Jei Dievas visagalis, ar jis gali sukurti akmenį kurio pats nepakeltų?

Jei Dievas visagalis, ar jis gali sukurti akmenį kurio pats nepakeltų? Juk tai bus akmuo, kurio pakelti jis NEGALĖS…

Šis klausimas dar vadinamas ateistų paradoksu, kuriuo ateistai naudojasi norėdami įrodyti, kad Dievo nėra. Tai veikia taip: Skaitoma, kad Dievas yra visagalis. O jeigu jis visagalis, tai jis gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų. Jei jis negali tokio akmens sukurti, tai jis nėra visagalis. Jei jis negali to akmens pakelti, tai jis vėlgi nėra visagalis. Abiem būdais įrodoma, kad Dievas negali kažko padaryti. Tai reiškia, jis nėra visagalis. O jei nevisagalis, tai jis neegzistuoja.

Tai logiška? Truputį. Vis dėlto, uždavinyje praleista keletas svarbių dalykų, todėl ir išvada negali būti tokia tiksli.

Šį uždavinį panagrinėsime naudodamiesi 2 būdais:

1) Matematine teorija
2) Dievo prigimties teorija pagal Bibliją

Prieš pradedant spręsti naudojantis matematine teorija, turime apibrėžti keletą pradinių reikšmių:

a) Dievą laikome visagaliu (Nenugalimoji Jėga, visų jėgų suma F = 1 (arba 100%));
b) Akmenį laikome nepakeliamu (Nepajudinamas Objektas O = 1 (arba 100%));
c) Visata yra begalinė ir jai priklauso visi objektai bei elementai (U = ¥).

Taigi, jei jėga F yra nenugalima ir objektas O nepajudinamas, tai F elementai negali koegzistuoti su elementais O. Jei egzistuoja O, tada neegzistuoja F. Jei Visatoje egzistuoja Nenugalima Jėga, tai joje neegzistuoja Nepakeliamas

Objektas. Nes, atradus tokį objektą, Nenugalima Jėga tampa nugalima. Taigi, apibrėždami Nenugalimą Jėgą, turime pašalinti iš Visatos nepakeliamą objektą.

Jei F yra U poaibis: F Ì U;

Tada O nėra U poaibis: O Ë U.

Pagal šias sąlygas F ir O susikirtimas nėra galimas: F Ç O = ¯

Atsakymas būtų panašus į tokį, kad jūs norėtumėt parašyti gramatiškai teisingą, bet beprasmį ir klaidingą sakinį. Panašiai kaip pasakymas: “Apvalus kvadratas”. Toks sakinys gramatiškai teisingas, tačiau pagal prasmę klaidingas, nes kokį kvadratą bepaimtumėt, jis nebus apvalus. Arba: “Aš jo duris nudažiau raudonai juodais dažais”. Pasakant faktą “juodais dažais”, automatiškai pašalinamas tas faktas, kad kas nors gali būti nudažytas raudonai. Kitu atveju, tai būtų dviprasmybė arba pirmas faktas neteisingas. Galima prigalvoti daug tokių kelias prasmes turinčių neteisingų sakinių. Taigi, klausimas apie Dievą ir akmenį stengiasi be įrodymų priimti abu teiginius teisingais, kad Visatoje U egzistuoja ir F, ir O.

Bet mes matome, kad tai neįmanoma. Logiškai būtų tuomet, jei F priklausytų U, bet O nepriklausytų U.

