Poezija • Poezija

Prisiminimai

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Norėčiau suskaičiuot džiugias akimirkas
Ir žmones,
su kuriais susitikau.
Ir pasakyt kažkam,
Kad vis dar myliu juos
Ir už gerumą
padėkot kažkam.
Norėčiau suskaičiuot gerumo pamokas.
Pasikartojančias klaidas suprast.
Dar kartą išgyvenus
širdgėlą ir neviltį.
Visiems laikams
iš atminties išmest.
Norėčiau suskaičiuot
Ir savo nuodėmes
Kurių gyvenime
dažnai darau.

Prašau atleist už sunkų žodį man
O nuodėmes
išpirkti privalau.
Sunkiausia suskaičiuot skaudžias akimirkas
Žmones visus, kuriuos
mačiau kadais.
Kažką myliu,
kažko net neprisimenu.
Išėjusių nemoku dar paleist.

Dabar geidžiu
išgirst akmens tylėjimą
Ir su drugeliais
tyliai paplepėt
Susidraugaut su keturiais pasaulio vėjais
Ir praeities
daugiau nebeminėt.

Mergaitė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pasislėpus, susigūžus
Nakties tyloje
Nematai šviesos,
O gal bijai pažvelgt?
Mergaite trapi,
Neliūdėk, neverk,
Gyvenimas per trumpas
Jį taip praleist..
Nagi atsimerk,
Parodyk tas akis.
Liūdesį tu greit,
juose gali pakeist
Tava širdutė žino,
Kuria linkme keliaut
Prašau tavęs mergyt,
Tik nenuvilk savęs…

[A.I.]

Vėjas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vėjas, oi, vėjas!
Vėjas ir vėjas!
Plaukus paleido ir apkabino,
Ir išbučiavo veidą, krūtinę.

Rudens aguoną -
Lapą geltoną
Į mano plaukus slapta įpynė. -
Rudenio meile dega krūtinė.

Lėkti ir lėkti!
Ir nepasiekti...
Akys užmerktos, juokiasi veidas. -
Neša ir supa vėjas palaidas!

Gyvenimo giesmė

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvenimas mano - vėjas palaidas!
Kaip sakalas skrieja per tyrus laukus.
Gyvenimas mano - pavasario aidas.
Gyvenimas mano - tai sapnas klaikus.

Aš myliu gyvenimą - jauną, ugningą,
Kaip myli pavasarį lauko gėlė!
Aš myliu gyvenimo džiaugsmą aistringą, -
Stipriai - kaip jaunystė temoka mylėt.

O žeme, o motina mano brangioji!
Mielai tu puošiesi žiedais ir krauju. -
Jei burtus tavuosius pakeistų man rojum,
Tai būtų ilgu man, ilgu man be jų!

Aš myliu tave, gaivalingas pasauli!
Gal būt kaip žvėris tu mane sudraskysi? -
Vis tiek - aš ir mirsiu šypsodamos saulei,
Ir saulė degs mano akyse!

Ateiki, Vėjau

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gėlė – tai sėkla, auganti į šviesą.
Medis – tai stiebas, augantis į tiesą.
Žmogus – stebuklas, augantis į laisvę.
Ateiki, vėjau,
Neški mano laisvę
Per gyvenimą
Tolyn,
Aukštyn,
Palik mane
Vidur takų,
Kur kelias kelią sveikina,
Kur susitinka
Dievas ir žmogus,
Kur naktį sveikina diena
Ir džiugina daina tyla.

