Pokalbiai su savimi – Aurelijus AUGUSTINAS – Įvadas – 4

I knyga
(1 pokalbis)
Įžangėlė. Dialogo situacija I, 1
Malda. Dievo apibūdinimai I, 2-6
Troškimas pažinti Dievą ir sielą II, 7
Dievo pažinimo ribų paieškos; Dievo pažinimo būdai II, 7
a) gana pažinti kaip draugą? II, 7
b) kaip dangaus kūnus? III, 8
c) kaip geometrijos teiginius? IV, 8-10
d) pastarųjų dalykų pažinimas – Dievo pažinimo analogija V, 11

Mąstymo ir Dievo ryšio paaiškinimas; trejopa sielos kilimo Dievop sąlyga; sielos sveikata VI, 12
a) tikėjimas, viltis ir meilė – sielos kopimo Dievop laidas VI, 12-13
b) Dievą išvydusiai sielai tikėjimas ir viltis nebereikalingi VTI, 14

Juntamasis pasaulis pateikia analogiją mąstomajam pasauliui pažinti. Juntamasis pasaulis – mąstomasis pasaulis – Dievas, – toks sielos kopimo kelias; pirma reikia patikrinti sielos sveikatą VIII, 15
a) Augustinas trokšta pažinti vien save ir Dievą, bet jį jaudina baimė netekti mylimų draugų, kūno skausmai ir mirties baimė IX, 16
b) Augustinas negeidžia tunų, aukštų pareigų, žmonos X, 17
c) tačiau geistų viso to, jei būtų naudinga Rlosofiniam gyvenimui mylimų draugų bendrijoje. Augustinas dar tik apsveikęs XI, 18-19

Visų Augustino troškimų ir baimių pagrindas – meilė išminčiai XII, 20-21
a) mirties baimė – išmintingo gyvenimo geismas XII, 20
b) meilė bičiuliams – išminties siekimas XII, 20
c) kūno skausmas trukdo kilti prie išminties XII, 21

Koks turi būti išminties mylėtojas; protingo mokytojo kelias – auštančios dienos metafora XIII, 22

(2 pokalbis)
Pakartojimas: prie išminties pakilti gali tik kūno geismų atsisakęs išminčius XIV, 24
Naujas sielos sveikatos patikrinimas XIV, 25-26
Trumpas Dievo ir sielos amžinumo įrodymas XV, 27
a) juose yra tiesa XV, 27
b) dera skirti “tai, kas teisinga”, ir “tiesą” XV, 28
c) žūvant tam, kas teisinga, tiesa nežūva XV, 29
d) tad iš tikrųjų yra vien amžini dalykai XV, 29
Raginimas pasikliauti Dievu XV, 30

II knyga
Įžangėlė. Dievo trokštančiai sielai padėti gali vien Jo artumas I, 1
Trumpa malda I, 1
Sielos žinios apie save I, 1
Tiesos amžinumo įrodymas: teiginys “pasaulis yra gražus” negalėtų būti teisingas, jei pražūtų tiesa – teisingo teiginio pagrindas II, 2
Juntančios sielos laikinumo įrodymas III, 3
a) klaida atsiranda tik per jusles III, 3
b) juslės – dar ne visa siela III, 3
c) klaidingumas yra visuomet, visoje gamtoje, nes ji turi juslinę sielą; juslinė siela neamžina III, 4 – IV, 5

Juslių nepakankamumas teisingumui nustatyti IV, 6 – V, 7
“To, kas teisinga” apibrėžimo paieškos. Aklavietė V, 7-8
Malda VI, 9
Tolesnis klaidingumo prigimties tyrimas.
Klaidingumas yra tiesos panašybė VI, 10
a) teiginio patvirtinimas regėjimu suvokiamuose daiktuose VI, 11
b) teiginio patvirtinimas kitomis juslėmis suvokiamuose daiktuose VI, 12
c) tas pat tinka sapnuojančių ir išprotėjusių žmonių klaidoms paaiškinti VII, 13

Gėda suklydus. Paaiškinimai apie “Pokalbių su savimi” rašymo būdą VII, 14
Panašumo prigimties tyrimas VIII, 15
a) teisingumo ir klaidingumo santykio aptarimas VIII, 15
b) dvi klaidingumo rūšys – apgaulė ir prasimanymai IX, 16
c) apgaulės pavyzdžiai IX, 17
d) prasimanymų pavyzdžiai; menas X, 18
e) teisingumas ir klaidingumas gramatikoje XI, 19-20
f) logika – kiekvieno mokslo pagrindas XI, 20

Dialektika – logikos pagrindas XI, 20
Dialektika yra tiesa XI, 21
Mokslo ir sielos mąstymo santykis XII, 22 – XIII, 23
Abejonės dėl sielos nemirtingumo XIII, 23
Sielos nemirtingumo įrodymas iš mokslų buvimo sieloje būdo XIII, 24
Prieštaravimai: kodėl toks aplinkinis kelias; ne visi išmano dialektikos mokslą XIV, 25
Parašytos ar rašomos autoritetingos knygos šiuo reikalu XIV, 26
Dievo pagalba nesiliauja veikusi XV, 27
Pirmasis atsakymas: teisingi ir tikrai yra tik mąstomieji dalykai; jiems suvokti reikalingas ilgas lavinimasis
a) pakartojamas tiesos amžinumo įrodymas XV, 28
b) objekto būtis ir jam taikomo teiginio būtis yra skirtingi dalykai XV, 29
c) klaidingumas pamėgdžioja teisingumą XV, 29 – XVI, 30
d) tikrai esantys dalykai yra idėjos, o ne kūnai XVI, 30
e) įrodymas iš “tuštumos” sąvokos tyrimo XVIII, 32

Dievas ir siela nemirtingi, nes jiems apibrėžti taikoma “teisingumo” sąvoka XVIII, 32
Tiesos sąvoka tinka ir tikriesiems kūnams, jie yra tiesos panašybės; tikriesiems kūnams tinka “formos” sąvoka, todėl jie gali būti mokslų objektas XVIII, 32
Sielos nemirtingumo įrodymo santrauka XIX, 33
Mirtis – savo nemirtingumo užmarštis XIX, 33
Antrasis atsakymas: mokslas nemokyto žmogaus sieloje XX, 34-35
a) trys užmaršties rūšys XX, 34-35
b) vaizduotės vaizdiniai temdo mąstymo skarbumą XX, 35

Perėjimas prie numanomo tolesnio nagrinėjimo XX, 36