|

Dar viena “naujakalbė”

Britų rašytojo Erikas Artūras Bleras, labiau žinomo Džordžo Orvelo slapyvardžiu novelėje „1984“ sukūrė įtampos, priespaudos ir smurto kupiną totalitarinę visuomenę. Savo žanro genijumi vadinamas autorius sistemą pavaizdavo taip tiksliai, kad jo knyga tapo sinonimu, norint apibūdinti reiškinius, kurie gavę per didelę valdžią, išsigimsta ir pamina pirminius savo principus – tampa visą apimančia priespaudos mašina. Istorija mums pateikia eilę panašių pavyzdžių. Vienas iš esminių totalitarizmo, sukurto kūrinyje „1984“ bruožų – vadinamoji naujakalbė. Naujakalbę, esą, sukūrė visuomenę pavergusi sistema, siekianti sukurti „naują“ žmogų, sulaužyti jo norą priešintis ir mastyti taip, kaip jis to norėtų. Šio proceso esmė – nauja kalba, kurioje sunaikinama galimybė galvoti ir kalbėti pačiam. Kalba, sukurta (tiksliau tariant, stipriai nuskurdinta ir perkurta senoji kalba) taip, kad ja priverstinai kalbantis žmogus praranda galimybę išsireikšti taip, kaip to nenorėtų valdanti sistema. Terminai, sakinių daryba ir raiška tampa galingu smegenų plovimo įrankiu, nes žmogus naudodamasis naujakalbe kapituliuoja, kalba taip, kaip jam primeta naujieji šeimininkai, neturėdamas galimybės išsireikšti savaip, laisvai ir priešingai. Tokia yra naujakalbės esmė niūriame pasaulyje, nupieštame Džordžo Orvelo. Šiandien, nenatūralios seksualinės orientacijos revoliucijos šauklių armijai žengiant į Lietuvą, tenka stebėti dar vienos naujakalbės kišimą visuomenei, kurioje mes gyvename.

|

Kas iš tiesų yra homoseksualumas?

Dalis žmonių mano, kad jie supranta šį terminą. Tai pirma klaida, kurią padaro „gėjų“ ideologijos aukos. Negebėjimas išsiaiškinti tikrąją terminų prasmę iš pat pradžių, leidžia susiformuoti klaidingas prielaidas. Tai lyg pasirašytumėte sutartį pirkti naudotą automobilį prieš tai jo net nematę. Homoseksualumo terminas atsirado visai ne taip, kaip dauguma įsivaizduoja. Iki 1986 m. homoseksualumas buvo apibrėžiamas kaip tos pačios lyties seksualiniai santykiai. Homoseksualas buvo apibrėžiamas kaip asmuo, kuris turi ar nori turėti tokius santykius. Po 1986 m. „gėjų“ judėjimas pradėjo kitaip taikyti homoseksualumo apibrėžimą – kaip normalią ir įgimtą būseną, lygiavertę heteroseksualumui, visiškos laisvės pasirinkti savo elgesį būseną. Pagal naująjį apibrėžimą, teisingosios orientacijos žmonės gali pasirinkti tos pačios lyties santykius, o „gėjai“ gali pasirinkti priešingos lyties santykius be jokio jų tikrosios seksualinės orientacijos pakeitimo. 1986 m. „gėjai“ bandė Amerikoje įteisinti homoseksualistų pederastiją (sodomiją) kaip konstitucinę pamatinę asmeninio gyvenimo teisę, lygiavertę santuokiniams seksualiniams ryšiams. Aukščiausiasis teismas atmetė „gėjų“ argumentus. Nepavykus legitimuoti homoseksualaus elgesio kaip pamatinės teisės, „gėjų“ judėjimas persiorientavo į kitą konstitucinę teisę: mažumos statusą.

