimais: „Netyčia prarijau didoką žuvies kaulą. Nieko nenutiko. Iš smalsumo slapta sukrimtau kelis gabalėlius stiklo – irgi nieko nenutiko.” Nuo tada vyriškis retkarčiais suvalgo elektros lemputę: „Kasdien nevalgau, tik kartais. Suvalgau elektros lemputę per pusryčius. Per dieną suvalgau ne daugiau nei vieną lemputę.” Kinas lemputę sutrina, suberia į vandens stiklinę, o tada gurkšnoja. 24-erių metų šiaurės Londono gyventojas Aymanas Najafi Dubajuje nuteistas mėnesį kalėti už tai, kad viešoje vietoje pabučiavo moterį. Dubajaus valdžia britų porą apkaltino padorumo taisyklių pažeidimu, kai viena restorano lankytoja pranešė apie besibučiuojančius jaunus žmones. Britų apeliacija nebuvo patenkinta. Jaunavedžius per vestuvių ceremoniją sutuokė 1,5 m aukščio sėdinti robotė “I-Fairy” su plastikinėmis kaselėmis ir žybsinčiomis akimis. Šios įvykusios jungtuvės yra pirmosios, kurioms vadovavo robotas. “Prašom pakelti nuotakos šydą”, – metaliniu balsu paprašė robotė, kuri jaunavedžiams bučiuojantis maždaug 50-ies svečių akivaizdoje mosavo rankomis. Šios vestuvės įvyko viename restorane Hibijos parke Tokijo centre. Ceremonijai ant restorano stogo vadovavusi “I-Fairy” buvo papuošta gėlių girlianda, o jai iš apačios prijungti laidai buvo nuvesti už juodos užuolaidos, kur slėpėsi ir komandas į kompiuterį suvedinėjo roboto kontrolierius.

|

Išrink metų tolerastą!

Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, tolerancijos dienos proga, skelbia 2009 metų tolerasto rinkimus! Kas yra tolerastas? Tolerastas – asmuo, siekiantis, kad būtų toleruojamas jo gyvenimo būdas, jo įsitikinimai, jo vertybės, bet trypiantis kitų žmonių gyvenimo būdą, įsitikinimus ir vertybes, spjaunantis į kitus, o bandant dėl to priekaištauti, garsiai šaukiantis apie netoleranciją. Šiandien mes stebime įdomų procesą – eilė visuomenės veikėjų skelbia, jog mūsų šalyje maža tolerancijos. Šis žodis skamba nuolat, tačiau tapo neatsiejamu nuo seksualinių mažumų, imigrantų, tautinių mažumų ir t.t. Žmonės, be perstojo kalbantys apie toleranciją, dažnai būna labai netolerantiški manantiems kitaip nei jie. Pakantumas kitaminčiams, esminis tolerancijos bruožas, neegzistuoja šiems asmenims. Tokie asmenys vadinami sparčiai populiarėjančiu žodžiu – tolerastai. Kviečiame tave išreikšti savo nuomonę apie tolerancijos ir tolerastijos apibrėžimus ir žmones, kurie laviruoja tarp jų. Jei manai, jog kuriam nors visuomenės veikėjui tinka tolerasto apibrėžimas – sudalyvauk mūsų konkurse! Mes pateikiame keletą kandidatų metų tolerasto vardui gauti. Žmonės, 2009 metais prisidėję prie šio termino populiarinimo, pretenduoja į organizacijos įsteigtą prizą. O Tu gali padėti nuspręsti, kam jis atiteks. Balsuok už metų tolerastą mūsų svetainės balsuoklėje!

|

Svetimi žaidėjai savoje komandoje

Lietuvos atstovai Briuselyje ir Strasbūre turėtų atstovauti šaliai, kuri juos delegavo. Tačiau yra atvirkščiai: dalis mūsų europarlamentarų veikia prieš Lietuvą. Nepaisant to, valstybė neturi jokių galimybių atšaukti vilčių nepateisinusių politikų. Skundikai – du. Leonidas Donskis ir Valdemaras Tomaševskis. Tai du žmonės, turintys ginti Lietuvos interesus. Jie patys mano, kad taip ir daro, tačiau nemažai Lietuvos gyventojų mano priešingai. V.Tomaševskio pavardė pastarąją savaitę yra labiausiai linksniuojama iš visų Lietuvos europarlamentarų. Būtent jis apskundė Lietuvą Europos Komisijai kaip neva skriaudžiančią mūsų šalyje gyvenančius lenkus. Į tai reaguodami Lenkijos europarlamentarai raštu kreipėsi į savo tautietį Europos Parlamento pirmininką Ježį Buzeką, reikalaudami apginti “persekiojamus” lenkus. Laiške piktinamasi, kad Lietuvoje draudžiami vieši užrašai lenkų kalba, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija pripažinta pažeidusi įstatymus, mat kandidatų į EP pavardes rinkimų plakatuose parašė tik lenkiškai ir rusiškai. Kiek anksčiau už V.Tomaševskį išgarsėjo L.Donskis, EP platinęs žinią, kad Lietuvoje skriaudžiami homoseksualai. Kaip argumentą jis pateikė Seimo priimtą įstatymą, kurio vienas sakinys draudžia homoseksualizmo propagandą tarp nepilnamečių. EP net patvirtino rezoliuciją, kuria Lietuva pasmerkta dėl šio įstatymo, o EK neatmeta net sankcijų galimybės. Jai pritarė ir 4 mūsų atstovai – L.Donskis, Vilija Blinkevičiūtė, Justas Vincas Paleckis ir Zigmantas Balčytis.

