Padangėse skraidantis kunigas
Apie jį kalbama daug. Ypač po to, kai minint 15-ąsias Lietuvos karinių oro pajėgų metines Karmėlavoje surengtą tarptautinę aviacijos šventę ir susirinkusią daugiatūkstantinę minią kapelionas Virginijus Veilentas palaimino atlikdamas kaskadinį triuką – skrisdamas ant lėktuvo korpuso.
Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, kapitonas Virginijus Veilentas – neabejotinai išskirtinė asmenybė, kurią verta pažinti. “Aerodromas – šventa vieta. Iš čia kylama į dangų”, – sako jis.
Atėjo metas atiduoti
“Ar jau abiem kojomis tvirtai stovite Lietuvoje?” – klausiu kapeliono, stovinčio ant kilimo tako Aleksoto aerodrome Kaune. “Tikrai taip, jau įleidau šaknis ir niekur nebenoriu važiuoti”, – šypsosi V.Veilentas stebėdamas, kaip leidžiasi nedidelis karinių oro pajėgų transportinis mokomasis lėktuvas, kuriuo atskrenda ir buvęs jo instruktorius Romanas Azarevičius. Pasak kapeliono, atėjo laikas atiduoti. Po 15 Italijoje praleistų metų, po tikrai įdomaus, turiningo ir materialiai gero gyvenimo, akivaizdu, kad ne tik tokia gerovė yra svarbi. Ne vien duonos žmogui reikia. Reikia ir dvasios, ir idėjų. Pagaliau Romoje pabaigti du universitetai, gautas daktaro laipsnis įpareigoja ne tik imti, bet ir duoti. Dabar kaip tik vyksta tas davimo procesas. Atidavimo to, kas prikaupta, sužinota, išmokta, išgyventa, kuo dabar galima labai drąsiai pasidalyti su kitais. “Turėjau dar vieną išskirtinę dovaną: du su puse mėnesio teko pabūti Afganistane, keturis – PAG//// kapelionu. Ten bendravimas su žmonėmis irgi buvo labai tikras ir manau, kad labai naudingas. Kai žiūriu į Lietuvos kariuomenę, man labai gera matyti, kad investuojama ne vien į techniką, bet ir į žmogų.
Prisimenu savo kelio pradžią, kai teko dirbti su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. Jis sakydavo: “Matai, mūsų vienybė turi būti ne kaip silkių statinėje, kur visi susispaudę, bet kaip orkestre.” Aš maždaug tokiu principu gyvenime ir vadovaujuosi. Niekada nereikia stengtis niveliuoti žmogaus, kad visi būtų vienodi, nors kariuomenėje tam yra visos sąlygos. Mūsų kariuomenė ir jos vienybė panašesnė į orkestrą. Tai labai svarbu”, – teigia V.Veilentas. O kapeliono vaidmuo? Svarbus, ypač psichologiškai. Tikintiesiems reikia tikėjimo ir dvasios, kitiems svarbiau bendražmogiškos vertybės. Jos ir vienija. Kaip orkestrą.
Didžiausia kova – žmogaus sieloje
Patirtis Afganistane dabar – bene didžiausi, naujausi ir labai svarbūs įspūdžiai. Kaip juos sudėti vos į kelis sakinius, į “radijo kalbą”? “Nesu strategas, negaliu kalbėti apie prasmę to, kas ten vyksta, nors man asmeniškai labai įdomu. Pasakysiu štai taip: nesvarbu, kur, kada ir kaip vyksta karo veiksmai, pagrindinė ir didžiausia kova vyksta žmogaus širdyje, sieloje. Jei nugali gėris, niekas nebaisu. Jei laimėsime karą žmogaus sieloje, visus karus laimėsime”, – sako kapelionas.
Nesunku pastebėti, jog V.Veilentas – nepaprastas optimistas. “Tikrai, šito nepaneigsi. Būna ir man sudėtingų akimirkų, bet viską galima protingai sutvarkyti – svarbu suvokti problemos esmę”, – tvirtina energija trykštantis vyras. Pasak jo, tik išanalizavęs situaciją, išsiaiškinęs, kas vyksta, gali padėti žmogui priimti teisingą sprendimą. “Ir apsaugoti nuo bereikalingo blaškymosi, kurio taip dar daug mūsų gyvenime”, – pabrėžia pašnekovas.
Įprasta kapeliono diena
Joje daug improvizacijos ir dažnai viską tenka styguoti iš naujo. Kapelionas gyvena Panevėžyje, dirba Kaune. “Išties darbas darbą veja. Kas bus rytoj, nekalbėkime, o štai šiandien jau kai ką nuveikiau ir maždaug žinau, kas dar laukia. Karinių oro pajėgų padaliniai išmėtyti visoje Lietuvoje – taip ir suku ratus. Man nėra didelio skirtumo, kur gyventi, kur miegoti. Šiandien dar laukia kelionė į Panevėžį. O rytoj važiuosiu į Radviliškį ir Šiaulius”, – sako V.Veilentas ir prisipažįsta, kad šiomis dienomis darbų daugiau, mat neseniai grįžo iš atostogų, kurios vėl praleistos Romoje ir Vatikane.