Milijardinė korupcija ir IT technologijos
|

Milijardinė korupcija ir IT technologijos

Informacijos technologijų bendrovė “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir nepriklausoma tarptautinė IT infrastruktūros konsultavimo bendrovė “GlassHouse Technologies” už 1,06 mln. litų ištirs Vidaus reikalų ministerijos informacines sistemas. Jos ministerijai parengs ir greitojo reagavimo planą. Praėjusią savaitę su konkursą laikėjusiomis įmonėmis pasirašyta sutartis. “Baltic Amadeus infrastruktūros paslaugos” ir “GlassHouse Technologies” analizuos ministerijos ir pavaldžių institucijų registrus, duomenų saugyklas, IT darbuotojų užimtumą ir per dešimt mėnesių pateiks rekomendacijas. Įmonės parengs ir planą, kaip atstatyti sutrikusias sistemas, pavyzdžiui, stichinių nelaimių atvejais, konsultuos, kokias IT sistemas kurti. Vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius balandžio mėnesį atsistatydino iš pareigų. Jis pareiškė taip nusprendęs dėl “šmeižimo kampanijos” žiniasklaidoje. Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė manąs, kad viceministras žengė teisingą žingsnį, o vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis nuo platesnių komentarų susilaikė. Premjero A.Kubiliaus sudaryta darbo grupė, kuri analizavo ekonominių ir finansinių nusikaltimų tyrimo sistemos funkcionavimą, siūlė įvertinti vidaus reikalų viceministro S.Liutkevičiaus, prižiūrinčio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) veiklą, atsakomybę.

“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus
|

“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus

Vilniaus miesto tarybos nariai konservatoriai ir liberalcentristai rengiasi dar 20 metų pratęsti “Vilniaus šilumos tinklų” (VŠT) nuomos sutartį su bendrove “Vilniaus Energija”, kuri yra “Rubicon group” dukterinė įmonė. Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus taryboje buvęs seniūnas Kęstutis Masiulis, dabar Seimo narys, išgarsėjo visa eile drastiškų išpuolių prieš “Rubicon” prieš Vilniaus savivaldybės rinkimus, tačiau dabar tyli. Politikai, prieš rinkimus žadėję nutraukti šią gėdingą sutartį, dabar skuba ją pratęsti dar 20 metų. VŠT nuomos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. penkiolikos metų terminui. Tuomet Vilniaus meras “abonentas” Artūras Zuokas žadėjo, kad Prancūzijos kompanija “Dalkia” investuos į VŠT daugiau nei 600 mln. litų ir sutvarkys visą sostinės šilumos ūkį. Tik po kelių metų paaiškėjo, kad “Dalkia” dukterinė įmonė ‘Vilniaus Energija” tapo jau “Rubicon group” nuosavybe, ir vienintelė “užsienio” investicija į VŠT yra daroma iš pačių vilniečių už šilumą sumokamų mokesčių. Be to, šios investicijos daromos itin neskaidriai ir brangiai, o “Rubicon group” už kiekvieną investuotą litą dar gauna savo dalį kaip tarpininkas. Negana to, pagal šią sutartį numatyta, kad visos vilniečių už šilumą sumokėtos investicijos į VŠT remontą bus užskaitomos kaip “Vilniaus Energija” investicijos, ir pasibaigus šiai sutarčiai, “Vilniaus Energija” pareikalaus jas gražinti. Manoma, kad tokių “investicijų” suma 2017 m. gali viršyti 600 mln. litų.

|

Sunkaus karo su Leo LT suvestinė

Spręsdamas sodininkų bendrijoms priklausančių elektros tinklų perdavimo skirstomųjų tinklų bendrovėms RST ar VST problemas, susidūriau su beveik atviru sodininkų ir kitų visuomenės grupių terorizavimu bei reketavimu. Ūkio ministerija 2002 m. nustatė tokių objektų išpirkimo tvarką, tačiau procesas vyko ir tebevyksta labai lėtai. Po šešerių metų, 2008 m. vasario mėnesį Ūkio ministerija specialiai darbo grupei pateikė duomenis, kad VST yra išpirkusi 17, o RST – 96 sodininkams priklausančius elektros tinklus. 2009 m. lapkritį Energetikos ministerija žiniasklaidą informavo, kad per 2009 m. RST išpirko 20, o VST – 7 objektus. Tuo tarpu Lietuvoje yra apie 1500 sodininkų bendrijų – energetikos objektų savininkių. Taigi, išpirkimas iš esmės nevyko ir nevyksta. Pagrindinė priežastis – sodininkams nepalankios, tiesiog korupcinės išpirkimo metodikos ir taisyklės. Jomis piktnaudžiaudamos, energetikos įmonės nustatydavo “minusines” objektų kainas: neva tiek pinigų reikia sutvarkyti tinklus, kad jie atitiktų techninius parametrus, todėl sodininkams, parduodant objektus, reikėjo primokėti šimtatūkstantines sumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sodininkų bendrijos už elektros energiją moka pagal vienodą, nediferencijuotą tarifą, kaip ir kiti buitiniai vartotojai. Mokestį bendrijos surenka iš sodininkų ir atiduoda energetikos įmonėms, nors šios tiesiogiai į sodininkų namus elektros energijos netiekia (neskirsto) ir bendrijų tinklų neeksploatuoja.

