Vartotojai dujininkams permokėjo 100 mln. litų

Valstybės kontrolė atliko auditą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės (VKEK) komisijoje, kurio metu įvertino gamtinių dujų importo ir pardavimo kainų pokyčių įtaką šilumos bei elektros energijos pardavimo kainoms.

2001 m. įsigaliojus Gamtinių dujų įstatymui, gamtinių dujų vartotojai pagal suvartojamų dujų kiekį buvo suskirstyti į reguliuojamuosius ir laisvuosius. Reguliuojamiesiems vartotojams, kurie 2004 m. suvartojo apie 20 proc. viso dujų kiekio, dujų kainas nustato VKEK komisija. Laisviesiems vartotojams dujų kainų, išskyrus 2003-jų metų pirmąjį pusmetį, valstybė nereguliavo. Auditorius ypač domino, kokiomis kainomis dujos importuojamos ir kokiomis kainomis jos realizuojamos laisviesiems vartotojams, kurie dujas naudoja elektros ir šilumos gamybai.

Pastaraisiais metais maždaug du trečdalius dujų iš Rusijos bendrovės „Gazprom“ į Lietuvą importuoja UAB „Dujotekana“ ir AB „Lietuvos dujos“. Auditoriai nustatė, kad UAB „Dujotekanos“ vidutinė importuojamų dujų kaina per dvejus metus sumažėjo 16 proc., o AB „Lietuvos dujos“ – 15 proc. Gamtinių dujų importo kainų mažėjimas 2002-2004 metais laisvųjų vartotojų išlaidas kurui galėjo sumažinti daugiau nei 100 mln. Lt. Vartotojams, pirkusiems dujas iš UAB „Dujotekana“, išlaidos kurui galėjo sumažėti 65 mln.Lt, o iš AB „Lietuvos dujos“ – 35 mln. Lt.

Auditoriai nustatė, kad UAB „Dujotekana“ daugumai vartotojų dujų antkainį didino daugiau, negu dujų kaina mažėjo dėl JAV dolerio kurso kritimo lito atžvilgiu. Dėl to vidutinė realizuojamų dujų kaina laisviesiems vartotojams ne sumažėjo, o padidėjo 1 proc. Todėl šios bendrovės klientų išlaidos padidėjo 7 mln. Lt. AB „Lietuvos dujos“ per tą patį laikotarpį laisviesiems vartotojams gamtinių dujų kainas sumažino vidutiniškai 7 proc. Todėl šios bendrovės klientų išlaidos sumažėjo 22 mln. Lt. Dėl išaugusio gamtinių dujų tiekėjo UAB „Dujotekana“ antkainio, šalies laisvųjų vartotojų išlaidos realiai sumažėjo tik apie 15 mln. Lt.

Gamtinių dujų vertė, reikalinga 1 šilumos kilovatvalandei pagaminti, ir šilumos kaina 2002-2004 metais keitėsi beveik proporcingai, skirtumas neviršijo 1,5 proc. Gamtinių dujų kainos pasikeitimo įtaka elektros energijos vartotojams nebuvo reikšminga, nes jų vertė vidutinėje elektros energijos kainoje sudarė apie 2 proc.

Lietuva kasmet sunaudoja apie 3 mlrd. kub. m gamtinių dujų. Sustabdžius Ignalinos atominės elektrinės I-ajį reaktorių, dujų suvartojimas Lietuvoje 2005-2006 metais gali padidėti iki 4 mlrd. kub. m.

Kaip „Dalkia“ išsiplauna miesto pinigus?

Spaudoje teigiama, kad Prancūzijos koncernas “Dalkia”, Lietuvoje spekuliavęs gamtinėmis dujomis, iš antrinės įmonės “Vilniaus energija” pernai “išsiplovė” maždaug 5 mln. litų. Dujas perkant iš tiesioginių tiekėjų tokia suma iš esmės buvo galima sumažinti centralizuoto šildymo kainas sostinės ir jos apylinkių gyventojams.

“Vilniaus energijos” vadovai pernai ne kartą viešai skundėsi, esą dujų kainos yra per didelės, tačiau jas brangiausiai pirko iš 100 proc. bendrovės akcijų valdančios įmonės “Dalkia Lietuva”.

2004 metais bendrovė “Dalkia Lietuva” iš įmonės “Dujotekana” įsigijo 127,2 mln. kubinių metrų dujų ir su 16 proc. pelno marža perpardavė “Vilniaus energijai”. Iš šios operacijos “Dalkia Lietuva” uždirbo apie 5 mln. litų. Tokios Vilniaus šilumos ūkį nuomojančios “Dalkia” manipuliacijos sudomino ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri šiuo metu atlieka tyrimą.

