1928m. liepos 20 dieną sukuriama akcinė bendrovė spaustuvė ”Spindulys”. Pirmininku buvo išrinktas Lietuvos Banko atstovas – A. Vosylius.
Bendrovės pagrindinį kapitalą sudarė 1 500 000 Lt. 4/3 akcinio kapitalo turėjo Finansų ir Žemės ūkio ministerijos. Bendrovė nusprendė kuo skubiausiai baigti gamybinio pastato, esančio Miško gatvėje, statybą. Taip pat reikėjo gauti įrengimus, paruošti specialistų, surasti pelningų užsakymų, gerai organizuoti gamybą. 1982 m. rugpjūčio 1 d. vadovauti komercijos skyriui buvo pakviestas iš ”Švyturio” bendrovės inžinierius rašytojas K. Puida, kuris nuo tos dienos tapo ”Spindulio” bendrovės vadovu.

”Spindulio” spaustuvei buvo perduota ”Švyturio” bendrovės emblema – moteris su degančiu fakelu rankoje. Šis nuostabus skulptoriaus P. Aleksandravičiaus kūrinys, simbolizuojantis šviesos ir kultūros skleidimą, papuošė spaustuvės pastatą.

Naujojoje spaustuvėje buvo montuojamos spausdinimo mašinos atsižvelgiant į patalpų dydį, apšvietimą ir ateities perspektyvą. Be perkeltų įrengimų buvo nupirktos naujos ir naudotos mašinos: laikraščių rotacinė mašina, linotipai, pjovimo ir segimo mašinos, nauji įrengimai cinko grafai.

Tuo metu ”Spindulys” tapo didžiausia ir moderniausia spaustuve Lietuvoje, turinti rinkykla su linotipais, cinkografija, iškiliąją spauda, litografija ir knygrišykla. Produkciją spausdino labai įvairią: laikraščius, žurnalus, vertybinius popierius, pašto ženklus, etiketes, blankus, autobusų ir traukinių bilietus, brošiūras, knygas ir albumus.

Į naują spaustuvę buvo perkelti visi valstybinės spaustuvės darbininkai.Valdybos bendrovė nutarė mokėti atlyginimus pagal bendrą tuometinį spaustuvių darbininkų atlyginimo tarifą. Specialistams ”Spindulio” vadovybė parūpindavo gerus butus šalia spaustuvės esančiuose namuose.

Krizės metais spaustuvei buvo labai sunku: sumažėjo užsakymų, krito darbų kainos. Teko atleisti žmones. Tik šis žingsnis išgelbėjo bendrovę nuo bankroto.

Po karo leidykla vėl buvo atnaujinta, surinkti nauji darbininkai, ir “Spindulys” tapo pagrindine laikraščių ir žurnalų leidėja.

Darbo gausėjo, o specialistų stigo, todėl į spaustuvę buvo pašaukti jauni specialistai. Spaustuvė dar toli garsėjo savo darbo kokybe, todėl jai ir buvo patikėta spausdinti mums visiems gerai žinomą “Lietuviškąją tarybinę enciklopediją”.

Dabar spaustuvei jau virš 70 metų. Šį gražų jubiliejų “Spindulys” sutiko jau su atnaujintomis technika ir technologija. Žmonės “Spindulį” prisimena, kaip visur piremą iėr visur laiminčią. Sako, kad tais laikais darbuotojai buvo labai susigyvenę. Vienas kitą stengėsi pažinti. Gal ir žmonės tada darbžtesni buvo, svarsto vienas darbuotojas kuris dirbo spaustuvėje beveik nuo pat jos gyvavimo pradžios. Bet ir dabar dar “Spindulys” pirmauja tarp kitų. Ji bendradarbiauja su kitomis spaustuvėmis. Netgi daugelis mokyklinių vadovėlių yra ten leidžiami. Leidžiami ir alkoholio banderolės, buvo leidžiami įvairūs talonai, laikinieji pinigai. Manau, ši leidykla, jeigu jai viskas taip gerai klostysis kaip iki šiol tai sulauks dar ir netik 170 jubiliejaus, bet ir dar daug dauk kitų.

Views All Time
Views All Time
4395
Views Today
Views Today
1
0 0