„Egzorcizmų burtininkai”

Pastaruoju metu pasirodė daug pasauliečių egzorcistų, kurie norėdami pasipelnyti, pradėjo savavališkai užsiimti egzorcistine praktika.

Dominika mokykloje visados stengėsi būti pirmūne. Jai taip rūpėjo geri pažymiai, kad nusprendė, jei išlaikys baigiamuosius egzaminus nutarė parašyti cirografą. Visos jos bėdos prasidėjo studijuojant. Atsirado stipri depresija ir sveikatos sutrikimai. Dominika nusprendė kreiptis pagalbos į homeopatus. Vieno susitikimo metu homeopatas nutarė telefonu pasitarti su pažįstama pasaulietė egzorciztė. Ta jau telefonu sugebėjo aptikti Dominikos kūne mirusio žmogaus dvasią. Aišku nieko nelaukdama pasisiūlė padėti atsikratyti visų „negalavimų”. Kaina? Trys šimtai zlotų už kelis seansus net nesusitinkant. Tai turėjo padėti.

Dominiką kamuojanti dvasia, „egzorcistės” manymu, buvo „viena iš labiausiai varginančių”. Išsilaisvinimo terapija turėjo „nuvesti į Šviesą” dvasią, kuri jautėsi per menka, kad pati tai padarytų. Po pirmų susitikimų virtinės mūsų heroje buvo įtikinta, kad turi dar vieną dvasią, kurios išvarymas, aišku, dar pareikalaus laiko, o ir nemažų lėšų. Situacija dar labiau komplikavosi. Dominikai pasisekė, nes tuoj po to įvykio su pasauliete egzorciste ji susipažino su katalikų kunigu, besimeldžiančiu už išlaisvinimus. Dėl jo nesavanaudiškos pastoracinės pagalbos merginai pavyko ištrukti iš tos žiniuonės įtakos ir patirti gilų atsivertimą. Kaip pati sako, gyvas tikėjimas teikia jai džiaugsmą, dvasinį palengvėjimą ir palieka jos širdyje tikrą viltį. Mergina skausmingai prisimena laiką, kai netikros egzorcistės knygų įtakota vos neprarado tikėjimo, įsiveldama į spiritualinius dvasių pasaulio interpretacijas.

Egzorcizmai madingi?

Egzorcizmo tema išgyvena savo renesansą, tai patvirtina didėjantis išleidžiamų ta tema knygų ir žurnalų tiražas, taip pat televizijos laidų apie šią sakramentaliją kūrimas. Šiais laikais kunigai egzorcistai nesiskundžia darbo stoka. Daugybė kultinių praktikų, spiritualizmų ir nenatūralių terapijų liudija apie didėjančią piktosios dvasios įtaką. Daugėja žmonių su dvasinėmis problemomis, reikalaujančių kunigo egzircisto pagalbos. Pastarųjų Lenkijoje yra apie septyniasdešimt, o tai reiškia, kad vienai vyskupijai vidutiniškai tenka po du paskirtus egzorcistus. Tą skaičių padidina daug kunigų, kurie imasi taip vadinamų paprastų egzorcizmų, tai yra išlaisvinimo maldų. Griežtąja šio žodžio prasme tai ne egzorcizmas, bet dažnu atveju jo pakanka, kad žmogų atskirtum nuo piktosios dvasios įtakos.

Paskutiniu metu pasirodė daug „pasauliečių egzorcistų”, kurie siekdami nemažo pelno, pradėjo savavališkai žmonėms ir vietoms vykdyti egzorcizmus. Jie paprastai siūlo ir kitas „paslaugas”, pradedant natūralia medicina (energoterapija) ir baigiant labiau išplėstomis okultizmo formomis (magija ir būrimais). Pasauliečiai egzorcistai priklauso nuo žiniasklaidoje esančių žmonių, kurie reklamuojasi laikraščiuose ir nevengia sensacingų laidų. Geriausi internetiniai adresai buvo nupirkti apgavikų, kad interneto dėka bando pardavinėti savo šarlataniškas paslaugas. Naudodamiesi proga atkalbinėja nuo katalikų kunigų pagalbos. Standartiniame pasiūlyme galime surasti nuo trijų šimtų litų kainojančius „egzorcizmus” per atstumą. Suprantama, kad kitoks kainynas yra pateikiamas firmoms, kur kainos jau siekia tūkstančius. Tos paslaugos turi padėti firmoms atsikratyti tariamų konkurentų užkeikimų. Tikslui pasiekti tariamus egzorcizmus reikia kartoti kol bus pasiektas tikslas, o su tuo būna įvairiai – baigiasi pinigai arba kantrybė.

