Teisės sociologija

Teisės sociologija – teisės filosofijos pakraipa. Lietuvoje TS atstovais laikomi P. Leonas, M.Riomeris.

Kai kuriose šalyse, pvz:. Vokietijoje, TS kaip disciplina neatskirta nuo teisės teorijos. Nėra vieningo teisės supratimo, bet sutinkama, kad teisė – visuma ir vertybė. Teisės sociologija suteikia sisteminį požiūrį į teisę kaip visumą, nes teisė – tai ne vien būdas, priemonė spręsti pavienius konfliktus.

Sociologija – mokslas apie visuomenę, tuo tarpu teisės teorija – mokslas apie technikos dalykus. Sociologija – visuomenės ir jos grupių elgsenos tyrimai.
Jos tikslai :
1) nustatyti, kokios jėgos įtakoja visuomenę, jos grupes;
2) nustatyti pokyčius visuomenėje;
3) nustatyti visuomenės struktūrinius pagrindus.

Tikslai siekiami :
1) mikro ir makro lygiais;
2) tyrimo nukreipimas į:

a) jėgas, lemiančias visuomenės suderinamumą;
b) jėgas, lemiančias visuomenės konfliktus;
c) visuomenės pokyčius būdais.

Teisė iš sociologijos perėmė teisės kaip solidarumo priemonės teoriją, iš kurios kilusios kategorijos perėjo į teisės dogmatiką ir mokslą. Vienas iš kertinių šios teorijos teiginių : teisės aktai – ne vien įstatymų leidėjo aktai.

Iš konfliktinės teorijos perimti civilinės teisės principai: rungtyniškumo, šalių lygybės. Konfliktų teorijos (Jheringas) kertinis teiginys : teisė – jėgos politika.

Bendras sociologijos tikslas – suprasti santykius tarp individų ir grupių, nustatyti santykių tipus. Pagrindinės teisės funkcijos : reguliacinė, apsauginė.

Teisinis reguliavimas – tam tikrų normų nustatymas tam tikriem santykiam sureguliuoti ir tik TS pagalba galima nustatyti, kuriuos santykius ir kokios teisės šakos normomis reikia sureguliuoti.

Sociologijos ištakos – feodalinio visuomenės gyvenimo irimas. Atsiradus ankstyvajam kapitalizmui, susvyravo asmens statusas kaip socialinė kategorija. Šeima, giminė, bendruomenė, religija – statusą lemiantys veiksniai. Atsirado pozityvinis mokslas, kuris tyrinėtų visuomenę. Pirmasis sociologijas sąvoką pavartojo O.Kontas (1799-1847) : sociologija – tai mokslas, tiriantis visuomenės dėsnius, stebintis visuomenės elgseną ir rezultatus naudojantis visuomenės pagerinimui.

Šiuolaikinė sociologija remiasi visais socialinių ir kitų mokslų teiginiais. Specifika sociologijoje – sociologas yra reiškinių viduje, o kartu ir stebi juos iš šalies. Tuo TS skiriasi pvz. nuo teisės teorijos, dogmatikos, kuriose tyrimai apsiriboja buvimu viduje.

TS susiformavimo priežastys.

Kaip mokslas TS susiformavo XX a. pradžioje. Pagrindinės priežastys :

1. Poreikis nustatyti visuomenės stabilumą, jo priežastis. Vienas socialinio stabilumo veiksnių – socialinės normos, tarp kurių teisės normos – vienos svarbiausių, kaip ypatinga socialinių normų rūšis. Teisės normų tyrimo būtinumas – TS susiformavimo pirmoji priežasčių. Susijusi su teisininkais ir sociologais, kurie pabrėžė visuomenės solidarumą. Ieškojo tvarkos, atkreipė dėmesį į vertybes ir normas.

2. Susijusi su teisiniu pozytivizmu, kuris reiškia norminį požiūrį, kad teisė – normų visuma, išimtinai susijusi su įstatymų leidėjo valia. Jį teigė romanų-germanų teisinės sistemos tradicijos ir vystymasis. Valstybė, kuri savo galią ilgainiui iškovojo iš bažnyčios, iškėlė teisinės technikos, tuo pačiu ir teisininko profesijos reikšmingumą. XX a. pr. kilo problema – ką reiškia teisinis pozytivizmas? Teisės atitrūksta nuo šaknų, ji nebesuprantama kaip visuomeninis reiškinys, bet suvokiama tik sąryšyje su įstatymų leidėjo valia. Išsivysčiusi sutarčių teisė, kuri rėmėsi dispozityviu požiūriu, nebuvo susieta su įstatymų leidėju, bet su korporacijų įstatais ir t.t. Iškilo kitokio požiūrio būtinumas, ir XX a. pr. plito teorijos, susijusios su Marksu ir Engelsu, Vėberiu, parodžiusios politikos reikšmę teisėje. Klausimas : “kas pirma : teisė ar valstybė? ” teisės filosofijoje neiškilo, bet su klasės valios teorijomis parodyta, kad teisė ir visuomeninio sluoksnio vadovavimas susiję. Vėliau šis vadovavimas interpretuojamas kaip visuotinas interesų patenkinimas. Pozityvizmas nebegalėjo patenkinti politinių ir teisinių poreikių, nes teisė – ne įstatymų leidėjo valia, bet visuomeninių poreikių sąlygotas reiškinys. Visos visuomenės poreikiai liko nepastebėti ir vėliau atsirado teorija, kad teisė – teisininkam. Lietuvoje anksčiau vienintelis teisės šaltinis – įstatymas, dabar bandoma įvesti precedentą.