|

Vilniaus danguje – atliekų deginimo sąvartynas

Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Braškienė spalio viduryje pasirašė Atliekų deginimo gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kas atvėrė kelią Vilniuje statyti šią gamyklą. Šio klausimo net nesvarstė Vilniaus miesto taryba, o konservatorius meras V.Navickas ir jo pavaduotojai apsimetė, kad toks klausimas yra per smulkus svarstyti miesto taryboje. Kaip žinia, dar pernai pasipriešinus visuomenei ir po to, kai Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas surašė apie 50 pastabų dėl šios ataskaitos, šis dokumentas dar pernai metų pabaigoje buvo gražintas jos autoriui UAB „Cowi Baltic“. Ši bendrovė ataskaitą parašė UAB „Rubicon group“ užsakymu. Skandalais ir kriminaliniais nusikaltimais pagarsėjusios šios bendrovės savininkai greitai Vilniuje, šalia Gariūnų esančios Vilniaus elektrinės teritorijoje už beveik 250 mln. litų Europos Sąjungos paramos pradės statyti atliekų deginimo gamyklą. Konservatorių valdoma miesto valdžia nutarė numuilinti šį klausimą, pavedusi poveikio vertinimo ataskaitą pasirašyti skyriaus vedėjai, nors dar prieš metus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masiulevičius pareiškė, kad pastabos dėl šios ataskaitos yra tokios esminės, kad „Cowi Baltic“ reikės iš naujo perdaryti visą Poveikio vertinimo ataskaitą.

|

Kovoje prieš danų kiaules – naujas ginklas

Praėjusią savaitę „Radviliškio naujienoms“ paviešinus Šiaulėnų miestelio (Radviliškio rajonas) problemas dėl miestelį smardinančių danų kiaulidžių, žinia netruko apskristi visą Lietuvą. Šiaulėniškių problemomis susidomėjo ne tik vietinės, bet ir šalies žiniasklaidos priemonės. Miestelio gyventojai džiaugiasi, kad ir kitų miestų bei rajonų žmonės supranta jų problemą ir tai paskatino šiaulėniškius dar aktyviau ginti savo interesus. „Radviliškio naujienoms“ pavyko išsiaiškinti, kad Šiaulėnų kiaulidžių plėtrai nepritaria ne tik Radviliškio rajono valdžia, bet ir paveldosaugininkai. Pasirodo, vos už kelių šimtų metrų nuo kiaulidžių stovintis senasis Šiaulėnų dvaras kultūrine prasme yra labai svarbus Lietuvai ir trūksta tik truputėlio iniciatyvos, kad šis dvaras butų įrašytas į Kultūros paveldo objektų sąrašus. Paveldosaugininkai tikina, kad kiaulidės prie tokių svarbių kultūrinių objektų niekaip nesiderina. Primename, kad šiaulėniškių kova prieš miestelio pakraštyje danų įkurtos bendrovės „Litpirma“ kiaulides kilo tada, kai vietiniai gyventojai atsitiktinai sužinojo, jog bendrovė planuoja kiaulidžių rekonstrukciją ir užsimojo dvigubai padidinti auginamų kiaulių skaičių. Tai paaiškėjo po to, kai kiaulidžių kaimyninių sklypų savininkai gavo pranešimus apie bendrovės planus plėstis ir perskaitė skelbimą apie užsakytą poveikio aplinkai vertinimo programą. Kiaulidžių kaimynyste pasipiktinę šiaulėniškiai tikino, kad ir dabar kiaulininkai netinkamai tvarkosi.