Vasarai

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vasara,
Bičiule mano įstabi!
Žiedais atvėrusi pievas
Dangui
ir man
Basa
Nuoga
Lekiu
Krentu
Rasos lašų visatoj
Nauja žvaigžde užsidegu
Kvepiu
Alyvom ir akacijom
Jazminais ir erškėtrožėm
Gausos
Augimo gyvumu
Geriu
Paukštelio giesmę
Saulei tekant
Ir medų
Pienių geltonų
O kartais – kvapą nuo lietaus lašų
Sesuo tu mano, vasara!
Vaiskiu dangum naktų
Žara saulėtekių skaidrių
Gyvybės šokį šoku
Ant tavo žalzganų delnų

Dainos gimimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,
Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos,

Ir vėjas dangiškas į jos lapus atklysta,
Ir paukštis čiulbantis joj suka savo lizdą,

Ir skamba medyje melodija tyli,
O aš klausausi jos ir užrašau smėly,

Ir vamzdį paimu, ir groju, ir dainuoju
Su vėju ir paukščiu ir su medžiu baltuoju,

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos
Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.

Po miražais

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pažaliavo pelėsiais
Begalinėj mėlynėje
Tokios šviesios ir tiesios
Nusileidžiančios linijos.

Žydro vakaro fone
Pažaliavusios linijos.
Rėkia bepročiai žmonės
Po miražais dykynėje.

Pasiutęs žydėjimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žiliems - auksinės sukaktys.
Jaunieji - vynuogynuose.
Bet jie visi vidunaktį
Skandinos ir skandinasi.

Pro numirimų sūkurį
Skrendu, krentu griaustinyje,
Nes nėra laiko lūkuriuot,
Nes dega visos linijos.

Akim ir lūpom paimu
Žydėjimą pašėlusį,
Klajodamas po kaimus
Birželio debesėliuose.

Nuo liūdesio lig ilgesio
Degsiu iliuminaciją,
Visas erdves pripildysiu
Gelsvos ugnies akacijų.

Po mano žirgo pasagom
Plaukai nakties įsirpusios.
Renku girtuoklių pasakas
Ir kurtizanių virpesius.

Miesto sode

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš jaučiu, kaip jie auga ir tempiasi.
Sužaliuos, pražydės ir nuvys,
O virš miesto, vidurnakčio lempose
Bus geltonas, ramus spindulys.

Ir kiekvieną pavasario vakarą
Miesto sode vaikšto būriai.
Kažkas mėnesį liepoje pakaria,
Ir ant vario - juodi pumpurai.

Aš jaučiu tą skleidimąsi liūdintį:
Pražydės ir nuvys, -
Ir tada negalės pasijudinti,
Kaip šachmatų medinis arklys.

Gelmių sukilimas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aš daug turiu tokių gelmių,
Kurios su nieku nesiderina.
Jos kartais tyli, - ir ramu,
O kartais ima kelti nerimą.

Vidunaktį kur nors giliai
Prasideda tyli melodija,
Ir jos raudoni spinduliai
Visas kitas gelmes užnuodija,

Ir kitos ima rėkt ugnim,
Raketomis, gaisrų sirenomis,
Nebesiskaito su manim
Širdis, ir kraujas krenta venomis

Lyg koks akmuo. Ir taip toliau:
Prie jų prisideda arterijos,
Ir gaisras veržias vis giliau,
Ir ima degti sausos prerijos,

Kaip pas Mayne Reidą, kurs mane
Antroje ir trečioje klasėje
Svaigino, - ir ugnies tvane
Indėnai joja mano dvasioje.

Šuo suloja. Ir aušra
Staiga užgęsta. Nei isterikos
Kvailos, nei raitelių nėra,
Nei tos mainridiškos Amerikos.

Tyli ir banali naktis:
Ramiai juoduoja kampo linija,
Ant stalo guli pilnatis,
Ir blykčioja vanduo stiklinėje.

Upelio rytas

Teksto dydis: +1, +2, normalus

Upelio šonus spaudžia miško replės,
Ištirpęs teka vandenin smėlys,
Ir žalsvos epušės, kaip mergos šveplos,
Žaliais liežuviais plepa pakely.

Nuo rytmečio dangaus akvamarino
Nušluosto vėjas dulkes debesų.
Nors vakar pušys liūdesiais marinos,
Spygliais prismaigstė šiandie daug rasų.

Melsvai sustingusioj dangaus apylinkėj
Miškų banga atsimuša žaliai.
Balta avis ties upeliu pasilenkia,
Ir skystas stiklas plakas skrituliais.