Šilalė

Miestas prie Tauragės-Plungės plento, Lokystos kairiajame krante. Nuolatinių gyventojų apie 7 tūkst. 1586 m. rašytiniuose šaltiniuose minimas prie Šilalės dvaro išaugęs miestelis.

Šilalės dvaras vienas iš seniausių ir ilgiausiai žemaičių Ginetavičių Pilsudskių giminei priklausiusių dvarų. XVI a. Šilalė – Orvydų vel Orvydavičių valdos. 1712 m. dalis Šilalės buvo Jurgio Valavičiaus žinioje. Šis tą dalį pardavė Ferdinandui Ignacui Pilsudskiui (apie 1670-1719). Antrąją Šilalės dalį F. I. Pilsudskiui padovanojo jo sesuo Emercjana. Be to, jis turėjo nemažai žemių Viešvienų ir Telšių pavietuose. Po jo Šilalę paveldėjo sūnus Liudvikas ir šias žemes pardavė broliui Pranciškui (1713-1791). Pranciškus dar nusipirko Aukštuosius Gelgaudiškius, Putvius, keletą kitų dvarų ir taip žymiai išplėtė savo valdas. 1790 m. jis valdė Šilalę, Viešvėnus, Laukuvą. Jam priklausė keturi valsčiai, septyni palivarkai, 41 kaimas ir dvi akalicos.

Pranciškaus vienintelis sūnus Jonas Chrizostomas Pilsudskis (1770-1837) sau pasiliko tik Šilalę, o Aukštuosius Gelgaudiškius ir Laukuvą pardavė. Šilalės dvarą jis užrašė ne savo sūnui Stanislovui, o anūkui Steponui, tačiau pastarasis greitai mirė, ir Šilalė atiteko jo dukrai Stefanijai Pilsudskai, kuri 1889 m. Šilalę pardavė. Iš viso Šilalėje Pilsudskiai šeimininkavo 177-erius metus.

Šilalės dvaro reprezentacinis pastatas nėra plačiau aprašytas. Koks jis atrodė, galima spėti tik iš 1967 m. nuotraukos. Tai dviaukštis, stačiakampis statinys. Šio amžiaus šeštame dešimtmetyje prie jo dešiniojo šoninio fasado buvo prijungtas didelis mokyklos pastatas.

1533 m. Šilalėje buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1660 m. miestas gavo prekybos privilegiją. Šilalė kelis kartus degė. Atsistatė ir išaugo po II-ojo pasaulinio karo.