Vis knieti rašyti
“Nenutraukiau visai savo veiklos. Žurnalistas visą gyvenimą yra žurnalistas, net jei ir nedirba to darbo. O aš kartais parašinėju, nors tai nebėra ta intensyvi žurnalistika, prie kurios buvau įpratęs. Bet rašyti vis knieti”, – teigia kapelionas. Štai ir Afganistane, kur ypač įdomu buvo pasižiūrėti, kaip gyvena ir dirba kiti kapelionai, gimė “nemenka studijėlė” apie koplyčias šios šalies įvairiose karinėse bazėse. Ten padarė ir kelis reportažus Vatikano radijui. Tačiau prisipažįsta dabar esąs informacijos vartotojas. Žinios, ypač radijo, tampa kone pagrindiniu informacijos šaltiniu važiuojant automobiliu. Labai svarbi ir italų spauda. “Ypač dėl palyginimo. Deja, lietuviškoje spaudoje daug pamazgų pilstymo ir mažai žurnalistikos, mažai faktų ir analizės, tai netaikau jūsų dienraščiui, jis rimtas, panašus į mano mėgstamą laikraštį “Corriere della sierra”, jame yra sveikos kritikos, be kurios neįmanoma tikroji žurnalistika, bet nėra sąskaitų suvedinėjimo. O sensacijų vaikymasis nėra žurnalistika. Profesionalus žurnalistas turi pirmiausia informuoti visuomenę ir formuoti jos nuomonę. Paskalomis nieko mes nesuformuosime, kitaip mano nebent ne profesionalai, kurių Lietuvoje dirba nemažai”, – pastebi V.Veilentas ir priduria, kad niekas negali duoti kitam to, ko pats neturi, tad jei žurnalistas vertybių neturi…
“Visada norėjau skraidyti”
“Pasiūlymas tapti karinių oro pajėgų kapelionu labiausiai ir paskatino sugrįžti į Lietuvą. Aviacija mano gyvenime nuo vaikystės yra labai svarbi. Visada norėjau skraidyti. Užaugau Panevėžyje, prie aerodromo, tad lėktuvų gausmas į dangų visada traukė”, – sako V.Veilentas ir prisipažįsta dabar skraidymo bado nejaučiantis.
Karinių oro pajėgų kapeliono darbas įgauna kitą prasmę – visą dieną praleidęs drauge su kariūnais, skraidęs kartu, atsisėdęs prie vakarienės stalo jis turi puikiausią progą pasišnekėti, padiskutuoti ir nesijausti svetimas. “Manau, ir aš iš jų pasimokau, ir jie gali pasimokyti, jeigu nori. Aš nesu tas, kuris ateina iš šono, puikiai suprantu, kas čia vyksta, kas daroma, galime labai atvirai pasišnekėti, – sako kapelionas. – Kas buvo per garsiąją aviacijos šventę Karmėlavoje? Tai nebuvo tikslas, tik forma tikslui pasiekti. Kaip ir sakiau, mūsų tikslas yra žmogaus siela. Kai tu esi čia, šalia žmogaus, neužsidaręs už mūro sienų, neatsiskyręs nuo realybės ir dabarties… Man visada norėjosi griauti kunigo įvaizdį – tokį, kaip žmonės įsivaizduoja: plikas, stambus, einantis su kokiu nušiurusiu portfeliu, su realybe neturintis nieko bendro.” Pasak karo aviacijos kapeliono, toks stereotipas susiformavo sovietmečiu, kai buvo bandoma atskirti tikėjimą nuo gyvenimo.
Sklandymas tarp gandrų
“Baisu nebuvo, ne pirmą kartą tą dariau, tiesiog stiprus vėjas vertė ypač susikaupti”, – kaip laimino minią, skrisdamas ant lėktuvo korpuso, prisimena dvasininkas. Ar pernelyg didelis žiniasklaidos susidomėjimas ir populiarumas negąsdina? “Ne, nes ne to siekiau”, – sako pašnekovas.
“Ką labiausiai patinka pilotuoti? Sklandytuvą! Gaila, šiemet nepavyko pasklandyti kartu su gandrais. Didžiausias malonus, kai skrendi, o aplink – gandrai. Jie tave priima kaip savą, kaip kokį paukštį. Žmogui juk ir reikia – kilti aukštyn. O mes stengiamės ir kitus kelti”, – šypsosi atsisveikindamas kapelionas V.Veilentas.
Trumpai
Virginijus Darius Veilentas, gimęs 1961 metų kovo 1 dieną Panevėžyje – kunigas, žurnalistas, kraštotyrininkas, lakūnas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas.
* Išsilavinimas. Baigė Panevėžio vidurinę mokyklą ir Kauno kunigų seminariją. Įšventintas kunigu 1985 metų balandžio 14 dieną. Baigė socialinių komunikacijų studijas Romos popiežiškajame saleziečių universitete, 2005 metais Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Misiologijos fakultete apgynė daktarinę disertaciją. 1993 metais gavo piloto licenciją.
* Veiklos sritys. 1988-1990 metais – Karsakiškio parapijos klebonas. Nuo 1991-ųjų – Vatikano radijo lietuviškų laidų atsakingasis redaktorius, 1995-2005 metais – lietuviškų laidų vadovas. 2002-2005 metais – Italijos Lietuvių bendruomenės valdybos narys. 2003-2005 metais – Lietuvių katalikų sielovados Italijoje koordinatorius, laikė pamaldas Santa Lucia Della Tinta bažnyčioje ir Šv. Petro bazilikos lietuvių koplyčioje. Nuo 2005 metų – Lietuvos kariuomenės ordinariatas, Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) kapelionas. KOP kapitonas V.Veilentas neseniai baigė Lietuvos karių sielovados misiją Afganistano Goro provincijoje.
* Apdovanojimai. 2001 metais apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2002 metais – Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu.
* Pomėgiai: skraidymas ir lėktuvai. V.Veilentas – lakūnas, turintis licenciją skraidyti net devynių tipų lėktuvais.
