R.Danys „Mažutė respublika”
Mano mažute respublika,
skruzdėlytės, bitės, smilgos,
paukšteliai, žvėrys,
tik jūs krutėkit,
kad išėjęs
matyčiau, kaip dailiai
juda visi ten,
žemai.

Mano mažute respublika,
skruzdėlytės, bitės, smilgos,
paukšteliai, žvėrys,
tik jūs krutėkit,
kad išėjęs
matyčiau, kaip dailiai
juda visi ten,
žemai.

Kol dar „Labas-kaip-sekasi” – nieko
Netgi smagu.
Išbandytos mažos gudrybės, žaidimai:
Aš jį pastebėjau
Jis irgi
Paklausė: „Koks tavo vardas?”
O aš: „Šiemet paukščiai neskris į šiltuosius kraštus. Nesimokė. Iš principo”.
Paskui pradėjom kalbėtis.
Atvirai.
Bet užsidegė STOP
Ir… viskas baigės
Nes JIS reiškia KITAS, KITOKS.
O AŠ – BIJAU daugiau negu „Labas-kaip-sekasi”.
Ieva

Nebūna tamsos amžinos,
Ir tobėl visuomet aš sakau –
Aš sakau, kad yra
Net skausmo gelmėj atviri langai,
Atverti langai.
Ir yra pasauly svajonė gyva,
Ir švelni ranka ištiesta,
Ir akys atidžios,
Ir kitiems atiduotas gyvenimas.
Draugė

Aš vis nuleidžiu akis,
Nepratusias būti saulėj
Ir skubu į šešėlį sugrįšt,
Ieškau purve apsinešusio veidrodžio.
Į šukes žiūriu pavydžiai-
Kaip jas glosto spindintys pirštai,
Bet į tyrus bijau vis išeit,
Dar skamba ausyse prakeiksmo
Slegiantys žingsniai:
Tas žmogus, kuris Dievą išvys
Neišvengiamai turi mirti!
Baimė apraizgo šalta –
Toks tolimas ir toks prisiartinęs-
Kryžiaus keliu kvieti pas save,
Tad išmokink netrumpinti
Maldoj praleisto laiko.
Rūtos Beltytės eilės

Kiekvieną rytą, Mielas,
Kiekvieną rytą
Tave geriu klūpodama pažinime
Ragauju vėl ir vėl aš
Milijoną sykių
O kartais
Kai per daug tampi žmogum
(ne svajone)
Einu iš proto kad nepasiekiu
Einu iš proto kad toli
Einu iš proto kol Tavęs
Nepaprašau Ramybės
…ir vėl
Tas Tavo skonis
Tavo skonis…
E.Perednytė

Kartais
leidi man priartėti prie Tavęs.
Bet vis tiek
nežinau, kas Tu.
Ar aukšta spinduliuojanti jūros banga;
Ar neliečiama vidurnakčio valanda
(akis į akį susitinkama su amžinybe);
Ar labirintas…
Nieko nežinau;
žinau tik viena:
Tu – tai,
kas
niekada
nepakels
juodos
vėliavos.

Atvažiavo pro šiloją
Du ežiukai Puk ir Pus,
Susikrovė į mašiną
Seno jovaro lapus.
Tū tū tū!-
Pro ančių pliažą-
Du ežiukai Puk ir Pus
Į namus mamytei veža
Seno jovaro lapus.
Parvažiavo į šiloją
Du ežiukai Puk ir Pus,
Vaivorinėn lovon kloja
Seno jovaro lapus.
-Gulk, mamyte, tu pavargus!
Du ežiukai Puk ir Pus
Tau, mamyte, vežė margus
Seno jovaro lapus.
M.Vainilaitis

Mes kelsimės tą dieną,
Pakilsime į garbę,
Mes kelsimės iš dulkių-
Tai Kristuje mirusių maršas.
Atsiverkit kapai, išeikite kaulai,
Žygiuogite- skamba trimitas,
Žygiuokite Kristaus sutikti-
Tai Kristuje mirusių maršas.
Minios pakyla, laukta ilgai
Viltis šiandien išsipildo.
Negendančiais kūnais mes apsivilksim-
Tai Kristuje mirusių maršas.
Mirties nebėra, nugalėtas piktasis,
Pergalės šiandien šventė-
Tai Kristuje mirusių maršas.
Rūtos Beltytės eilės
1995

Avele, kuri miegojai
Lovelėje su mumis,
Ir ką tu tada galvojai
Karpydama ausimis.
Nuo šalčio tave užklojom,
Nuo ryto baltos rasos,
Avele sušalusiom kojom,
Tavęs mums gaila basos.
Vilnelė balta viliojo
Bučiuoti tave akimis;
Avele, meile vėlioji,
Lovelėje su mumis.
L.Dėgesys

Tu išmokei mane gerumo daugiau negu religija
ir atnešei man laimės daugiau negu lemtis.
Padarei tai net neprisilietęs,
be žodžio, be ženklo.
Tu padarei tai tiesiog būdamas savimi.
Turbūt tai ir reiškia būti draugu.
Aut. nežinomas

Kelkitės iš kapo!
Net jeigu jau trys dienos,
Net jei pasklido kvapas
Ir dangtis jau uždėtas.
Kelkitės iš kapo!
Net jeigu jau trys mėnesiai,
Net jei supiltas antkapis
Ir pasakytos apkalbos,
Jei broliai ir brangieji daugiau nebeaplanko.
Kelkitės iš kapo!
Net jeigu jau trys metai,
Ir požemių gyventojai jau priėmė už savą,
Ir jeigu puotos draugiškos prasiskverbė į kaulus.
Kelkitės iš kapo,
Mirties palikę patalą ir gėdą, kuri pančioja,
Nes Tas, kuris Atleido, jums to nebeprimins.
Ką uždengė Aukščiausiasis ranka Sūnaus teisumo,
To jau nebesimato.
Šiandien ji iškelta, su kraujo antspaudo žyme
Paliudyt mūsų nekaltumui!
Rūtos Beltytės eilės
1998

Aš užmiršau išeidama „Sudie” ištarti.
Aš pasakiau kažką netikro. Būk geras,
išmok užmiršt žodžius iš karto,
nes jų nėra. Jų, patikėk, nėra…
…tačiau tebeturiu sekundes,
kai lytėjau pasaulį Tavo.
Išeidama galbūt kažką kalbėjau.
Bet užmiršau ištart ramiai „Sudie”
R.Danytė