Klausimai ruošiantis išpažinčiai

(žr. naująjį „Atgailos apeigų” apeigyną, II. Priedas; p. 165)

Prieš einant išpažinties pirmiausia kiekvienam derėtų visų pirma pasvarstyti apie šiuos dalykus:

a) Ar Atgailos sakramento ateinu nuoširdžiai trokšdamas apsiva­lyti, atsiversti ir atnaujinti gyvenimą, sustiprinti bendrystę su Dievu? O gal šio Sakramento vengiu ir jį priimu kaip sunkią naštą?

b) Gal buvau pamiršęs ar per ankstesnes išpažintis tyčia nutylė­jau kokias nors sunkias nuodėmes?

c) Ar atlikau paskirtą atgailą? Ar atlyginau padarytas skriaudas? Ar stengiausi įvykdyti tai, ką pasiryžau, kad pataisyčiau gyvenimą pagal Evangelijos nurodymus?

Paskui Dievo žodžio šviesoje kiekvienas patikrina savo gyvenimą. Tam galima naudoti šiuos klausimus.

I. Viešpats sako:

Mylėsi savo Viešpatį Dievą visa savo širdimi.

1. Ar kreipiu savo širdį į Dievą taip, kad laikyčiausi jo įsakymų ir jį mylėčiau labiau už viską, kaip vaikas myli savo gimdytojus? O gal esu per daug susirūpinęs žemiškais dalykais? Ar savo veiksmuose vadovaujuosi gerais ketinimais?

2. Ar tvirtai tikiu Dievu, kuris mums kalbėjo per savo Sūnų Jėzų Kristų? Ar ištikimai laikausi Bažnyčios mokymo? Ar rūpinuosi krikščionišku mokslu, klausy­damas Dievo žodžio, dalyvaudamas katekizmo aiškini­muose, saugodamasis tikėjimui kenksmingų dalykų? Ar visada ir be baimės išpažinau tikėjimą Dievu ir Baž­nyčia? Ar privačiame ir viešame gyvenime elgiausi kaip dera krikščioniui?

3. Ar rytą ir vakarą meldžiausi? Ar mano malda buvo tikras proto ir širdies pokalbis su Dievu? Gal ji tik išorinė apeiga?

Ar paaukojau Dievui savo darbus, džiaugsmus ir skaus­mus? Ar gundymų metu kreipiausi Į Dievą?

4. Ar gerbiu ir myliu Dievo vardą? O gal Dievui piktžodžiavau, neteisingai prisiekiau ar be reikalo mi­nėdavau Dievo vardą? Ar neniekinau Mergelės Marijos bei kitų šventųjų?

5. Ar švenčiau sekmadienius ir Bažnyčios įsakytas šven­tes? Ar nuoširdžiai, aktyviai ir rūpestingai dalyvauju liturgijoje, ypač Eucharistijoje? Ar vykdžiau metinės iš­pažinties įsakymą ir priėmiau velykinę Komuniją?

6. Ar neturiu „kitų dievų”, tai yra kitų dalykų, kuriais labiau rūpinuosi ir daugiau pasitikiu, kaip Dievu, pa­vyzdžiui: turtu, prietarais, spiritizmu, burtais, kerais ir panašiais dalykais, kuriuos garbinu kaip Dievą?

II. Viešpats sako:

Mylėkite vienas kitą, kaip aš jus mylėjau.

1. Ar tikrai myliu savo artimą? Gal savo tikslams pa­siekti piktnaudžiauju artimo gerumu? Gal jam darau tai, ko nenoriu, kad jis man darytų? Ar nepapiktinau artimo savo blogais žodžiais ir elgesiu?

2. Ar kantriai ir su nuoširdžia meile duodu savo namiš­kiams gėrybių ir džiaugsmo? Vaikams: Ar esu paklusnus tėvams? Ar gerbiu juos? Ar padedu dvasiniuose ir ma­terialiniuose reikaluose? Tėvams: Ar pakankamai rūpinuosi krikščionišku vaikų auklėjimu? Ar padedu jiems savo pavyzdžiu ir tėvišku patarimu? Sutuoktiniams: Ar esu visur ir net mintyse ištikimas?

3. Ar dalijuosi savo gėrybėmis su neturtingesniais? Ar pagal savo galimybes ginu prispaustuosius, padedu ne­laimingiems ir vargšams? Ar neniekinu artimo, ypač vargingesnio, silpnesnio, atvykėlio ir šiaip kitokio nei aš žmogaus?

4. Ar vykdau per Sutvirtinimą priimtus įsipareigojimus, dalyvaudamas Bažnyčios apaštalavimo ir meilės dar­buose, parapijos gyvenime? Ar padedu Bažnyčiai ir visuomenei savo išgalėmis? Ar meldžiuosi už Bažnyčios vienybę, tautų pašventinimą, taiką ir teisingumą, už visuotinę gerovę?