|

L. Donskio pamokslėliai

Lietuvoje rinktas europarlamentaras Leonidas Donskis, vaizduojantis didį tolerantą, tarsi „be pykčio”, tačiau dažnai vos ne su vėzdu grasinantis Lietuvai už homoseksualių santykių propagavimo ribojimą, iš Briuselio sakyklos pastaruoju metu prapliupo pamokslais Lietuvai. Kadangi savo demagoginiu daugžodžiavimu jis sugeba sukelti tarp nesusivokiančių piliečių kovotojo už žmogaus teises įvaizdį, atitinkamai į jo postringavimus sureaguoja net mūsų įstatymų leidėjai ir įvairių leidimų išdavėjai. Toleranto postringavimus, nukreiptus į homoseksualų teisių iškėlimą ir įtvirtinimą, kadangi jie sklinda iš aukštos ES sakyklos, noriai skleidžia mūsų internetiniai portalai. Kaip skelbia Visuomeninė Lietuvos gėjų ir lezbijiečių svetainė, neseniai šimtai Jeruzalės gyventojų savo pašto dėžutėse aptiko skrajutes su kvietimu „žudyti sodomitus” bei pažadu užmokėti 20 000 šekelių tam, „kuris nužudys Sodomos ir Gomoros vietininkus” pasaulinio gėjų parado, numatyto mieste, metu. Laiškuose taip pat yra „Molotovo kokteilio” (butelių su degiu mišiniu) gamybos instrukcija. Ekstremistai jį pervadino į „Šliselio kokteilį” religinio fanatiko garbei, užpuolusio gėjų eisenos, vykusios praeitais metais, dalyvius. Gėjai ir lesbietės skrajutėse vadinami „purvinais gyvuliais”, o taipogi prisimenama švenčiausioji Tora, kurios įstatymus pažeidžia homoseksualai. Tokios tokelės Lietuvoje rinkto europarlamento nario Leonido Donskio istorinėje tėvynėje.

|

Ar gėjai „okupuos“ Lietuvą

Šią savaitę, antradienį, BNS surengtoje spaudos konferencijoje krikščionių katalikų nuostatas dėl gėjų parado išsakė monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Jis priminė lietuvių kovas su kryžiuočiais, carinę Rusiją, bolševikų okupacijas. „Mes atgavome laisvę, pasidžiaugėme 20 metų, bet pamatėme, kad daug ko nepadarėme. Ir vėl iš naujo priešai puola mus. Štai atsiranda kažkokia pasaulinė ypatingai nusikaltusi organizacija, kuri ateina į Lietuvą ir nori sugriauti krikščionišką šeimą, gyvenimo būdą, atmesti Šventąjį Raštą, Dekalogą ir viską, kas brangu Lietuvai“, – kalbėjo mons. A. Svarinskas. Jis sakė, kad lietuvis nepratęs kapituliuoti – prieš bolševikus pralaimėta, nes po ilgų kovų partizanams pritrūko maisto ir šovinių: kai Vakarų srities partizanų vadas S. Staniškis-Litas teturėjo du šovinius ir jam kažkas surado dar du, jis pasuptas priešų nusišovė, prieš tai supjaustęs savo batus, kad nepatektų enkavėdistams. „Mes rankų nepakelsime. Nežinau, ar mes laimėsime, bet Lietuva turi laimėti. Mes esame pasiruošę atiduoti net ir savo gyvybę“, – sakė per tris kartus sovietiniame lageryje 23 metus kalėjęs kunigas. Mons. A. Svarinskas teigė, kad kovoti prieš homoseksualų eitynes pasirengęs visomis išgalėmis, bet taikiai. Mons. A. Svarinskas informavo, kad šeštadienį prie Vilniaus Arkikatedros Bazilikos bus kalbamas rožinis ir meldžiamasi.

|

M.Adomėną liūdina, kad L.Donskis žmogaus teisių padėtį Lietuvoje “prilygina Sovietų Sąjungai ir Iranui”