“Pirkdama dujas iš “Dujotekanos”, “Dalkia Lietuva” įsipareigojo naudoti jas elektros gamybai, tačiau pažeisdama sutarties sąlygas, jas pardavė antrinei įmonei “Vilniaus energija”, – agentūrai Elta sakė Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos laikinai einantis Licencijavimo skyriaus vadovo pareigas Darius Vilimas.

“Vilniaus energija” pernai iš “Dujotekanos” tiesiogiai pirko 295,6 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, o iš “Lietuvos dujų” – 120,2 mln. kubinių metrų. Iš viso suvartojusi 542 mln. kubinių metrų dujų, “Vilniaus energija” pernai nupirko beveik penktadalį visų Lietuvoje parduotų dujų. “Vilniaus energija” Vilniaus mieste kartu su Grigiškėmis, Salininkais ir Trakų Voke centralizuota šiluma aprūpina daugiau nei 195 tūkst. butų.

Nepaisant svarbos vartotojams, “Vilniaus energija” viešai finansinių duomenų neskelbia. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2003 metais “Vilniaus energija” vartotojams patiekė šilumos energijos už 262,3 mln. litų. 2002 metų vasario 1 dieną Vilniaus šilumos tinklai 15 metų išnuomoti Prancūzijos koncernui “Dalkia”, kuris Lietuvoje įsteigė įmonę “Vilniaus energija”.

Grėsmė su „Dalkia“ – pirmas žingsnis į „Vilniaus šilumos tinklų“ privatizavimą

Kaip jau rašė „Laisvas laikraštis“, didžiausia grėsmė Vilniaus miestui yra A.Zuoko prastumta Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis neva Prancūzijos bendrovei “Dalkia” bei jos dukterinei firmai “Vilniaus Energija”.

Dar prieš dvejus metus Valstybės kontrolė įspėjo, kad A.Zuoko stumiama nuomos sutartis gali atsiliepti Vilniaus miestui jos viso šilumos ūkio perdavimu į privačias rankas. Mat pagal sutartį “Vilniaus Energija” per 15 metų turi investuoti Vilniuje beveik 500 mln. litų į šilumos tinklų modernizavimą. Po to šilumos tinklai turės “atpirkti” šias investicijas. Žinoma, šilumos tinklai to padaryti gali ir nesugebėti, ir liks skolingi savo “nuomininkui” milijonus litų. Tuomet, matyt, “Vilniaus Energija” sutiks už skolas perimti visą arba didžiąją dalį Vilniaus šilumos ūkio.

“Pagal patvirtintas sąlygas nuomininkas investuos 565,957 mln. litų, – dar 2002 m. buvo rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje apie Vilniaus savivaldybės sutartį su “Dalkia”, – “Vilniaus šilumos tinklai” turės nupirkti modernizuotą, atnaujintą ir naują ilgalaikį turtą, tačiau tikėtina, kad nuomos laikotarpio pabaigoje perkama investicijų suma nepadengs nuomos mokesčio sumos ir susidarys “Vilniaus šilumos tinklų” skola nuomininkui. Šiuo atveju tikėtina, kad minėtą skolą (ilgalaikio turto išpirkimą) turės padengti savivaldybė iš savo biudžeto lėšų, arba tai sudarys sąlygas nuomininkui perimti šilumos tinklų turtą savo nuosavybėn be privatizavimo procedūrų”.

Tačiau juokingiausia yra tai, kad “Vilniaus Energija” visą sostinės šilumos ūkį perims, nesumokėjusi už jį nė vieno nuosavo cento. Mat net visos neva “užsienio investicijos” į šilumos tinklus Vilniuje yra ne kas kita, kaip tų pačių šilumos tinklų išlaidos remontui, taip vadinami “amortizaciniai atskaitymai”. Šios išlaidos yra įskaičiuotos į šilumos kainą, ir jas moka visi Vilniaus gyventojai, tai kad jokiomis užsienio “investicijomis” čia net nekvepia. Už dyką perimti visą Vilniaus šilumos ūkį – garantuotą monopolinę rinką su daugiau nei puse milijono gyventojų ir 320 mln. litų pajamų kasmet – tai tikrai “auksinė” A.Zuoko afera, kurios net negalima lyginti su jaunystėje vykdytu turtu reketavimu, grasinant nužudyti pagyvenusias moteris, kurios nesutinka pusdykiai perleisti savo turto.

Tam, kad išgryninti pinigus ir mokėti kyšius politikams, naudojama “Rubikon” įmonių grupė – ji gauna 10 proc. nuo kiekvienos šilumos tinklams pateikiamos sąskaitos už amortizacines išlaidas.

