Servijaus Tulijaus reformos ir jų reikšmė Romai

Servijus Tulijus – legendinis šeštasis Romos karalius, kilęs iš Etruskų. Jis pakeitė iš kaimyninės Etrurijos kilusį, penktąjį Romos karalių, Tarkvinijų Senajį (Priską). Pagal antikinės istoriografijos tradiciją, Tulijus valdė 576–532 m. pr. Kr. Jis apjuosė Romą aukšta mūro siena, kuri tesėsi nuo Kapitolijaus iki Palatino kalvos ir buvo pavadinta “Servijaus siena” (archeologų teigimu ji pastayta apie 530-500 m. pr .Kr.), įvedė gyventojų turto surašymo paprotį, pagal turtą suskirstė juos į klases ir nurodė, kaip apsiginklavę turi dalyvauti kare. Darė reformas, kurios užbaigė perėjimą į valstybę.

Svarbiausia buvo centurijų reforma, pakeitusi gentines tribas teritorinėmis, įtraukusi plebėjus į Romos bendruomenę, sulyginusi patricijų ir plebėjų teises.

Patricijais buvo vadinami kilmingesnieji Romos piliečiai. Jie laikomi pirmaisiais Romos gyventojais, susiskirsčiusiais į tris dideles grupes, vadinamas tribomis. Triba jungė 10 kurijų. Kurijų atstovai sudarė tautos susirinkimą, dar vadinamą kuriatinėmis komicijomis. Jos veikė šalia karaliaus ir senato, rinko iš savo narių valdininkus, nustatinėjo mokesčius ir t.t.

Plebėjais irgi laikomi laisvi piliečiai, tik jie ir jų protėviai nebuvę pirmaisiais Romos gyventojais. Tai kitų italikų bendruomenių žmonės, jėga perkelti ar savanoriškai persikėlę į Romą. Plebėjai kuriatinėse komicijose nedalyvavo, taigi neturėjo visų politinių teisių.

Servijus Tulijus žinodamas apie Solono pertvarkymus Atėnuose, suskirstė Romos piliečius pagal turtą – įvedė cenzą. Centurijų reforma piliečiai (plebėjai ir patricijai) pagal turto cenzą buvo suskirstyti į 5 klases. Pirmoji klasė – turtingiausiųjų, penktoji – vargingiausiųjų. Piliečiai, neturintys turto cenzo ir nepriklausantys nė vienai šių grupių, buvo pavadinti proletarais. Karalius pertvarkė ir kariuomenę, įvedė naują valdžios instituciją. Kiekviena klasė sudarydavo tam tikrą centurijų (šimtinių) skaičių kariuomenėje. O naujajame tautos susirinkime – centurinėse komisijose – klasė turėdavo tiek balsų, kiek sudarydavo centurijų. Pirmoji, visų turtingiausiųjų, klasė turėjo daugiau balsų nei visos kitos drauge.

Nors tradicinis dalijimas į plebėjus ir patricijus dar išliko, tačiau didesnę reikšmę įgijo Romos piliečių turtas. Dabar turtingi žmonės, o tarp jų galėjo būti ir plebėjų, sprendė svarbiausius valstybės klausimus. Kuriatinės komicijos buvo nustumtos į antrą vietą.Po Servijaus Tulijaus reformos didžiausią valstybės valdymo galią įgijo turtingieji.

Visiškai plebėjų ir patricijų Servijus Tulijus nesulygino, bet jo sukurta valstybės organizacija nuvertus karalius gyvavo ilgus šimtmečius. Su juo baigėsi ir “gerų” karalių laikai.

Naudota literatūra:
Dalia Dilytė “Amžinoji Roma”
Lietuviškoji tarybinė enciklopedija
Evaldas Bakonis “Senovės civilizacijų istorija”