Vėjas, oi, vėjas!
Vėjas ir vėjas!
Plaukus paleido ir apkabino,
Ir išbučiavo veidą, krūtinę.

Rudens aguoną –
Lapą geltoną
Į mano plaukus slapta įpynė. –
Rudenio meile dega krūtinė.

Lėkti ir lėkti!
Ir nepasiekti…
Akys užmerktos, juokiasi veidas. –
Neša ir supa vėjas palaidas!