|

Lietuva nebeapsikenčia danų kiaulių

Nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, besaikis fermų plėtimas kenkia gyventojų sveikatai bei gamtai. Vakar neapsikentę kiaulidėmis prie Vyriausybės rūmų piketą surengė keliasdešimt Radviliškio rajono Šiaulėnų bendruomenės, Kalvarijos savivaldybės, Pakruojo rajono ir kitų su danų kiaulininkais kovojančių bendruomenių atstovai. Žmonėms kilo įtarimų, kad šalies valdžia kovoje su Danijos kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. Anot akcijos rengėjų, nevaldomas Danijos kiaulininkų veržimasis į Lietuvą, kiaulių ir paukščių kompleksų plėtimas nesilaikant galiojančių teisės aktų kelia realią grėsmę mūsų šalies gamtai ir gyventojų sveikatai. Tačiau, kaip tvirtino rengėjai, už kiaulininkystės plėtrą atsakingos valstybinės institucijos ne tik kad nesiima veiksmų situacijai pagerinti, bet ir elgiasi visiškai atvirkščiai. Žaliųjų judėjimo lyderis Rimantas Braziulis “Respublikai” tvirtino, kad jam kilo įtarimas, jog Vyriausybė ginče su danų kiaulininkais atstovauja ne saviems, lietuviams, o užsieniečiams. “Vyksta mūsų valdininkijos palaiminta tyli danų invazija į Lietuvą. Tikima, kad iš Danijos ateis milžiniški pinigai, todėl stengiamasi tylėti bendraujant su tariamais investuotojais. Tačiau kas atsakys, kai mūsų gražuolė Lietuva kartu su danų investicijomis ir jų kiaulėmis taps viena didele kiaulide?” – klausė R.Braziulis.

|

Danų kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį

Radviliškio rajone Šiaulėnų kaime įsikūrusiam danų verslininko Jorgeno Anderseno valdomam kiaulių kompleksui nurodyta sumažinti kiaulių kiekį, kuris viršija projektinius įmonės pajėgumus. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūra, patikrinusi UAB „Litpirma“ kiaulių kompleksą, nustatė, kad bendrovė vietoje leidžiamų 12 tūkst. kiaulių augina 17 378 įvairaus amžiaus kiaules. Vykdydama modernizaciją ir didindama kiaulių skaičių, bendrovė turėjo kreiptis į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą ir pakoreguoti jai išduotą Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimą. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vedėjo Mingailos Saulevičiaus teigimu, norėdama plėstis bendrovė turėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, tačiau ji buvo nutraukta, o be poveikio aplinkai vertinimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimo koreguoti negali. Norams auginti daugiau kiaulių aktyviai pasipriešino Šiaulėnų kaimo gyventojai, nebegalėję pakelti smarvės, kurią kelia kiaulių kompleksas. Radviliškio rajono savivaldybės taryba, svarsčiusi įmonės savininkų prašymą, nusprendė nepritarti UAB „Litpirma“ planuojamai veiklai — išplėsti kiaulių komplekso gamybinius pajėgumus iki 54 tūkstančių užaugintų kiaulių per metus.

|

Danų kiaulių ekspansija tęsiasi

Danų kiaulės vis labiau apžioja Lietuvą, kuri pamažu tampa milžiniška užsienietiškų deglųjų kiaulide. Kiaulinami žmonės skambina pavojaus varpais, tačiau kiaulių karavanas eina – šįkart į Radviliškio rajoną.Dvoką, sklindantį nuo Radviliškio rajono Šiaulėnų miestelio pašonėje įsikūrusio danų kapitalo bendrovės “Litpirma” kiaulių komplekso, kasdien uostantys ir gokčiojantys šiaulėniškiai nustėro sužinoję apie šio komplekso planus plėstis beveik dvigubai. Žmonės baiminasi dėl galimos ekologinės katastrofos, todėl tokiems kiaulininkų planams žada užkirsti kelią bet kokia kaina. Kiaulių kompleksas, kuriame šiuo metu užauginama apie 25 tūkst. kiaulių per metus, yra vos už 700 m nuo Šiaulėnų miestelio. Nosis riečianti smarvė, pašlijusi sveikata ir baimė dėl teršiamos gamtos – tuo šiandien gyvena miestelis. Todėl šiaulėniškiams plaukai šiaušiasi nuo kiaulininkų ketinimų dar padidinti čia auginamų deglųjų skaičių. Minimalus planas – 40 tūkst. kiaulių per metus. Maksimalus planas – 54 tūkst. kiaulių per metus. Žmonėms nesuvokiama, apie kokią komplekso plėtrą dar gali būti kalbama, jei kiaulės čia auginamos ir taip per arti gyvenamųjų namų. Pasak Šiaulėnų bendruomenės atstovo Edvardo Stonkaus, kiaulių kompleksas, kuriame kriuksi daugiau nei 12 tūkst. deglųjų, nuo gyvenamųjų namų turi būti nutolęs mažiausiai per kilometrą. Tačiau Šiaulėnuose taip nėra. Nesuvokiama žmonėms ir tai, kokią plėtrą gali planuoti bendrovė, kurią gamtosaugininkai kone kasmet baudžia už įvairius pažeidimus.