Skruzdėlės
Skruzdėlės (Formacidae), plėviasparnių būrio geluoninių pobūrio vabzdžių šeima. Jų yra ~6000 rūšių. Paplitusios beveik visame pasaulyje, daugiausia tropinėse juostose. Mažos ir vidutinio dydžio. Skirtingai nuo kitų geluoninių, skruzdžių krūtinę su pilveliu jungia plonas 1 – 2 segmentų stiebelis, turintis statmeną plokštelę arba 1 – 2 mazgelius. Visos skruzdės pilvelyje turi nuodų liauką, gaminančią skruzdžių rūgštį, geluonį – tik primityvios rūšys. Burnos organai graužiamojo tipo. Antenos alkūninės. Joms būdingas polimorfizmas ir bendruomeninė gyvensena. Skruzdžių bendrija gyvena skruzdėlyne, kurį įsirengia žemėje, medžio kelme, kamiene. Tropinėse juostose gyvenančios Oecophyla genties rūšys lizdus daro medžių lajose iš lapų. Skruzdėlių bendrija susideda iš sparnuotų patinų, vienos, keleto, o kartai ir kelių šimtų besparnių patelių, dedančių kiaušinius, ir besparnių darbininkių (nesubrendusių patelių). Darbininkės stato skruzdėlyną, renka maistą, maitina ir prižiūri jauniklius. Amazonės skruzdžių kūno ilgis ~ 7 mm. Jos darbininkių vietoje turi kareivius su dideliais viršutiniais žandais; joms visus kitus darbus atlieka kitų rūšių (dažniausiai Formica genties) skruzdžių darbininkės. Jos dauginasi 1 kartą, rečiau 2 kartus per metu. Apvaisinimas vidinis. Po to patinai žūva, o patelės nusigraužia sparnus ir pradeda rengti naujus skruzdėlynus. Patelė iš pradžių padeda ~10kiaušinių, maitina išsiritusias lervas. Atsiradus pirmosioms darbininkėms, patelė tik deda kiaušinius.Daugumai skruzdėlių rūšių būdingas “socialinis” parazitizmas. Pvz.: rudosios miško skruzdės (kūno ilgis 9 – 11 mm) patelė patenka į kitos rūšies skruzdėlyną, nužudo patelę ir ima dėti kiaušinius. Kai kurios rūšys sudaro skruzdėlynų kolonijas (keičiasi maistu ir individais, kartu saugo teritoriją nuo svetimų skruzdėlynų skruzdžių. Dauguma jų minta mišriu maistu (vabzdžiais, žiedų nektaru, augalų sėklomis, vaisiais, grybais). Daugelis gyvena simboliškai su amarais (saugo amarų kolonijas nuo priešų ir minta jų saldžiomis išmatomis), su mirmekofelininiais augalais. Miške gyvenančios skruzdžių rūšys sunaikina daug vabzdžių – miško kenkėjų. Todėl rudosios miško skruzdės ir mažosios miško skruzdės, skruzdėlynai dirbtinai dauginami ir saugomi. Daržuose ir soduose gyvenančios skruzdėlės kenkia kultūriniams augalams. Namuose, sandėliuose, ligoninėse aptinkama faraoninė (kūno ilgis 2 – 2,5 mm) skruzdė. Ji gadina maisto produktus, medieną, platina infekcines ligas. Lietuvoje ~ 40 rūšių; dažnesnės: rudoji miško, tamsiarudė miško, sodinė, arba juodoji skruzdė.
