Kauniečiai reikalauja, kad LR Seimas skubos tvarka atšauktų Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 p. 2009-05-12 pakeitimą
Gerai žinoma, kad įsigyti paslaugą be tarpininkų yra pigiau ir skaidriau. Tuo labiau kai nėra konkurencijos ir paslauga perkama iš tokių monopolistų, kaip centralizuotos šilumos ir geriamojo vandens (GV) tiekėjų. Karštą vandenį (KV) ruošiant daugiabučio šilumos punkte, nėra ir nereikia KV tiekėjo, nes šiluma, reikalinga KV ruošti, perkama tiesiogiai iš Šilumos tiekėjo, o GV – iš GV tiekėjo (TKVA būdas). Juo naudojasi beveik trečdalis Lietuvos KV vartotojų. TKVA būdas yra „pats pigiausias, nes nėra tarpininko“, ką pripažino ir Energetikos ministras Arvydas Sekmokas (2009-03-12 raštu Nr.01EM-3-42, pridedame). Tačiau Lietuvoje perpardavinėjimo tradicijos yra gilios ir jos skatinamos pačiame aukščiausiame lygyje – „tobulinant“ įstatymus. Tai akivaizdžiai patvirtina prieš TKVA būdą vykdoma aktyvi kova, kuriai naudojami Šilumos ūkio įstatyme palikti neapibrėžtumai, sąmoningas vartotojų klaidinimas (populistiniai pažadai: „nutraukti nepagrįstai didelių KV kainų pasiutpolkę“, KV „protingą“ kainą, mažesnį „gyvatuko“ mokestį ir t.t.) ir iki šiol neišspręstas su GV tiekėju tiesioginio atsiskaitymo klausimas. LR Seime 2009-05-12 priimtas Šilumos ūkio įstatymo 15 str. 2 p. pakeitimas (Įstatymo pakeitimas) atvėrė kelius tarpininkams – fiktyviems „KV tiekėjams“ ten kur KV netiekiamas (ruošiamas daugiabučio šilumos punkte), ir sukūrė prielaidas pigiausio be tarpininkų TKVA būdo panaikinimui. Todėl šis Įstatymo pakeitimas – neabejotinai korupcinis.