5. Ar rūpinuosi bendruomenės, kurioje gyvenu, gerove bei laime? Gal gyvenu vien tik sau? Ar nuoširdžiai sie­kiu, kad pasaulyje klestėtų teisingumas, geri papročiai, santaika, meilė? Ar atlieku pilietines pareigas? Ar moku mokesčius?

6. Ar, atlikdamas pareigas, esu teisingas, darbštus, garbingas? Ar nuoširdžiai atlieku savo pareigas ben­druomenei? Ar teisingai užmokėjau darbininkams ir man patarnavusiems? Ar laikiausi savo pažadų bei sutarčių?

7. Ar buvau klusnus, pagarbus ir ištikimas savo teisėtiems vyresniesiems?

8. Ar nepiktnaudžiauju savo pareigomis ir autoritetu? Ar paslaugiai tarnauju kitų gėriui?

9. Ar laikausi tiesos ir teisingumo atlikdamas pareigas? Gal kam nors pakenkiau meluodamas, šmeiždamas, apkalbėdamas, be pagrindo įtarinėdamas, išduodamas paslaptį, neteisingai skųsdamas.

10. Ar nepažeidžiau kitų gyvybės, sveikatos, gero vado ir garbės? Gal padariau jiems žalos? Gal patariau žudyti ar žudžiau negimusią gyvybę? Gal kerštauda­mas ir neapkęsdamas persekiojau kitus? Gal atsisky­riau nuo jų dėl barnių, nesantaikos, įžeidimų, pykčio ir panašiai? Gal dėl savimeilės, apsileidimo nesisten­giau paliudyti kitų nekaltumo?

11. Ar nepasisavinau svetimų gėrybių? Gal neteisėtai ir neleistinai jų troškau? Gal kitiems padariau skriau­dą? Ar stengiausi atlyginti žalą ir sugrąžinti svetimas gėrybes?

12. Jeigu esu nuskriaustas, ar stengiausi atleisti ir susitaikyti, kaip Kristus moko? Gal esu pilnas neapy­kantos ir keršto?

III. Viešpats Kristus sako:

Būkite tobuli kaip jūsų dangiškasis Tėvas.

1. Kokia svarbiausia mano gyvenimo kryptis? Ar tikiu amžinuoju gyvenimu? Ar rūpinuosi dvasine pažanga, malda, Dievo žodžio skaitymu, mąstymu? Ar dalyvauju sakramentiniame Bažnyčios gyvenime? Ar susivaldau? Ar nepataikauju savo negeriems norams ir jausmams? Ar susitvardau? Gal pavydžiu? Gal esu nesaikingas valgydamas ir gerdamas? Gal iš puikybės ir tuščio pa­sididžiavimo aukštinausi prieš Dievą ir niekinau kitus, save laikydamas pranašesniu už kitus? Gal kitiems primesdavau savo valią, nepaisydamas kitų laisvių bei teisių?

2. Kaip naudojau laiką, jėgas ir kitas iš Dievo gautas dovanas bei talentus? Ar visa tai panaudojau, kad die­na iš dienos daryčiau pažangą? Gal buvau tingus ir apsileidęs?

3. Ar kantriai pakėliau skausmus bei gyvenimo nepasi­sekimus? Gal visai nesirūpinau susivienyti su Kristumi kančioje ir sunkumuose, kad taip „papildyčiau, ko stinga Kristaus kančiai?” Ar nustatytomis dienomis pasnin­kavau?

4. Ar buvau kuklus ir saugojau skaisčius savo jausmus bei visą kūną, kaip Šventosios Dvasios buveinę, skirtą prisikėlimui ir garbei? Ar savo kūną laikiau Dievo žmo­gui duotu meilės ženklu, pilnai atsiskleidžiančiu tik san­tuokoje? Ar neišniekinau savo kūno paleistuvavimu, ištvirkavimu, nepadoriais žodžiais ir mintimis, norais bei veiksmais? Gal atsidaviau aistroms? Gal dalyva­vau krikščionišką ir žmogišką kilnumą žeminančiose paskaitose, pokalbiuose ar pasilinksminimuose? Gal savo žodžiu ar elgesiu kitus gundžiau nusidėti? Ar san­tuokiniame gyvenime laikiausi sąžinės nurodymų bei krikščioniškosios moralės normų?

5. Gal bijodamas ar veidmainiaudamas elgiausi prieš savo sąžinę?

6. Ar visada stengiausi gyventi kaip tikras Dievo vaikas ir elgtis pagal Šventosios Dvasios įkvėpimą? Gal esu savo norų ir aistrų vergas?

Padaugink šį lapą ir kitiems, nepasilik tik sau! Kun. G. B.