Agresyvūs stačiatikiai Rusijoje engia katalikus
Rusijoje atlikta gyventojų surašymo procedūra. Didelių skandalų, atliekant apklausą, nepastebėta. Išskyrus keistą pravoslavų cerkvės elgsį. Rusijos stačiatikių vadovai kažkodėl pasipriešino, kad gyventojų surašymo metu būtų teiraujamasi, koks rusų požiūris į religiją.
Ko išsigando stačiatikiai? Kad daugumai Rusijos gyventojų religija nereikalinga ar kad Rusijos gyventojai noriau išpažįsta ne stačiatikybę, bet katalikybę, budizmą, pagonybę, islamą?
Kaip tvirtina Vokietijos laikraščio “Frankfurter Rundschau” žurnalistas Karlas Grobe, Rusijoje be pravoslavų tikėjimo dar labai populiari pagonybė bei katalikų tikėjimas (pagonybė labai populiari tarp mažų Rusijos teritorijoje gyvenančių šiaurės tautelių bei rusų jaunuolių). Sociologų atlikti tyrimai byloja, kad Rusijoje greičiausiai tik 7 milijonai gyventojų (maždaug 5 proc.) laiko save tikrais pravoslavais, tuo tarpu katalikais jaučiasi esą apie pusė milijono rusų.
Todėl Rusijos cerkvė visom išgalėm stengiasi išsaugoti savo monopolį. Ir nesibodi diktatoriškų priemonių. Engti kitas religines bendruomenes Rusijoje stačiatikiams padeda net pats prezidentas Vladimias Putinas. Padeda netiesiogiai.
Štai balandžio mėnesį į Rusiją įvažiuoti nei iš šio, nei iš to buvo uždrausta katalikų kunigui lenkui Ježi Mazurui, Irkutsko mieste turėjusiam gausią katalikų bendruomenę. Po kelių savaičių į Rusiją buvo uždrausta įvažiuoti katalikų kunigui italui Stefano Kaprio, kuris šioje šalyje daugiau nei dešimt metų globojo katalikus. Įvažiavimo viza nebuvo pratęsta ir Stanislavui Krainiakui, ganiusiam gausią katalikų bendruomenę Jaroslavlio mieste.
Tokių atvejų šiais metais būta ir daugiau. Katalikų bažnyčios galva popiežius Jonas Paulius II oficialiai kreipėsi į Rusijos vadovą V.Putiną, savo laiške prašydamas paaiškinti, kodėl katalikams kunigams draudžiama įvažiuoti į Rusiją. Nejaugi jie įtariami šnipinėję Rusijos teritorijoje? Tačiau atsakymo nesulaukė.
Atsakymą atsiuntė Rusijos katalikų vadovas arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, pareikšdamas, kad Rusijos prezidentas atsisako paaiškinti, kodėl katalikams kunigams draudžiama atvykti į Rusiją. Rusijos stačiatikių vadovai, pavyzdžiui, patriarchas Aleksijus II, aiškindamiesi Katalikų bažnyčios vadovams, teigia, kad jie neturi jokių galių paveikti Rusijos valdžią išduoti vizas katalikams kunigams.
Tarp katalikų ir stačiatikių neseniai kilo dar vienas nesusipratimas. Vatikanas, matydamas, jog Rusijoje esama katalikų, o kunigų katalikų labai trūksta ( pavyzdžiui, Krasnojarsko krašte, kurio teritorija iš šiaurės į pietus tęsiasi 3000 km, o iš vakarų į rytus – 1500 km, dirba tik keturi katalikų kunigai), nusprendė paskelbti keturias administracijas Rusijoje esant aukštesnio lygio (“do urovnia eparchij”). Stačiatikiai įsiuto, šaukdami, esą Vatikanas šių klausimų nederino su Maskva, esą katalikai “brakonieriauja pravoslavų žemėse”.
Kuo baigsis dviejų religijų – katalikybės ir stačiatikybės – kova Rusijos teritorijoje? Greičiausiai laimės pastaroji, nes stačiatikius nuo katalikų įtakos ėmė ginti Rusijos valstybė. Štai taip.
Parengta pagal “Frankfurter Rundschau” ir www.inopressa.ru pranešimus.