3. TS susiformavimo priežastis – poreikis susieti teisininko profesinę veiklą, jo interesus su gyvais, apčiuopiamais dalykais. Talcot Parsons : “teisės mokslas turi įgyti empyriškumo”. Jei teisė tik sustingusi formuluotė, tai kaip priimami teisiniai sprendimai, kaip teisė taikoma ? Ta pati norma gali būti skirtingai interpretuojama ir taikoma įvairių asmenų, įvairiais laikotarpiais. Konkretūs istoriniai, psichiniai, politiniai faktoriai lemia teisės taikymą, net jos sukūrimą. Visi mokslai priartinti prie gyvenimo, o teisės – ne.

Iš sociologijos teisės mokslas – teisės sociologija – perėmė tyrimo metodus, analizės lygius ir sociologinį požiūrį.

Sociologinio požiūrio reikšmė

Sociologinis požiūris bendriausia prasme padeda suvokti individo vidinius pergyvenimus, istorinius įvykius, išorinę veiklą, kaip tarpusavyje susijusius ir vienas kitą įtakojančius faktorius (kaip žmogaus veikla, asmenybė įtakoja socialinį gyvenimą ir atvirkščiai. (Mills Ulracht) Pagrindinis dėmesys, kaip asmeninės problemos tampa visuomeninėmis. Reikšmė – dvi dalys.

1. Individas gali suprasti savo pergyvenimus ir įvertinti savo likimą tik su ta sąlyga, kad jis įsivaizduoja save jam tekusiame istoriniame laikotarpyje ir gali suprasti savo galimybes tik tada, kai supranta visų savo bendraamžių galimybes. Kiekvienas mūsų esame tam tikrame istoriniame laikotarpyje, kas lemia bendravimą. Jei kiekvienas mūsų prisideda prie socialinio gyvenimo, tai prisideda ir prie socialinių normų kūrimo. Kiek tai reikšminga tyrimams ? Su sociologiniu požiūriu atėjo supratimas, kad visi tyrimai yra nereikšmingi, jei nekreipiamas dėmesys į konkrečius konfliktus, santykius, žmones. Kiekvienas įstatymas yra kuriamas modeliavimo būdu, kaip eksperimentas, kaip socialinis tyrimas. Nesėkmingiausi įstatymai, kurie sumodeliuojami nepaisant konkrečių santykių, konkrečių pasekmių. Pasmerkti nevykdymui įstatymai nesusiję ar priešingi papročiams, tradicijoms. Papročiai – tai didžiausias atsižvelgimas į konkrečius asmenis ir santykius socialinėse normose, to nepajėgs joks įstatymas. Teisė perėmė šį požiūrį.

2. Antroji socialinio požiūrio dalis – ryšys tarp asmeninių sunkumų ir visos socialinės kultūros. Vienaasmeniniai sunkumai gali būti individualūs, bet gali būti nustatyta riba, kada juos reikia reguliuoti. Kaip nustatyti šią ribą, kiek leistina plisti problemai, kad imti ją reguliuoti valstybiniu lygiu? Tai sociologijos uždavinys.

Diurkheim. Kuo reikšmingas teisininkui sociologinis požiūris ? Jei kuria įstatymus, tai sunku įvertinti ar jie geri. Tas požiūris padeda jam įvertinti iš šono, kaip žmogui padėti įvertinti kaip teisė veikia visuomenę.

Analizės lygiai

Iš sociologijos perimti analizės lygiai : mikrolygis ir makrolygis.
1. Mikrolygis apima mažas grupes, jų tarpasmeninius santykius.
2. Makro – didesnio masto lygis, didelės grupės, visuomenė.

Iš sociologijos perimtas ir šių 4 lygių išskyrimas : tarpasmeninis, grupinis, visuomeninis, pasaulinis. Į kiekvieną problemą galima žiūrėti kiekvienu lygiu.

1. Tarpasmeninis – įvairialypiai socialiniai ryšiai tarp dviejų ar daugiau žmonių. Šiam lygiui nesvarbus santykių pobūdis, jam svarbiau skaičius. Šiame lygyje ir yra nustatomi santykių tipai : grupėje, visuomenėje, pasaulyje. Santykio tipo nustatymas būtinas teisinio reguliavimo metodo ir būdo (administracinio ar civilinio) parinkimui. Išryškėja neigiamą pobūdį turintys santykiai.

