Šunų jutimo organai

Klausa

Šunys girdi geriau nei žmonės, ypač aukšto dažnio garsus (ultragarsą). Ši savybė naudojama dresuojant – yra specialus ultragarsinis švilpukas, kuris negirdimas žmogui, bet puikiai suprantamas šuniui. Tą patį garsą šuo išgirs iš keturis kartus didesnio atstumo nei žmogus. Labai didelę reikšmę turi išorinės ausies forma. Aukštai stovinti ausis garsą priims geriau nei kabanti. Dėl to pėdsekių ir kraujasekių šunų veislių ausys nulėpusios ir net nuleidus galvą specialios raukšlės uždengia klausos landą, kad šuo visą dėmesį skirtų uoslei ir nereaguotų į garsus. Dėl šių priežasčių būna labai sunku prisišaukti skaliką, kuris susekė pėdsakus. Šuo gali filtruoti nereikalingus jam garsus ir koncentruoti klausą tik į reikiamus.

Rega

Šuns regėjimas skiriasi nuo žmogaus. Šuns akys, skirtingai nuo žmogaus, išsidėsčiusios arčiau galvos šonų, dėl to šuo mato periferiškai. Kuo akys arčiau viena kitos, tuo geriau šuo pastebi smulkmenas. Akių išsidėstymas ir regėjimo geba priklauso nuo veislės: geriausiai mato kurtai, kiek blogiau – sarginiai šunys. Šuo gerai pastebi judėjimą ir gali pamatyti judantį objektą 500 m atstumu. Spalvas skiria blogai – šuo mato pasaulį kaip prieblandoje. Tamsoje šuo mato geriau nei žmogus, bet blogiau nei katė.

Regėjimo praradimas šuniui nėra tokia didelė bėda kaip žmogui. Šuo tai gali kompensuoti puikia klausa ir uosle. Iš šono galima net nepastebėti, kad šuo aklas.

Uoslė

Šuniukai gimsta akli ir kurti, bet nuo pirmųjų gyvenimo valandų jau skiria kvapus. Uoslės reikšmė labai didelė. Augant gebėjimas skirti kvapus keičiasi: geriausia uoslė yra gyvenimo viduryje, senstant – palaipsniui blogėja. Kai kurios ligos taip pat gali pakenkti uoslei.

Priklausomai nuo veislės, šunys skirtingai analizuoja kvapus. Skalikai geriau jaučia kvapą nuo žemės, o gynybos šunys – ore.

Skonis

Skonio receptoriai mažiau jautrūs nei uoslės. Šunys blogiau skirsto skonį: šuns liežuvis turi apie 1700 skonio receptorių, žmogaus – apie 9000. Labiausiai šunims patinka saldus maistas. Senovės šuniui skonis buvo ne toks svarbus – grobį jis matė iš toli ir tenkinosi tuo, ką pagaudavo.

Lytėjimas

Lytėjimas taip pat vystosi nuo gimimo. Naujagimis šuniukas traukiasi prie šilumos ir apsiramina palaižytas motinos. Su lytėjimu susietas ir skausmo pojūtis. Skausmas – tai natūrali kūno apsauga nuo sužalojimo. Skirtingų veislių šunų skausmo slenkstis nevienodas. Lengvai sujaudinami ir nervingi šunys sunkiau iškenčia skausmą. Skausmo pojūtis šuniukams išsivysto tik beveik keturių savaičių amžiaus, todėl pirštai operuojami iki savaitės amžiaus.

Šunys turi gerą laiko pojūtį. Jie greitai pripranta prie šėrimo, vedimo į lauką laiko.