Tokiu atveju susiduriame su tikra apgavyste, noru pasipelnyti iš kitų žmonių nelaimės ir patiklumo. Galima atsiminti Jėzaus žodžius: „Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite! Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti.” Katalikų egzorcistas negali priimti jokių materialinių „dėkingumo išraiškų”. Jam už tai gresia vyskupo skyrimo vykdyti tą tarnystę atšaukimas. Kitaip yra su pasauliečiais kerėtojais, kurie už savo veiklą lieka nenubausti.

Kuo esate?

Pasauliečiai egzorcistai, naikindami abejones tų katalikų, kurie nedaug žino apie Bažnyčios nuomonę jų atžvilgiu, melagingai prisidengia tuo, kad veikia Evangelijos dvasioje. Teologiškai pagrįsdami savo veiklos legalumą, atkreipia dėmesį į Jėzaus žodžius: „Jonas jam tarė: ‘Mokytojau, mes matėme vieną tokį, kuris nevaikščioja su mumis, bet tavo vardu išvarinėja demonus. Mes jam draudėme, nes jis nepanoro eiti su mumis’. Jėzus atsakė: ‘Nedrauskite jam! Nėra tokio, kuris mano vardu darytų stebuklus ir galėtų čia pat blogai apie mane kalbėti. Kas ne prieš mus, tas už mus!”. (Mk 9, 38-40) Kas prieš mus? – Ar ne apgavikai egzorcistai, kurie prieštaraudami Bažnyčiai, imasi išvarinėti piktas dvasias? Kanonų teisė įsako: „§ 1. Be ypatingo ir įsakmaus vietos Ordinaro leidimo niekas negali teisėtai atlikti egzorcizmų apsėstiesiems. § 2. Vietos ordinaras tokį leidimą suteikia tik pamaldumu, žiniomis, išmintimi ir gyvenimo kilnumu pasižyminčiam kunigui.” Matome, kad Bažnyčioje nėra kalbama apie pasauliečių egzorcistų pašaukimą, bet yra aiškios ir tikros nuostatos egzorcistais skirti tik kunigus. Bažnyčios atsargumas šiuo atveju remiasi Evangelija, taip pat ilga pastoracine patirtimi.