Tokiu atveju sulaužoma taisyklė, kad U yra begalinė Visata. Tačiau U yra begalinė ir apima visus objektus bei elementus, tai išplaukia, kad O Visatai nepriklauso, o tai reiškia, kad O paprasčiausiai neegzistuoja. U= ¥, tai O=¯
Tai reiškia, kad jei Dievas egzistuoja, tai Nepakeliamo Objekto egzistuoti negali. Priešingu atveju, jei egzistuoja Nepakeliamas Objektas, tai negali egzistuoti Dievas. Bet tai nėra įrodymas, kad Dievas neegzistuoja, nes mūsų protas vis tiek negalėtų priimti, kad egzistuoja nepakeliamas, nepajudinamas objektas. Nuo pat Didžiojo Sprogimo, mes visus objektus linkę priimti judančiais, taigi nepajudinamų objektų nėra. Tai taip pat nėra įrodymas, kad Dievas egzistuoja. Čia tik pastaba ateistams, kad jų teiginys nėra teisingas.

O jeigu galimas toks variantas, kad nepajudinamas objektas pats sau būtų nenugalima jėga?

Tokiu atveju F = O. Logiška, kad Dievas ir nepakeliamas akmuo gali egzistuoti toj pačioj Visatoj U tik tuomet, jei Dievas tuo pačiu būtų ir nepakeliamas akmuo. Ir tada klausimas gali būti pakeistas į kitą, absurdišką ir vėlgi klaidingą klausimą: “Ar gali Dievas save pakelti, jei jis nenori būti pakeltas?”. Jūs galite patys savęs šito paklausti.
Taigi, išvada tokia, kad šitaip galima įrodyti nebent tai, kad gali būti tik 1 Dievas (taip kaip ir sako Biblija) arba jei egzistuotų kitas dievas, tai jis jau nebebūtų Dievas.

Dabar padiskutuokim apie tą patį klausimą pagal antrąją teoriją – Dievo prigimtį, kurią nusako Biblija.
Visų pirma, Biblijoje nėra parašyta, kad Dievas yra visagalis. Iš tikrųjų yra daugybė dalykų, kurių Dievas negali padaryti.

Pavyzdžiui:

a) Jis negali nusidėti;
b) Jis niekada negali baigtis;
c) Jis niekada negali nustoti visko žinoti;
d) Jis negali pamiršti;
e) Jis negali išmokti nieko naujo;
f) Jis negali nustebti;
g) Jis negali sukurti kito Dievo ar kažko didesnio,stipresnio už save patį (susiję su punktu b);
h) Jis negali nieko sukurti, kas jį nugalėtų (susiję su punktu b);
i) Jis negali pakeisti savo prigimties;
j) Jis niekada negali atsisakyti būti Dievu.

Taigi, jei vėl grįžtume prie klausimo apie nepakeliamą akmenį, tai šis klausimas nukreiptas, kad atsakyti į kitą klausimą: “Ar tu tiki, kad Dievas visagalis?”. Tikintysis nedvejodamas atsakys “Taip”. Tada išplaukia sekantis klausimas: “Tada Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų?”. Tikintysis atsakys “Taip, gali”. Tada seka sekantis klausimas: “Jei sukurs tokį akmenį, tai jis to akmens pakelti negalės?” . Paradoksas toks, kad šiuo atveju Dievas nėra visagalis, nes negalės sukurti tokio akmens.

Tikroji problema yra tame, kad iš pradžių tikintysis atsakė “Taip” į klausimą “Ar Dievas visagalis?”. Jis turėjo atsakyti “Ne, Dievas nėra visagalis. Jis negali padaryti daug dalykų (pvz. pateiktų sąraše)”. Taigi, kai paklausiamas paskutinis klausimas, atsakymas yra toks: sukurdamas tokį akmenį, Dievas turėtų sukurti kažką už save stipresnį (punktas g) ir sukurti kažką, kas jį nugalėtų (punktas h), taigi, Dievas to padaryti negali.

Išvada: Atsakymas į klausimą: “Ar Dievas gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų?” yra toks: Šitaip nėra įrodoma, kad Dievas neegzistuoja, o taip pat nėra įrodoma, kad egzistuoja. Bet jei atsižvelgsime į visus pamąstymus, atsakymas bus paprastas: “Ne. Dievas niekada negali nustoti būti Dievu”.