Tam, kad visuomenė nieko nežinotų apie šią grandiozinę aferą, naudojamas “Lietuvos rytas” – nors jo skaitytojai “žino daugiau”, tačiau jie nežino, kad ta pati “Dalkia” yra pagrindinis “Lietuvos ryto” krepšinio komandos rėmėjas. Už tuos “Dalkia” milijonus, matyt, atitinkamai koreguojama ir šio leidinio redakcijos politika. Ne veltui STT įrašytuose pokalbiuose girdėti, kaip „Lietuvos ryto“ leidėjas Gedvydas Vainauskas ragina A.Zuoką „nepamiršti krepšinio“.

Šilumos tinklų nuoma – didžiausia A.Zuoko afera

Nors dar 2002 m. vasario mėn., kai Vilniaus savivaldybėje virė aistros dėl “Vilniaus šilumos tinklų” nuomos Prancūzijos bendrovei “Dalkia”, Valstybės kontrolė atliko šios sutarties analizę – išvados buvo surašytos 18 psl. Kontrolierių išvados buvo aiškios – ši sutartis neatitinka įstatymams bei joje buvo numatoma, kokią žalą gali patirti Vilniaus miestas dėl šios sutarties.

Praėjus pustrečių metų matome, kad visi kontrolierių nuogąstavimai pasitvirtino su kaupu. Tačiau tuomet, pasirašant šią sutartį, A.Zuokas televizijos debatuose aiškino, kad Valstybės kontrolės pastabos yra tik kabinėjimasis prie sutarties stiliaus ir gramatikos netikslumų. Jau tada buvo aišku, kad teisinėje valstybėje niekas nedrįstų nusispjauti į Valstybės kontrolės pastabas, tačiau A.Zuokas šioje situacijoje net sugalvojo naują terminą : “neesminiai įstatymo pažeidimai”. Taip A.Zuokas įvertino Generalinės prokuratūros išvadą apie sutartį su “Dalkia”.

Tokia A.Zuoko terminologija, kaip “neesminiai įstatymo pažeidimai”, leidžia suvokti, kad Lietuvoje jau baigė susiformuoti naujos kartos finansinė jėga, kuri nepaiso įstatymų ir turtą atiminėja prievarta, pasitelkusi apgaulę ir fizinę jėgą. Šis naujas liberalusis elitas įtvirtina savo interesus beatodairiškai pamindamas visuomenės interesus.

Kodėl jie su mumis taip elgiasi?

Socialdemokratas Rimantas Dagys šį klausimą uždavė dar 2002 m. vasarį. Ir pats rado į jį atsakymą: “Todėl, kad Vilniaus taryboje neatsirado nė vienos politinės jėgos, kuri tam pasipriešintų”. Ką kalbėti apie miesto tarybos koalicijos narius (liberalcentristus, sociademokratus, konservatorius ir socialliberalus), kai net neva tuomet opozicijoje buvę socialdemokratai staiga pamiršo savo principus – atstovauti “darbo žmonių” interesams.

“Todėl, kad jie mano mus esant avinų banda, kurią visokiomis rinkimų technologijomis” (šou koncertais, užakytų straipsnių gausa, nemokama kava ar arbata) visada bus galima per rinkimus papirkti, – teigė R.Dagys, – todėl kad jie ne tik ciniškai mano, bet ir teigia, kad lietuviai nemoka tvarkytis savo įmonėse (kaip žinia, prieš Vilniaus šilumos tinklų išnuomavimą “Dalkia” Vilniaus savivaldybė buvo nurodžiusi visoms jai pavaldžioms įmonėms nemokėti už paslaugas Šilumos tinklams. Per pusantrų metų susikaupė didžiulė skola, ir tuomet A.Zuokas visiems garsiai aiškino, kad lietuviai per kvaili, kad galėtų patys valdyti šilumos tinklus, o geriau juos išnuomoti neva prancūzams, o faktiškai – A.Zuoko draugams aferistams iš “Rubikon”). Jie su mumis elgiasi dar ir todėl, kad sėkmingai mėgina atstatyti sovietmečiu buvusią tvarką, kai mes skaitėme tik paskutinius laikraščių puslapius, kuriose buvo spausdinamos sporto naujienos.

Atrodo, kad po “Dalkia” kai kuriuos solidžius laikraščius privalėsime skaityti kaip sovietmečiu. Skirtumas tik tas, kad anksčiau žinojome, kad straipsniai atspindi KP nuomonę, o dabar ne iš karto galima suprasti, koks interesas glūdi už tokių straipsnių”.