Parlamentaras konservatorius Mantas Adomėnas teigia nuliūdęs dėl to, kad europarlamentaras Leonidas Donskis žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, pasak jo, prilygino Sovietų Sąjungai ir Iranui. Seimo nario nuomone, L.Donskis galėtų “tinkamai atstovauti” Lietuvai Briuselyje, tačiau vietoj to kalba tai, ką esą nori išgirsti žmogaus teisių srities lobistų grupės. “Liūdna matyti, kad Lietuvai atstovauti turintis europarlamentaras L.Donskis prilygino Lietuvą padėtimi žmogaus teisių srityje, nežinia kuo remdamasis, Sovietų Sąjungai ir Iranui. (…) Būtų galima tikėtis, kad galėtų tinkamai atstovauti Lietuvai, bet jie labiau linkę pasakyti, ką nori išgirti lobistinės, interesų grupės, o ne atskleisti realią padėtį Lietuvoje”, – per spaudos konferenciją penktadienį pareiškė M.Adomėnas. Jis su kolega parlamentaru Krikščionių frakcijos nariu Roku Žilinsku šią savaitę lankėsi Briuselyje. Europos Parlamento (EP) gėjų ir lesbiečių teisių grupės diskusijoje “Mažumų susirinkimų ir žodžio laisvė Lietuvoje” jie teigė bandę įtikinti, jog žmogaus teisės Lietuvoje užtikrinamos labiau nei įsivaizduoja EP. “Iškreipta informacija, kuri palanki lobistinėms grupėms, kad Lietuvoje – nuolatinis persekiojimas, labai prasta padėtis (žmogaus teisių atžvilgiu – BNS). (…) Tendencija įrodyti nesant jokių faktų, kad Lietuvoje vyksta viduramžiškas teroras”, – teigė M.Adomėnas.

|

Lietuviška tolerancija

Žodis “tolerancija” Lietuvoje turi ypatingą prasmę. Jis dirgina, nervina, erzina, perkreipia fizionomijas, drėkina delnus, neleidžia galutinai atrofuotis verbaliniam aparatui ir skatina protestuoti (“Ko čia mums pamokslauja? Atsirado, mat, geresni!”). Tarsi “toleruoti” reikštų “žavėtis”, o ne pripažinti, kad man nepatinkantys individai, papročiai, pomėgiai, požiūriai, įsitikinimai turi tokią pat teisę ramiai egzistuoti, kaip ir tie, kuriems pritariu, ir atsižadėti agresyvaus noro atvesti netikėlius į “tiesos kelią” kitomis, nei laisva diskusija, priemonėmis. Vis dėlto, netgi tie, kuriems “tolerancija” – keiksmažodis, išmoko ja pasinaudoti. Pasirodo, argumentas ad tolerantiam praverčia tada, kai kitų argumentų nėra, kai apginti pozicijos nesugebama, bet keisti neketinama. Tada, kai norisi paskelbti savo priešiškumą tolerancijai arba nesivaržant deklaruoti elementarų išsilavinimo ir/ar intelekto stygių. Tikrai, kaip dar butų galima gintis nuo bjaurių subjektų, kurie, neapsikentę, kvailumą pavadina “kvailumu” ir dar į jį pabaksnoja mūsų nosį, jei ne apkaltinant juos “pagarbos kitokiai nuomonei stoka”? Todėl kaltinimą taria lūpos tų, kurie pirmieji (jei tik galėtų) sukištų visus kitaip manančius į beprotnamius, ligonines ar kalėjimus, ar bent apmėtytų akmenimis. Tų, kuriems “tolerancija” reiškia anaiptol ne toleranciją, o reikalavimą pripažinti pagrįstomis obskuranto pretenzijas prisistatyti ekspertu arba demokratijos priešo “demokratines teises” griauti demokratiją.