2. Grupinis – aukštesnio, labiau apibendrinto lygio analizė; šios analizės būdu tiriami santykiai grupėse ir tarp jų. Grupė – teisės sociologijoje – tai žmonės, kuriuos suartina bendri interesai arba bendra priklausomybė, o jų santykiai ir lūkesčiai skiria juos nuo kitų. Grupių rūšys : a) tvirtos (stabilios); b) trumpalaikės. Grupinis lygis aukštesnis už tarpasmeninį. Pagal grupes nustatomi lygiavimo būdai. Su trumpalaikėm grupėm susiję laikinieji įstatymai, kurių galiojimo laikas apibrėžtas, siejamas su grupės gyvavimo laikotarpiu. Pirmos rūšies grupėms taikomi bendro pobūdžio teisės aktai, kurių subjektas – bendrasis, reguliuojami bendri teisiniai santykiai (bendrųjų teisinių santykių pavyzdys – konstituciniai – nenurodytas subjektas, tai bendrasis subjektas, kuriuo yra kiekvienas asmuo nuo gimimo iki mirties ). Tokiem santykiam atsirasti užtenka įstatymo, nereikia teisinio fakto. Specialieji teisiniai santykiai – konkretūs. Panašūs žmonės (amžiumi, kt.) nebūtinai sudaro socialinę grupę, tačiau vienos profesijos, vieno amžiaus ir kt. savybėm apjungti žmonės gali sudaryti statistines visumas – socialines kategorijas. Socialinė kategorija nebūtinai, bet gali peraugti į socialinę grupę (pvz:. pensijinio amžiaus žmonės – kategorija, pensininkų draugija – soc. grupė). Skirtumas reikalingas, nes grupė ir kategorija reikalauja skirtingo reguliavimo mechanizmo. Kategorijai – bendrasis, grupei – specialusis reguliavimas.

3. Visuomeninis. Šis skyrimas TS-je sąlyginis, nes visuomenė – didelė grupė (Riomeris). Skirtumas nuo grupinio lygio – šio lygio analizė siekia atskleisti visa apimančius dėsningumus, slypinčius už tam tikros visuomenės tvarkos arba tos visuomenės konfliktų. Visuomenės lygiui priklauso religija, tradicijos. Religijos įstatymų leidyboje įtaka : santuokos ir šeimos kodekso projektas. Viena pagrindinių jo “užstrigimo” priežasčių – vedybinės sutarties apibrėžtumas. Įstatymai kinta ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius CK 329 str. apibrėžiami nuomininko šeimos nariai, tarp jų ir sugyventinis (-ė), gyvenantis su nuomininkais daugiau nei 1 metus. Teoriškai, jie turi teisę prisiteisti turto dalį, bet teismų praktika, įtakota religijos, nustatė kitaip. Šeimyninės ir individualistinės visuomenės. Šeimyninės : kur šeima yra pagrindinė grupė, gamina prekes, atlieka religines apeigas ir atsako už savo narių elgesį. Šeimos nario ir šeimos interesai neatskirti. Japonijoj asmens interesai neatskiriami nuo visuomenės. Lietuvos visuomenė – šeimyninė. Įrodymas – butų privatizacija. Jei privatizuojamas butas vieno asmens vardu, į jį teisę turi jo šeimos nariai. Individualistinė visuomenė – asmens interesai svarbesni už šeimyninius, tradicinius (JAV).

4. Pasaulinis. Šiame lygyje tiriami santykiai tarp pasaulinės sistemos elementų : tautų, korporacijų ir pan. Teisės sistemoje šis lygis lėmė tarptautinės teisės atsiradimą, viešąją, privatinę tarptautinę teisę.

Ryšiai tarp analizės lygių reiškia sistemiškumą visoje teisės sistemoje ir teisės moksle. Pasirinktas reguliavimo būdas turi išlikti minimaliai pakitęs, jeigu reguliuojama ta pati sritis įvairiais lygiais.

Neišlaikyto reguliavimo būdo pavyzdys : kontrabandos teisinis reguliavimas. Buvo pasirinktas ekonominis reguliavimo būdas stambiu mastu, tai lėmė platus požiūris į problemą, tačiau į grupinį ir tarpasmeninį lygį pereita nesklandžiai. Pasirinktas administracinis-baudžiamasis reg. būdas, padidinta baudžiamoji atsakomybė net už kontrabandos minimalius kiekius, perkrauti prokuratūros ir tardymo organai. Galima būtų šią problemą spręsti ekonominiu būdu: pvz.: (kaip anstoliams) muitinės pareigūnams mokėti procentą nuo sulaikyto kontrabandinio krovinio vertės.