Vilniaus šilumos tinklai privalės “išpirkti” savo turtą iš nuomininko

Kaip žinia, didžiausias Vilniaus šilumos tinklų nuomos iniciatorius buvo A.Zuokas. Tam, kad įtikinti miesto tarybą, kad pats Vilniaus miestas nesugeba tvarkyti savo šilumos ūkio, meras nurodė visoms savivaldybei pavaldžioms įmonėms nustoti mokėti Šilumos tinklams. “Per dvejus metus iki išnuomavimo “Dalkia”, savivaldybės įmonės įsiskolino šilumos tinklams daugiau nei 36 mln. litų, nors iki tol su mumis atsiskaitydavo laiku ir normaliai, – LL sakė B.Cicėnas, buvęs šilumos tinklų direktorius, – todėl, manau, kad įmonė buvo specialiai žlugdoma, kad paskui būtų galima sakyti, kad ji neūkiškai dirba, ir kad reikia šilumos tinklus išnuomoti. Nors mes kiekvieną darbo dieną pradėdavome nuo to, kad bandydavome iš miesto savivaldybės išsireikalauti skolas”.

Keliolika citatų iš minėtos Valstybės kontrolės sutarties su “Dalkia” analizės:

“..Komisija, nesant Vilniaus miesto tarybos sprendimo dėl investicijų būdo parinkimo, 2001-07-02 spaudoje paskelbė SPAB Vilniaus šilumos tinklų turto nuomos ir valdymo sąlygas. Tai rodo, kad konkursas buvo organizuotas skubotai, o minėta komisija, paskelbusi pagrindinius investuotojams keliamus reikalavimus, viršijo savo įgaliojimus, nustatytus jos darbo reglamente”.

Kontrolieriai įspėjo, kad sutarties projektas numato skirtingą šalių turtinę atsakomybę, nutraukus sutartį. “Nuomotojas (“Vilniaus šilumos tinklai”) privalo nupirkti visus objektus už įsigijimo vertę ir dar sumokėti tokio pat dydžio kompensaciją, nepriklausomai nuo to, kiek laiko buvo eksploatuojami įrengimai ir koks jų nusidėvėjimas, – teigia kontrolieriai, – nuomininkas ir Laiduotojas atlygins pagal sutartį tik nuostolius, susidariusius dėl sutarties nutraukimo. Tuo pažeidžiamas sutarties šalių turtinės atsakomybės ir lygybės principas”.

Kaip teigia Valstybės kontrolė (VK), tikruoju šilumos tinklų nuomininku tapo ne “Dalkia”, bet Lietuvoje registruota UAB “Vilniaus Energija”. “Nuomos sutarties šalimi – nuomininku tapo konkurse nedalyvavęs ūkio subjektas UAB “Vilniaus energija”, už kurio įsipareigojimų vykdymą ar nevykdymą laiduoja užsienio investitorius – bendrovė, kurios teisinis statusas kelia abejones (“Dalkia”?), – teigiama VK išvadose, – pagal sutarties projektą “konkurso laimėtojas” netapo sutarties šalimi – Nuomininku, kaip buvo numatyta Konkurso taisyklių 1.p. “Nuomos sutarties” sąvokoje”.

Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba informavo apie vartotojų teisių pažeidimus svarstomame nuomos sutarties projekte ir nurodė, kad “Vilniaus šilumos tinklai” nuomos sutarties projekte neišspręsti turto klausimai dėl naujos įmonės ir vartotojų (gyventojų) teisinių santykių.

Dar užpernai buvęs “Vilniaus šilumos tinklų” direktorius Bronius Cicėnas spaudos konferencijoje sakė, kad “Rubikon” savo pateikiamas sąskaitas išpučia 5 kartus. “Per 2002 m. UAB “Vilniaus Energija” investicijų ataskaitoje nurodė, kad įvykdė darbų už 24,466 mln. litų, – teigė B.Cicėnas, – tačiau atlikus šilumos trasų sąmatų ekspertizę (atliko UAB “Statybos projektų ekspertizės centras”) buvo nustatyta, kad projektavimo, inžinierinių paslaugų ir vykdytojo mokesčio išlaidos padidintos 5,6 karto, arba 560 proc. Be to, neteisingai pritaikyti ir kiti koeficientai. Pvz., “Vykdytojo mokestis” apskaičiuotas 10 proc. nuo kiekvieno objekto sąmatinės vertės ir sumokėtas UAB “Rubikon apskaitos sistemos”. Ar tai investicija? Dėl šios priežasties UAB “Rubikon apskaitos sistemos” per 2002 m. buvo nepagrįstai sumokėta apie 1 mln. litų”.

Views All Time
Views All Time
2817
Views Today
Views Today
1
0 0