|

Žilinskas ir Adomėnas sako apgynę Lietuvą nuo Donskio šmeižto

Kadangi europarlamentaras Leonidas Donskis neteisingai kalba apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, Lietuvos parlamentarams būtina patiems vykti į Briuselį, kad apgintų šalį europiečių akyse. Taip savo išvyką į Briuselį dalyvauti Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių grupės diskusijoje „Mažumų susirinkimų ir žodžio laisvė Lietuvoje” penktadienį spaudos konferencijoje Seime pristatė „krikščionis” parlamentaras, vienintelis atvirai prisipažinęs, kad yra homoseksualus, Seimo narys Rokas Žilinskas ir konservatorius Mantas Adomėnas. Anot pastarojo, tik jiems pristačius tikruosius faktus buvo išvengta Lietuvą smerkiančios, bet, jo nuomone, neteisingos Europos Parlamento rezoliucijos. „Gaila, kad atstovauti Lietuvai reikia skristi į Briuselį. Manome, kad europarlamentarai galėtų atstovauti, bet jie labiau linkę pasakyti lobistinėms grupėms, kaip ta [renginį organizavusi] parlamentinė grupė, ką jie nori išgirsti, o ne atstovauti realiai padėčiai Lietuvoje. Liūdna matyti, kad europarlamentaras Leonidas Donskis prilygino Lietuvos padėtį žmogaus teisių srityje, nenurodymas faktų, Sovietų Sąjungai ir Iranui”, – sakė M. Adomėnas. „Buvo aiškiai matyti siekis paskelbti dokumentą, smerkiantį žmogaus teises Lietuvoje. Dėl mūsų diskusijos ir vizito tokiai rezoliucijai suformuoti pagrindo nebuvo. Menami faktai, kurie ištraukiami apie Lietuvą, pateikiami kaip blogos žmogaus teisių padėties įrodymas, yra dažnai iškraipytų faktų perdavimas.

|

Satanizmas be kaukės. I dalis

Kas yra satanizmas? Daugeliui ši sąvoka siejasi, maždaug, su tokiu paveikslu: tamsiame kapinių fone keletas jaunuolių, murmančių makabriškus užkeikimus, aukoja šėtonui juodą katę arba nekaltą mergelę, o visa tai vainikuoja „iškilminga” seksualine orgija velnio garbei. Neretai satanizmui priskiriama ir tokia atributika, kaip ilgi vyrų plaukai, tamsūs drabužiai, apversti kryžiai, sunki muzika. Tokius vaizdinius pateikia populiarioji kultūra, o pagimdo – mitologinė sąmonė, linkusi konkretizuoti abstrakčias sąvokas. Norima, kad mįslingas ir sunkiai apčiuopiamas reiškinys būtų kuo lengviau atpažįstamas pagal konkrečius bruožus. Tokiu būdu, kažkada raganos būdavo „atpažįstamos” pagal paprasčiausius apgamus ant kūno, o šiuo metu satanistai – pagal aprangą ir kitus išorinius požymius. Deja, viskas pasirodo daug sudėtingiau, nei norėtųsi: nei ilgi plaukai, nei tamsūs drabužiai savaime nedaro žmogaus satanistu – juk tokiu atveju, satanizmu tektų apkaltinti ne tiktai visą XVII-XVIII a. aukštuomenę, dėvėjusią ilgus perukus, bet ir nūdienoje tamsiai vilkinčius krikščionių dvasininkus. Kas dėl sunkiojo roko arba metalo muzikos, tai kaip ir kiekviename stiliuje, taip ir šiuose reiškiasi pačių įvairiausių pažiūrų žmonės. Stereotipų vergai nustebtų, sužinoję, kiek sunkiosios muzikos tekstų nei iš tolo nedvelkia šėtonu, ir kokiai daugybei satanistų – išvis nepatinkanti sunkioji muzika.

Satanizmas be kaukės. II dalis
|

Satanizmas be kaukės. II dalis

Satanizmas dažniausiai laikomas religine srove. Iš tiesų, tai – daugiau, nuostata, galinti įgauti tiek religinę, tiek sekuliarią (pasaulietinę) išraišką. Satanizmo formų spektras gali būti itin platus: nuo patologinės agresijos, iki gan užslėptų formų. Tas, kuris planuoja prisistatyti nauju žmonijos lyderiu – negali rinktis atgrąsių priemonių. Bent jau – iki laiko. Žmonija prie satanistinių vertybių turi būti pratinama labai palaipsniui, idant – ilgainiui, pati nebesugebėtų atsirinkti gėrio nuo blogio. Tam pasitarnauja nihilizmas. Tai – bene subtiliausia satanizmo forma. Tačiau nihilistinės pasaulėžiūros ideologai – pvz., vienas postmodernizmo įkvėpėjų Frydrichas Nyčė (Friedrich Nietzche) – nuo pat pradžių gan atvirai siejo save su satanizmu. F.Nyčės herojus jo paties raštuose neretai vadinamas Antikristu, o jo idealas – „antžmogis” – vaizduojamas, kaip jokių moralės dėsnių nesaistomas „žvėris”, agresyvus egoistas. Kitas didis postmoderniosios pasaulėžiūros autoritetas – Zygmundas Froidas (Freud) – buvo taip nusiteikęs prieš religiją, kad laikė ją viena šizofrenijos formų. Tiesa: jis neigė ne tik Dievą. Froidizme atmetama bet kokia drausmė: negalima esą savęs varžyti, nes kiekvienas suvaržytas geismas gimdantis įtampą, kuri galinti sukelti psichologines krizes. Taigi, kiekvienas geismas turintis būti įgyvendintas (prisiminkime A.Kraulio pagrindinį įstatymą). Žmogų valdantys instinktai: lytinis potraukis, baimė, agresija.