Įstatyme padaryti tokie svarbesni pakeitimai:

– patikslinti kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindai;

– apibrėžta įmonės nemokumo sąvoka (“Bankrotas- nemokios įmonės būsena”. “Įmonė nemokumas- įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba jį viršija”);

– išplėstas asmenų galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ratas. Į teismą, be kreditorių gali kreiptis akcininkai (pajininkai) ar nedidelės jų grupės, įmonių dirbantieji gali kreiptis į teismą patys arba per Darbo inspekciją, žemdirbiai-patys arba per Žemės ir miškų ūkio ministeriją, apskrities viršininką ar visuomenines žemdirbių organizacijas;

– patikslintos įmonių ūkinės veiklos ir disponavimo jos turtu sąlygos, iškėlus įmonei bankroto bylą. Teismas nustato ūkinės veiklos apribojimus disponuoti turtu;

– siūlomas naujas pagrindas- bankrutuojančios įmonės statusas- atleisti nereikalingus įmonės ūkinei veiklai darbuotojus. Tam įteisinti siūlomas Darbo sutarties įstatymo papildymas. Šiuo pagrindu gali būti atleidžiami darbuotojai tik pagal teismo patvirtintą sąrašą pagal atskiras pareigybes;

– patikslinta administratoriaus skyrimo tvarka, nustatyti reikalavimai, administratoriumi gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys;

– patikslinta turto įkeitimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis tvarka. Teismas pripažins negaliojančiomis įkeitimo sutartis, jeigu jos buvo sudarytos tuo metu, kai įmonė buvo nemoki;

– patikslinta nutarties dėl įmonės sanavimo priėmimo tvarka, pakeista pati sanavimo sąvoka: tai kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti;

– patikslinta taikos sutarties sudarymo tvarka;

– nustatytas laiko ribojimas (šeši mėnesiai), priimti nutarčiai įmonę sanuoti ar nutraukti bankroto bylą, po kurio įmonė turi būti likviduojama;

– pakeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka: iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, atsiskaitoma su įkaito turėtoju, o šių lėšų likutis naudojamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti;

– patikslinta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė.

Iki šiol pagal galiojančius teisės aktus nebuvo valstybės institucijos, kuri kauptų duomenis apie bankrutuojančias ar bankrutavusias įmones.

Naujajame Įmonių bankroto įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 1997 m. spalio 1 d., bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta duomenų apie BBĮ pateikimo ir skelbimo tvarka. Nuo 1997 metų spalio 1 d. įvesta statistinė atskaitomybė, todėl administratoriai ir likvidavimo komisijų pirmininkai įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų nepateikimą ar klaidingą duomenų pateikimą.

Įstatyme liko nuostata, įtvirtinanti žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių asmenų privilegijuotą padėtį, palyginti su kitų kreditorių padėtimi. Pagal priimtą įstatymo nuostatą fizinių asmenų reikalavimai už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinami pirmiausia kartu su darbuotojų reikalavimais. Ši nuostata, sudarydama išskirtines sąlygas vienai ūkio subjektų grupei, pažeidžia kitų subjektų interesus. Tad visos pagal Darbo apmokėjimo ir Darbo sutarties įstatymus priklausančios sumos galima ir negauti.

Views All Time
Views All Time
2726
Views Today
Views Today
1
0 0