Pasauliečių egzorcizmai kelia nekontroliuojamo piktosios dvasios veiklumo pavojų. Tą mes matome pamokančioje istorijoje iš Apaštalų Darbų, kai žydų egzorcistai keliavo ir bandė vykdyti egzorcizmus Jėzaus vardo galia, „bet piktoji dvasia jiems atšovė: ‘Pažįstu Jėzų ir žinau Paulių. O jūs kas būsite?’ Ir žmogus, turįs nelabąją dvasią, užpuolė juos, apgalėjo vienus bei kitus ir taip nutąsė, jog jie nuogi ir sužaloti turėjo bėgti iš anų namų.”(Apd 19, 15-16) Keletas vyrų nesugebėjo apsiginti nuo demono padūkimo veikiančio apsiėstajame. Velnias niekina tuos, kurie savavališkai ir neturėdami brandaus tikėjimo Jėzumi Kristumi imasi išlaisvinimo tarnystės. Tokie egzorcizmai apsėstajam nieko nepadeda, o, be to, gali viskas baigtis velnio galios demonstravimu. Tai pat nėra ir kalbos apie Gerosios Naujienos skelbimą ir grįžimą į gyvo tikėjimo kelią. Trūksta dvasinio nustatymo, kuris leistų atpažinti blogį, kurio išsižadėjimas taptų tikro išsilaisvinimo pagrindas. Netgi jei pasaulietis šaukiasi Dievo, angelų ir šventųjų pagalbos, tai dar nereiškia tikro egzorcizmų pasisiekimo. Tokiu būdu vykdomi egzorcizmai yra labiau panašūs į magiškus veiksmus. Negalima Dievo vardo naudoti kaip užkeikimo. Jėzus Kristus įspėja: „Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: ‘Viešpatie, Viešpatie, argi (…) neišvarinėjome demonų tavo vardu, (…) ?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!”. (Mt 7, 22-23) Šiuolaikiniai pasauliečiai egzorcistai Jėzaus vardą taria kaip užkeikimą. Kartais, perlenkdami lazdą, apsikarsto kryžiais ir šventųjų paveiksliukais. Tuo pat metu nevengia bioenergoterapinių ir spiritualistinių atributų. Dažniausiai yra sudarę savo dvasių išvarymo apeigas, pvz.: kreipiasi per improvizuojamus kreipimus ir įsakymus ar per spontaniškas maldas. Daugelis iš jų iš viso netiki nupuolusių angelų ir pragaro buvimu. Jie tiki tuo, kad žmonėse įsikuria mirusiųjų dvasios, paslaptingos dievybės ar vad. astralinės būtis, žinomos iš šiuolaikinių spiritualistinių krypčių. Iš to gimsta nuostata, kad reikia derėtis su apsiėdusiomis būtybėmis prašant, kad „taikiai” išeitų iš apsėstojo. Tokie įsitikinimai taip pat yra susiję su paslaptingo žinojimo gavimu. Biblija ir Bažnyčios Tradicija moko, kad diskusijos su velniu, „melo tėvu” (Jn 8,44) prie gero neveda. Tą mums parodo Biblija Jėzaus gundymo dykumoje scenose.

Egzorcizmas viskam tinka?

Pasauliečių egzorcistų veiklos vaisių geriausiu atveju iš viso nebus. Dažniausiai piktosios dvasios apsėstojo žmogaus būklė dar blogėja. Jis nepatiria dvasinio palengvėjimo, kokį atneša atsivertimas ir realus piktosios dvasios įtakos nutraukimas. Pasauliečiai egzorcistai dažnai patenka į demonų maniją, kai visur bando įžiūrėti kažkokią blogą įtaką. Savo dvasių baime jie gali užkrėsti kitus ir privesti iki nupuolusio angelo milžiniškos galios pripažinimo. Vienas garsus amerikiečių žiniuonis-egzorcistas teigia, kad 90% žmonių pasaulyje yra apsėstų piktosios dvasios. Kiti net paprasčiausiose lygiose įžiūri velnio veikimą. Nereikia net spėti prie kokių nemalonių situacijų tai atvesti.

Liūdna istorija įvyko su vaiku, kuriam buvo nustatytas autizmas. Gydytojų diagnozėms prieštaravo vienas pasaulietis egzorcistas, kuris teigė, kad vaiką apsėdo lygiai šimtas velnių. Aišku, pasiūlytas gydymas tai buvo jo atliekami egzorcizmai. Žiniuonis patarė atmesti kitas gydymo formas ir perspėjo, kad bet kokia kaina vengti kunigo egzorcisto. Jis buvo įsitikinęs, kad katalikai kunigai priverčia piktas dvasias apsėsti negimusius vaikus. Žinoma, sunku sugalvoti didesnę nesąmonę, bet, kad ir keista ta, teorija veiksmingai paveikė sergančio vaiko tėvus.

Reikia patikslinti, kad pasauliečiai egzorcistai neprisiima jokios atsakomybės už savo magiškus veiksmus. Teisiškai ir ekonomiškai jie ir jų veiksmai yra neapibrėžti. Jų nesaisto darbo taisyklės ar bent mokesčių mokėjimo taisyklės. Pasauliečių vykdomi egzorcizmai tampa sensacijomis ir dėl to kyla įvairių paskalų ir nesusipratimų, o blogiausia, kad tai kelia pavojų ne tik sielai, bet ir kūnui. Todėl, jei tau reikalinga egzorcisto pagalba, kreipkis tik į katalikų kunigus, vyskupų paskirtus šiai tarnystei tavo vyskupijoje. Jų adresą gausi vyskupijos kurijoje ar iš parapijos klebono.