Šuo. 10 patarimų, kaip spręsti elgesio problemas
Anksčiau ar vėliau kiekvienas šeimininkas susiduria su šuns elgesio problemomis. Greitai jas spręsti padeda tokio elgesio priežasčių suvokimas ir gebėjimas susidoroti su situacija. Štai pagrindinės taisyklės, kurios tinka praktiškai visada.
Kontroliuokite šunį, ir jūs valdysite situaciją. Šunį galite kontroliuoti uždėję jam antkaklį ir pavadėlį. Spręsti problemą gali padėti tai, kad dauguma šunų uždėjus treniruočių amuniciją nusiteikia dirbti. Prisegtas prie pavadėlio šuo negali pabėgti arba nusivyti bėgiko ar gyvūno, ir šeimininkas turi galimybę padėti jam suprasti ką reikia daryti.
Būkite pozityvūs. Užuot kartoję „ne” pasistenkite suteikti šuniui galimybę padaryti ką nors gerai (atsisėsti arba paėjėti šalia). Pozityvus bendravimas suteiks jums progą paskatinti šunį už tinkamą veiksmą ir nereikės jo barti. Pavyzdžiui, šuniui, kuris šokinėja ir braižosi letenomis, galima duoti komandą „sėdėti” (ir padėti jam atsisėsti, jeigu prireiks), o paskui už tai paskatinti.
Leiskite šuniui būti šunimi. Gana dažnai šeimininkai laiko problema visiškai normalų šuns elgesį, kuris jiems nepatinka arba erzina. Pavyzdžiui, kapstyti žemę yra įprasta šuns veikla, bet tai trikdo sodu besididžiuojantį šeimininką. Užuot barę šunį dėl to, kas jam įgimta, išskirkite lopinėlį žemės, užkaskite ten gardėsių, kad taptų patrauklesnis nei visas sodas, ir skatinkite šunį už žaidimus „jo” sodelyje.
Jeigu įgimtas elgesys prieštarauja jūsų suvokimui apie tai, kas yra normalu, sprendimo ieškokite kūrybiškai, pagalvokite, ar įmanoma rasti abu tenkinančią išeitį.
Elkitės nuosekliai. Nesąžininga keisti šuns elgesio taisykles atsižvelgiant į tai, ką vilkite, kas atėjo į svečius arba kokia jūsų nuotaika. Jeigu leidžiate šuniui lipti ant baldų, jis sutriks, jei imsite bartis atėjus tetulei Bes, kurios įsitikinimu, šunims ant krėslo ne vieta. Jeigu šuo gali ant jūsų šokinėti tada, kai vilkite džinsus ir megztinį, nesistebėkite, kai jis nepamatys skirtumo tarp šių drabužių ir vakarinės suknelės. Kad ir kokios būtų jūsų taisyklės, laikykitės jų!
Tegul jūsų šuo užsitarnauja tai, ką nori gauti. Visiems kartais reikia gauti ką nors veltui, bet šuo jūsų nelaikys nuostabiu šeimininku už tai, kad su juo žaisite, šersite, vaikščiosite ir glostysite vos tik pareikalavus. Iš tiesų tai dažniausiai netgi sukuria problemų, nes, šuns akimis, taip „išdresuotas” šeimininkas nenusipelno pagarbos. Išmokykite, kad šuo sakytų „prašau” atsiguldamas, atsisėsdamas arba vykdydamas kitas komandas prieš gaudamas tai ko nori.
Būkite supratingi. Šeimininkai dažnai išmuša šunis iš vėžių keisdami žodžius arba komandas, kartodami juos, neparodydami šuniui, ką tie žodžiai reiškia ir, kas dar blogiau, manydami, kad šuo juos supranta. Jeigu šuo neįvykdo komandos, švelniai jam parodykite ko norite sykiu tardami komandą, kad šuo susietų jūsų veiksmus su žodžiu. Kreipdamiesi į šunį naudokite tikslias komandas ir stebėkite, kad jūsų pagyrimas būtų džiugus bei energingas.
Nepamirškite, kad mes bendraudami naudojamės žodžiais, o šunys yra kūno kalbos skaitymo meistrai. Jeigu jūsų judesiai šuniui sako viena, o komanda – kita, greičiausiai jis paklus kūno kalbai. Štai kodėl žmonės, grūmodami šuniui priešais snukį pirštu ir rėkdami “ne, ne, ne”, dažniausiai sulaukia entuziastingo lojimo – jų poza šunims panaši į kvietimą žaisti, o ne pykčio apraišką.
Fizinis krūvis! Pati dažniausia blogo elgesio priežastis – nuobodulys ir pratimų stoka. Kai išeinate į darbą arba su kitais reikalais, šuo neturi ką veikti, o poreikis judėti negali imti ir pranykti. Pažįstamas kiemas arba namai nuobodūs, o šunų, kurie mankštintųsi būdami vieni, yra labai nedaug. Skirkite laiko pažaisti su šunimi, pabėgiokite su juo, pasivaikščiokite po mišką ar prie ežero. Pavargęs šuo visada elgiasi gražiai!
Pasirūpinkite protiniu krūviu. Daktaras Rodžeris Abrantė siūlo trečdalį dienos raciono sušerti per užsiėmimus, trečdalį – iš dubenėlio, o likusioji dalis turėtų būti “sumedžiota” (pavyzdžiui, iškrapštyta iš šunims skirto žaisliuko). Tokia programa padės jūsų šuniui išeikvoti energiją ir užtikrins reikiamą krūvį.
Atsižvelkite į įgimtas šuns savybes. Kad ir ką turėtumėte – dobermaną ar biglį, samojedą ar vestuką, suvokti, kokiu tikslu buvo sukurta jūsų šuns veislė, yra svarbu. Šeimininkai dažnai pamiršta, kad šuns pabėgimas arba vaikščiojimas šalia šeimininko, saugojimas arba ganymas, darbas su žmogumi arba savarankiškai yra iš kartos į kartą vykusios selekcijos rezultatas. Perskaitykite veislės istoriją ir pasikalbėkite su žmonėmis, išmanančiais apie ją. Gali būti, jog suprasite, kad smagus arba erzinantis šuns elgesys yra jo veislės charakteristika. Galite spręsti, kaip geriau išnaudoti šuns instinktus ir ties kuo reikėtų sutelkti jėgas.
Užsiimkite su šunimi. Kiekvienas šuo turėtų būti išauklėtas, bet šunys tokie negimsta. Skirkite laiko užsiėmimams su šunimi, naudokite teigiamo skatinimo metodiką. Susiraskite dresūros aikštelę, kur dirbama pagal jums priimtiną metodiką bei filosofiją. Jeigu susidūrėte su problema, kurios nepajėgiate išspręsti, paprašykite rekomenduoto instruktoriaus patarimo. Kuo greičiau imsitės problemos, tuo greičiau su ja susidorosite.
Perspėjimas. Prieš pradėdami elgesio korekciją, būtinai pasitarkite su kinologu.
