Objektas – visi reiškiniai, susiję su teise. Šiuos reiškinius išskirti tenka remtis teisės mokslo žiniomis. Empyrinis mokslas TS duomenis perima iš specializuotų teisės mokslų. Visą TS galima skirstyti į specialių teisės šakų sociologiją: BT sociologija (kriminologija), CT sociologija.

Su bendrais teisės mokslais santykis painesnis:

1. Su teisės filosofija. Apskritai sociologija iš pradžių buvo filosofijos dalis, vėliau atsiskyrė kartu su psichologija. Panašiai su teisės filosofija – atsiskyrus TS, atsiskyrė teisės psichologija ir teisės logika. Kas lieka teisės filosofijai? Sudėtingas klausimas. Teisės filosofija galėjo būti iki empyrinio sociologinio metodo atsiradimo. Teisės filosofijai telieka metafiziniai svarstymai apie teisių ir pareigų santykį, jų struktūrą, valdžios, teisingumo sampratas, teisingumo esmę, prigimtinę teisę.

2. Teoretinė teisės sociologija – TS kryptis, kuri turėtų būti priskirta teisės filosofijai. Ši kryptis remiasi analizės ir modeliavimo metodu, tai nepraktinis mokslas. Atstovai: Vėberis, Garbičius, Petrožickis.

3. Su lyginamąja teise ir teisės istorija įdomus santykis: tiek TS, tiek šiems mokslams būdingas požiūris į teisinius reiškinius iš išorės. TS tyrinėja esamą teisinę sistemą (dažniausiai). Siūloma šiuos mokslus apjungti ir vadinti juristika.

Su kitais visuomeniniais mokslais

1. Politologija. Šio santykio sudėtingumą parodo tai, kad šiuos mokslus sunku atskirti pagal subjektus. Iš valdžios struktūros teisėje : teisės subjektas ir objektas gali sutapti, valstybė kuria teisę, jai ta teisė ir taikoma (tas pats jei visuomenė kuria teisę). Politologijoje subjektas faktiškai tas pats, kaip ir teisėje. Teisė ar valdžia aukščiau ? Dvi teorijos : prigimtinė (sociatarinė) ir pozityvinė (etatistinė).

Nepriklausomai, kuria teorija remiamasi, sutariama, kad teisė ir politika yra du valdžios pasireiškimo būdai. Teisėje valdžia pasireiškia tuo, kad nustato ilgo veikimo normas ir stebi tų normų veikimą. Politikoje valdžia save išreiškia periodiškai besiremiančiais tam tikra veiksmų problema sprendimais. Pagal šiuos du teiginius galima įžvelgti, kiek politika kertasi su teise.

Politikos sampratų daug :

* politika – visoks veikimo būdas, siekiant tikslo (bendriausias apibrėžimas). Taip suprantant politiką, teisė gali būti vienas tikslų. Galima kalbėti apie įstatymų leidybos politiką, kriminalinę politiką ir t.t.

* politika – taktikos ir strategijos suderinimas, siekiant pergalės konfliktuose. Šiuo atveju teisė gali būti kaip priemonė.

Sutariama, kad gali būti teisė arba įstatymai neturintys nieko bendra su politika – apolitiški. Tai grynai techniniai įstatymai (techninės normos). Apolitiški įstatymai ir yra tie įstatymai, kurie nėra politikos įtakoje tik tuo atveju, jei imsim 2 – ą politikos apibrėžimą. Vienas svarbiausių politologijos objektų – politiniai faktai, kurie dažnai sudaro didžiąją teisinių faktų dalį.

Įstatymų leidybos sociologija beveik visada sutampa su politologiniais tyrimais.

2. Santykis su politine ekonomija. Egzistuoja ekonominiai įstatymų apskaičiavimai: pvz.: prie aiškinamojo įstatymo projekto rašto reikalaujamos ir kainos įstatymo įgyvendinimui nustatymas.

Views All Time
Views All Time
3670
Views Today
Views Today
1
0 0