Pažaislis – paslaptingasis baroko perlas

Jei kas nors Jūsų paprašytų įvardinti gražiausius Kauno architektūrinius paminklus, neabejoju, kad šio sąrašo viršuje atsidurtų ir Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis. Tai – vienas lankomiausių kultūros paveldo objektų Kauno regione. Pažaislis smalsuolius žavi ne tik išskirtine architektūra, vaizdinga aplinka, bet ir daugiau nei tris šimtmečius menančia legendomis apipinta istorija.

Brandžiojo baroko šedevras

Pažaislio vienuolynas – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu – laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje. Išskirtinė aplinkybė, kad jis buvo pastatytas ne mieste, o atokiame miške. Be to, pakviesti tiesiai iš Italijos, Lietuvoje iki tol nedirbę meistrai atnešė pačias naujausias dar nematytas meno madas. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija. Stiuko lipdybos, tapybos ir marmuro derinimas puošiant bažnyčią pavertė Pažaislį objektu, vertu ypatingo dėmesio kalbant ne tik apie Lietuvos, bet ir visos Europos baroką.

Šventovę Kauno pakraštyje XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Zigmantas Pacas (1621–1684). Ansamblį suprojektavo italų architektas Džiovanis Batista Fredianis. Tiek bažnyčia, tiek vienuolynas išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis.

Lankytojus stebina ne tik architektūra

Pažaislio vienuolyno ansamblis Lietuvos ir užsienio turistų gausiai lankomas objektas. Pasak Pažaislio kultūros ir turizmo centro ekskursijų vadovės Odetos Grigonienės, 2009 metais vien Pažaislyje vedamose ekskursijose apsilankė šiek tiek daugiau nei 20,5 tūkst. žmonių, iš jų – 11,3 tūkst. lietuviai, 9,2 tūkst. – užsienio turistai. Manoma, kad kasmet ansamblį vidutiniškai aplanko 85 tūkst. turistų ir piligrimų iš viso pasaulio. Aktyviausi Pažaislio vienuolyno lankytojai – lenkų piligrimai, taip pat vokiečiai, prancūzai, austrai, latviai, Nyderlandų piliečiai. Pasiekiamas Pažaislis ir atokesnių kraštų smalsuoliams: australams, amerikiečiams, brazilams, Pietų Afrikos Respublikos gyventojams ir kt.

Ekskursijų vadovė pasakoja, kad tautiečiai – žiemą ir pavasarį stebisi stingdančiu šalčiu bažnyčioje, net ne visi pilną ekskursiją ištveria, mat, per storas mūro sienas ilgai neišeina įšalas. Vasarą ansamblio svečiai (ypač japonų grupės) baidosi bičių, besispiečiančių apie šimtametes Pažaislio šventoriaus liepas, italai ir prancūzai alpsta išvydę M. A. Palionio ir J. Rosio freskas, lenkai neatsistebi Gražiosios Meilės Motinos (kaip tikima stebuklingo „Kamaldulių Dievo motinos“ paveikslo – aut. pastaba) teikiamomis dovanomis, vokiečiai visad pirštu pagrūmoja, kad prastai tvarkomas TOKS objektas, Pabaltijo turistus pakeri asketiška kamaldulių gyvensena ir vienuolyno istorija, bet už vis labiausiai visi nustemba, kai į klausimą – „Kur WC?“, ši atsakanti – „Artimiausioje degalinėje“.

Statyboms – aštuonios statinės aukso

Legenda pasakoja, kad kartą medžiodamas girioje Kauno apylinkėse LDK didikas Kristupas Zigmantas Pacas, vėliau tapęs kancleriu, pamatęs elnią su tarp ragų švytinčiu kryžiumi. Pamanęs, kad tai Dievo ženklas, nusprendė Pažaislyje pastatyti vienuolyną. 1667 m. iškilmingai pradėtas statyti vienuolynas, su tiek langų kiek metuose dienų ir tiek durų kiek metuose savaičių. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia buvo baigta ir pašventinta 1674 m., tačiau galutinai statybos ir apdailos darbai buvo užbaigti tik po 50 metų.

Deja, pats fundatorius nepamatė ansamblio statybos darbų pabaigos. 1648 m. jam mirus, toliau Pažaislio vienuolyno statybomis labiausiai rūpinosi giminaitis Maltos ordino kavalierius Kazimieras Mykolas Pacas. K. Z. Paco, jo žmonos Claros Izabelle de Mailly bei tik aštuonias dienas išgyvenusio sūnelio palaikai ilsisi po Pažaislio bažnyčios prieangiu įrengtame laidojimo rūsyje. Pacai amžino poilsio kriptą įsirengė tiesiai po pagrindiniu įėjimu, taip norėdami pabrėžti savo nusižeminimą ir pamaldumą.

Kiek LDK kancleris Pacas paskyrė lėšų vienuolyno statyboms – nėra tiksliai žinoma. Legenda pasakoja, esą fundatorius, pamatęs sąskaitas, suplėšęs jas ir įmetęs į ugnį tetardamas: „Kas Dievui skirta, tik Dievui ir tebūnie žinoma.“ Bet senoliai vis dar atsimena pasakojimus, kad Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios statyba K. Z. Pacui kainavusi 8 mln. auksinų arba aštuonias statines aukso.

Niokojo ne tik žmonės, bet ir gamta

Nors dabar vienuolynas išdidžiai stovi stebindamas savo grožiu čia užsukančius piligrimus, bet dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje jo istorijoje, įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. 1755 m. į bažnyčią trenkęs žaibas sukėlė gaisrą, kuris apgadino stogą, kai kurias vienuolyno patalpas, biblioteką. Ramų vienuolių gyvenimą nutraukė 1812 m. prasidėjęs Rusijos – Prancūzijos karas, kurio metu Napoleono kareiviai apiplėšė vienuolyną.

Vienuolius apkaltinus pagalba sukilėliams, kamaldulių vienuolynas caro valdžios 1831 m. buvo uždarytas, o vėliau atiduotas stačiatikiams. Bažnyčia buvo pertvarkyta pritaikant ją cerkvei: pašalinti altoriai, kupolo freskose balti vienuolių abitai perdažyti juodai, pertapytos freskos pagrindinėje navoje tarp arkų, keletas kompozicijų visiškai užtapytos.

1917 – 1918 m. Pažaislio vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vokiečių kareiviai nuniokojo vienuolyną: nuplėšė žalvario stogą, išdaužė langus, išlaužė durys, išgabeno dailės kūrinius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės, bet jos vienuolyne šeimininkavo tik iki 1940 m., kuomet šis atiteko sovietų valdžiai. Ansamblis kelis kartus keitė šeimininkus: čia veikė valstybinis archyvas, turistinė bazė, psichoneurologinė ligoninė. 1967–1992 m. ansamblis buvo tapęs M. K. Čiurliono dailės muziejaus filialu. Šiuo laikotarpiu buvo vykdoma pastatų interjero ir eksterjero restauracija.

1992 m. birželio 15 d. Pažaislio vienuolyno ansamblis vėl sugrąžintas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims, kurios juo rūpinasi iki šiol. Seserų dėka Pažaislis atsigavo, tapo ne tik kongregacijos namais, bet ir dvasiniu centru, kultūrinių ir visuomeninių renginių vieta.