“Kauno energijos” susitikimas su daugiabučių namų atstovais dėl karšto vandens skaitiklio mokesčio baigėsi chaosu – energetikams nepavyko įtikinti miestiečių, kad mokesčio dydis pagrįstas. Prieš “Kauno energijoje” vykusį susirinkimą prie energetikų pastato pastatyti automobilį buvo keblu. Tolėliau vietą radusiems kauniečiams teko geroką atkarpą paėjėti. Tuo metu prie pastato būriavęsi žmonės svarstė, ko tikėtis iš centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės suorganizuoto susirinkimo su daugiabučių namų gyventojais. Prieš “Kauno energijoje” vykusį susirinkimą prie energetikų pastato pastatyti automobilį buvo keblu. Tolėliau vietą radusiems kauniečiams teko geroką atkarpą paėjėti. Tuo metu prie pastato būriavęsi žmonės svarstė, ko tikėtis iš centralizuotos šilumos tiekimo bendrovės suorganizuoto susirinkimo su daugiabučių namų gyventojais. “Nežinau, ar ką nors pasieksime”, – pesimistiškai prieš susirinkimą kalbėjo Šančių gyventojas Raimundas. Jauna moteris solidaus amžiaus vyriškiui atkirto, jeigu žmonės patys nekovos, kasmet už komunalines paslaugas teks mokėti daugiau. Kieme diskutavusių gyventojų nuomonės dėl skaitiklio mokesčio išsiskyrė: vieni svarstė, koks mokesčio dydis būtų teisingiausias, kiti abejojo, ar iš viso toks mokestis yra teisėtas. Susirikimas prasidėjo laiku, o laisvų vietų didžiojoje “Kauno energijos” aktų salėje nebuvo likę. Iš pradžių jame dalyvavo ir bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas. Tiesa, jis po dvidešimties minučių iš salės išėjo.

Kaunietis Vytautas Matlašaitis įsitikinęs, kad vandens skaitiklio mokestis yra nepagrįstas, todėl skundais užvertė Prezidentę ir Seimo Žmogaus teisių komitetą. “Kauno vandenys” mokesčio atsisakyti neketina. Vandens pardavimo kaina vadinamas mokestis, kurį sudaro vandens skaitiklių priežiūros ir keitimo bei klientų aptarnavimo išlaidos, kauniečiui pensininkui Vytautui Matlašaičiui atrodo nepagrįstas. Radvilų dvaro gatvės gyventojas keleri metai susirašinėja su valdžios institucijomis, bandydamas, kaip pats sako, apsiginti nuo neteisėto mokesčio. “Avansu renka pinigus už vandens skaitiklio priežiūrą, remontą, patikrą iš visų vartotojų ir taip nieko nenuveikdami per mėnesį surenka apie 0,5 mln. litų”, – skaičiuoja V.Matlašaitis. Jam nesuprantama, kodėl kauniečiai turi mokėti avansu už paslaugą, kuri bus suteikta tik po ketverių metų. Į vandens pardavimo kainą, pastebi V.Matlašaitis, įtrauktos skaitiklio priežiūros ir keitimo išlaidos, nors iš tiesų kai kuriuose butuose skaitikliai neseniai pakeisti už pačių vartotojų pinigus. Mokestis priklauso ir nuo vamzdžio diametro: jeigu šis didesnis, mokėti reikia daugiau. Pavyzdžiui, Radvilų dvaro gatvės gyventojų butuose vamzdžių diametras buvo padidintas nuo 15 mm iki 20 mm.
“Niekas mūsų neklausė, ar mes sutinkame. O kai parašiau prašymą pakeisti diametrą į 15 mm, “Kauno vandenys” jo nepatenkino”, – skundėsi V.Matlašaitis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-1744, nes: priėmus siūlomą Įstatymo pakeitimą vėl būtų sudarytos sąlygos sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) diskriminavimui; pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo nuostatas, daugiabučių namų gyventojai visada gali pasirinkti jiems labiausiai tinkamą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, ar kitą karšto vandens tiekėją. Pažymėtina, kad vartotojams Įstatymas nustato teisę, o ne pareigą ir daugiabučių namų gyventojai gali šia teise naudotis neterminuotai. Be to, pažymėtina, jog dabar galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme yra nustatyta imperatyvi sąlyga, kuri įpareigoja esamą šilumos tiekėją vykdyti karšto vandens tiekėjo funkcijas, kol vartotojai nepasirinks kitaip. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma Įstatymo pataisa numato panaikinti minėtą pareigą ir vėl sugražinti į buvusią padėtį, kuri eilę metų kėlė didelį sąžiningų daugiabučių namų gyventojų (vartotojų) nepasitenkinimą; siūlomas Įstatymo pakeitimas yra itin nepalankus sąžiningai deklaruojantiems ir laiku už sunaudotą vandenį ir šilumą atsiskaitantiems vartotojams. Tokios nuostatos įteisinimas vėl leistų atskiriems vartotojams piktnaudžiauti savo teisėmis, kitų sąžiningų vartotojų atžvilgiu, o šilumos tiekėjams vėl sudarytų sąlygas neprisiimti atsakomybės už kokybišką produkto (karšto vandens) ir su karšto vandens tiekimo veikla susijusių paslaugų tiekimą.

Verda aistros dėl karšto vandens apskaitos, bet tik puse lūpų kalbama apie to pasekmes. Peršama pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš “Kauno energijos” ir geriamąjį vandenį jam ruošti iš “Kauno vandenys”. Tai nėra priimtina. Jeigu su apskaita nesusitvarko rimtos organizacijos, negi manoma, kad su tuo susidoros daugiabučio namo bendrijos pirmininkas? Negi jis eis pjautis su kaimynais dėl skaitiklių rodmenų? Tad tektų karštą vandenį, kaip ir šiukšles, skaičiuoti pagal buto kvadratus. Juk, pasak Savivaldybės klerkų, skaičiuoti pagal gyventojus yra neskaidru, netikslu – nepriimtina. Taigi belieka karšto vandens tiekėju rinktis “Kauno energija”. Viena iš vieno. Tik ir čia nutylima, kad, pasirinkus šį variantą, nebebus skaičiuojamas gyvatuko mokestis, nes tas gyvatukas niekuo nesiskiria nuo kitų vamzdžių, kuriais teka karštas vanduo. Neaišku, per kiek laiko esamus skaitiklius pakeistų, ir kaip skaičiuotų mokesčius keitimo laikotarpiu, kuris gali tęstis 2-3 metus. Neįtikina aiškinimas, kad 30 proc. sudaro nuostoliai dėl gyventoju nedeklaruoto ar pavogto vandens. Veikiau tie nuostoliai atsiranda tiekėjų tinkluose. Pasidomėjau savo namu. Štai 55 butų blokinis daugiabutis vasario mėnesį deklaravo 130 kub. m karšto vandens. Išeitų, vidutiniškai vienam butui 2,4 kub. m karšto vandens. Labai normalus dydis. Matyt, tie įvardijami 30 proc. karšto vandens dingsta kitur. Gal net pačių šilumos tinklų eksploatuojamuose įrenginiuose.

Karšto vandens tiekėjo galvosūkį iki šiol išsprendė 22 daugiabučių gyventojai – daugelis iš jų nusprendė palikti dabartinį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Bendrovės atstovas spaudai Ūdrys Staselka pasakojo, kad iki kovo 8 d. „Kauno energija“ yra gavusi 22 daugiabučių namų pranešimus apie tai, kad jie pasirinko apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Aštuoniolikos daugiabučių gyventojai nusprendė palikti dabar esantį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, t. y., būdą „be karšto vandens tiekėjo“. Tai būdas, kai patys gyventojai perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti ir šilumą karštam vandeniui ruošti. Geriamąjį vandenį perka iš „Kauno vandenų“, šilumą – iš „Kauno energijos“. „Šių namų gyventojams dabar galiojanti tvarka nesikeis, karštas vanduo nepabrangs. Jie ir toliau pigiausiu būdu apsirūpins karštu vandeniu“, – garantuoja Ū.Staselka. Anot jo, vieno daugiabučio gyventojai nusprendė pasirinkti būdą „su karšto vandens tiekėju“, t. y. keisti dabar galiojančią tvarką į tokią, kai šaltą vandenį pirks iš geriamo vandens tiekėjo, o karštą vandenį – iš karšto vandens tiekėjo. Pasirinkę būdą „su karšto vandens tiekėju“, šio namo gyventojai turėjo pasirinkti ir patį karšto vandens tiekėją. Kadangi daugiau nebuvo iš ko rinktis, juo gyventojai pasirinko „Kauno energiją“.